- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- 2YT-1602-204/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00518-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Pareiškėjas
- G. D.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Č., R. K., D. D.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Č., R. K. ir D. D. dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė S. D., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Nurodė, kad 2019-01-19 mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų mama S. D., gim. (duomenys neskelbtini). Paskutinė mamos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Tėvų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Tėvas P. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko mamos vardu įregistruoto, sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgyto, taip pat velioniui priklausiusio turto, įregistruoto Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurį sudaro: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniai pastatai: daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vertės viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat po tėvo mirties atsirado palikimas (santuokoje sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgyto turto dalis) – 0,5200 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kuris buvo velionės mamos S. D. nuosavybė (atkurta nuosavybės teisė).
Dėl tėvui priklausiusios bendro turto dalies paveldėjimo į notarų biurą nebuvo kreiptasi, tačiau palikimą priėmė mama S. D. pradėdama faktiškai turtą valdyti.
Pareiškėjas po mamos mirties palikimą priėmė, paduodamas pareiškimą notarui.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimo įteisinimui.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. Č., R. K. ir D. D. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad P. D. ir S. D. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). G. D., gim. 1969-10-20, yra P. D. ir S. D. sūnus (b. l. 6). Byloje suinteresuoti asmenys S. Č., gim. 1957-06-09, R. K., gim. 1968-06-19 ir D. D., gim. 1974-05-01 yra P. D. ir S. D. vaikai (b. l. 13-15). S. D. mirė 2019-01-19, o P. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7,8). S. D. po vyro mirties gyveno (duomenys neskelbtini)., namo Nr.15, (duomenys neskelbtini). (b. l. 10). Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., namo Nr.15, (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). Po S. D. mirties 2019-01-19 jos palikimą priėmė sūnus G. D. (b.l.12). VĮ. „Registrų centras“ duomenimis S. D. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini). kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jį sudaro: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalaus Nr. 8896-7002-6011; daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti kiemo statiniai (b. l. 18-19). Po tėvo P. D. mirties atsirado palikimas į santuokoje sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise įgytą turto dalį, t.y. 0,5200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi, tačiau S. D. sutuoktinio turtą valdė iki savo mirties.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po P. D. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinė S. D. perėmė ir pradėjo valdyti palikėjo turtą, t. y. faktiškai priėmė P. D. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į P. D. turtą, nėra.
Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po P. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė S. D., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdė iki savo mirties 2019-01-19 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo G. D. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį valdė iki savo mirties 2019-01-19.
Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.