- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 1-532-606/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00756-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- B. G.
- Kaltinamasis
- I.Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I.Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, UAB “ (duomenys neskelbtini) ” direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2011 m. gruodžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai); vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda; 2012 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai); vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės visiškai pridėta 2011 m. gruodžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – 50 MGL dydžio, t.y. 6500 Lt, bauda ir galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems bei 50 MGL dydžio, t.y. 6500 Lt bauda. Į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2011 m. gruodžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis I. Š. apgaule įgijo svetimą turtą.
2010 m. gruodžio 28 d., dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, bute, Kuosų g. 20 – 136, Klaipėdoje, kaltinamasis I. Š., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, B. Š. melagingai žadėdamas ją įdarbinti savo įmonėje, esančioje Rusijos Federacijoje, bei sutvarkyti reikiamus dokumentus metinei darbo vizai gauti, tačiau realiai jokios įmonės Rusijos Federacijoje savo vardu neturėdamas ir žinodamas, kad realiai galimybės sutvarkyti reikiamus dokumentus metinei darbo vizai gauti neturi, iš B. Š. už tariamą dokumentų vizai gauti sutvarkymą pareikalavo 740 Lt. Taip apgaule suklaidinta B. Š. 2010 m. gruodžio 30 d., dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, į kaltinamojo I. Š. nurodytą jo motinos H. Š. sąskaitą Nr. LT747 300 010 011 892 961, esančią banke AB „Swedbank“, pervedė 740 Lt. Tokiu būdu kaltinamasis I. Š. apgaule savo naudai įgijo B. Š. priklausantį turtą - 740 Lt.
Kaltinamasis I. Š. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad Tverės mieste, Rusijos Federacijoje įsteigė įmonę „Tatyana & Co”. Jis yra šios įmonės akcininkas ir savininkas, o kiti šios įmonės akcininkai yra rusai. Šios įmonės veikla susijusi su vidaus apdailos, remonto ir statybos paslaugų teikimu. Kadangi sugalvojo įsteigti dvi maitinimo įstaigas Rusijoje, jam buvo būtinos dvi virėjos iš Lietuvos. Vieną darbuotoją susirado, todėl kita virėjos darbo vieta buvo pasiūlyta B. Š.. Susitikęs su nukentėjusiąją jis jai paaiškinęs, koks darbo pobūdis, koks bus mokamas darbo užmokestis, pasakė, kokių dokumentų reikia įsidarbinimui. Jis jai pažadėjęs padaryti Rusijos Federacijos darbo vizą už 740 Lt. Paprašė jos dokumentų – paso kopijos, trijų fotonuotraukų ir sveikatos pažymos. Teigia, kad nukentėjusioji į Rusiją dirbti neišvyko iš dalies ir dėl jo kaltės, jis manė, kad pavyks gauti darbo vizą, tačiau nepavyko. Dabar nukentėjusiajai iš Rusijos Federacijos sąskaitos yra pervesti pinigai, tačiau ji jų turbūt negavusi. Ankščiau pinigų negrąžino, nes dėl savo mamos slaugymo neturėjo laiko ir su nukentėjusiąja nebesusisiekė. Jis šiuo metu bendrauja su Rusijoje esančiais partneriais, o pats išvykti negali dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, todėl jis partnerių paprašęs, kad pervestų pinigus nukentėjusiajai. „Tatjana & Co” įmonės kodo neprisimena, ikiteisminiam tyrimui taip pat nepateikė įmonės kodo, nes nebuvo prašomas pateikti, o įmonės dokumentai yra seife, kuriais jis nedisponuoja. Dėl B. Š. įdarbinimo jis bendradarbiavo su T. K., kuri gyvena Kaliningrade. Su ja bendradarbiavo dėl greitesnio dokumentų darbo vizai gauti paruošimo, todėl jis jai atidavęs nukentėjusiosios fotonuotraukas, kitus dokumentus, ir pinigus, kuriuos gavo iš B. Š.. Viza nepadaryta dėl to, kad pasikeitė vizų darymo tvarka, šiuo metu šios vizos kaina yra 5000 Lt, visa procedūra užtrunka septynis – aštuonis mėnesius, be to, yra būtina pateikti apie dvidešimt penkias rūšis įvairiausių dokumentų. Būtent dėl šių priežasčių B. Š. neišvyko į Rusiją. Nukentėjusiosios atsiprašė, civilinį ieškinį pripažįsta, todėl pinigus įsipareigojo grąžinti.
Nukentėjusioji B. G. parodė, kad ji ieškojusi darbo ir internete radusi skelbimą dėl darbo Rusijoje. Paskambinusi susipažino su I. Š., kuris jai pasiūlė virėjos darbą Rusijoje, miestelyje prie Maskvos. Sakė, kad Maskvoje jis turįs valgyklą, plečia savo veiklą ir atidarė dar vieną maitinimo įstaigą, todėl jam reikalingi žmonės darbui. Kaltinamasis jai pasakęs, kad darbui reikės gauti darbo vizą, kuri jai kainuos 740 Lt, taip pat nurodė, kad bus reikalinga jos paso kopija, o einant pasiimti darbo vizos, bus būtinas ir ŽIV sertifikatas. Susitikus su I. Š., jis jai pasakęs, kad jo sąskaita yra užblokuota, todėl jis jai nurodęs pervesti pinigus į jo mamos sąskaitą. Be to, I. Š. jai pasakęs, kad ji turinti pinigus pervesti nedelsiant, nes gali keistis vizų išdavimo tvarka ir brangti vizų padarymo kaina, be to jis jai nurodęs, kad viza daroma pusantro mėnesio. 2010 m. gruodžio 30 d. ji pervedusi pinigus į kaltinamojo nurodytą mamos sąskaitą. Ji periodiškai skambindavo I. Š., domėdavosi dėl vizos, tačiau kaltinamasis vis sakydavo, kad viza nepadaryta. Po kurio laiko I. Š., paskambinęs jai, pasakė, kad viza jau padaryta. Kaltinamasis jai nurodė, kad ji turinti susitikti su Tatjana prie Rusijos Federacijos ambasados, tačiau jokio susitikimo nebuvo. Ji 2011 m. vasario 16 d. netgi išėjusi iš darbo UAB „Romdera“, kad galėtų išvykti dirbti į Rusiją, tačiau kaltinamasis nuolat melavo, sakė jai, kad yra Maskvoje ir negali su ja susitikti, nors ji matė, kad kaltinamasis skambindavo iš lietuviškų telefono numerių, ir jų susitikimą dėl vizos pasiėmimo atidėdavo vis kitai dienai, be to, susitikimo laiką keisdavo per dieną netgi du kartus. Vėliau nurodė, kad vienai moteriai atsisakius važiuoti, padarytoji viza nebetinka, nes ji buvusi kolektyvinė, todėl jo teigimu, reikėjo padaryti naują vizą. Ji paprašius tos atsisakiusios moters telefono numerio, tačiau kaltinamasis jai jo nedavęs. Tai tęsėsi beveik mėnesį. Supratusi, kad I. Š. ją apgavo, ji jo paprašiusi grąžinti pinigus. I. Š. jai vis žadėdavo grąžinti pinigus, teigė, kad kažkas iš Rusijos jai juos turi pervesti, bet iki šiol pinigai jai negrąžinti. Ji kaltinamajam sakė, kad kreipsis į policiją, tačiau kaltinamasis į tai nereagavo. Byloje pareikštą civilinį ieškinį palaiko, be to prašo iš kaltinamojo priteisti ir moralinę žalą.
Liudytoja K. Š. parodė, kad ji yra mačiusi kaltinamąjį vieną kartą, kai mama B. Š. (Gitenė) jam davusi paso kopiją ir jai matant pervedė į kaltinamojo mamos sąskaitą apie 700 Lt, tikslios sumos nepamenanti. Mamos B. G. pokalbių su kaltinamuoju ji negirdėjusi.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsintais liudytojo K. J. parodymais nustatyta, kad 2010 m. gruodžio mėn. viduryje, tikslios datos jis neprisimena, internete aptiko skelbimą, jog siūlomas darbas Rusijoje dirbti vairuotoju, alga – 4000 Lt. Jis paskambino skelbime nurodytu numeriu ir taip susipažino su I. Š.. I. Š. jam sakęs, kad reikės vežti statybines medžiagas iš Sankt Peterburgo į Maskvą. Ar I. Š. sakęs, kokioje įmonėje reikės dirbti, jis neatsimena. I. Š. sakė jam, kad jis pageidautų, jog jis pradėtų dirbti iškart po Naujųjų metų, tačiau darbui Rusijoje reikalinga darbo viza, kuri kainuosianti nuo 4000 iki 5000 Lt. Jis pasakęs, kad šiuo metu nedirba ir negalės sumokėti už vizos padarymą, galėtų pinigus atiduoti tik pradėjus dirbti. I. Š. paliko savo paso kopiją, nuotraukų jis neėmė, sakė, kad kai bus padaryta viza, tuomet galės pateikti ir nuotraukas. I. Š. darbo vizos padaryti nesisekė, todėl jis apsigalvojo ir pasakė jam, kad dirbti į Rusiją nebevažiuos, tačiau I. Š. įkalbinėjo palaukti, minėjo, kad su vizos padarymu kyla kažkokių problemų. Jis į Rusiją taip ir neišvažiavo. I. Š. jokių pinigų nemokėjo ir jis jam nėra skolingas. Ar I. Š. dirba Rusijoje, jis nežino. Ar I. Š. tarėsi su kitais asmenimis dėl darbo Rusijoje, jis taip pat nežino. (b. l. 39 – 41).
Šalies argumentai
Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad B. Š. kreipėsi į Klaipėdos miesto antrąjį policijos komisariatą pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2010 m. gruodžio 30 d. ji susitarusi su I. Š. dėl darbo, už darbo vizą Rusijoje, pervedė į pastarojo mamos H. Š. sąskaitą 740 Lt, tačiau I. Š. vizos nepadarė ir pinigų negrąžino. Jai padaryta 740 Lt žala (b. l. 1).
2010 m. gruodžio 30 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu nustatyta, kad B. Š. į H. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 740 Lt, mokėjimo paskirtimi nurodydama „už Rusijos metinę darbo vizą“ (b. l. 12).
Rusijos Federacijos Generalinio konsulato Klaipėdoje pranešimu nustatyta, kad R. G. konsulatas Klaipėdoje neturi informacijos apie I. Š. kreipimąsi su prašymu įforminti jam vizą į Rusiją. 2010 – 2011 m. vizos I. Š. Generaliniame konsulate išduotos nebuvo. (b. l. 17).
AB „Seb“ banko ir AB „Swedbank“ sąskaitos išrašais nustatyta, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 21 d. I. Š. nepervedė B. Š. 740 Lt, kuriuos ji sumokėjo už darbo vizos padarymą (b. l. 29 - 30).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusiosios B. Š. dukra K. Š., iš atpažinimui pateiktų nuotraukų atpažino I. Š., kuris susitikimo su ja ir jos mama metu prisistatė I. Š., ir kuris siūlė B. Š. darbą Rusijoje, nurodydamas sąskaitos numerį, į kurį pastaroji turėjusi pervesti pinigus. Jį atpažino iš veido bruožų, juodos plaukų spalvos (b. l. 36, 37).
AB „Swedbank“ H. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašu nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 30 d. B. Š. pervedė 740 Lt už Rusijos metinę darbo vizą (b. l. 58 – 59).
Asmens duomenų išrašu nustatyta, kad H. Š. yra I. Š. mama, kuri 2011 m. gegužės 29 d. mirė.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pažyma nustatyta, kad Rusijos Federacijos Tverės apskrityje įmonė ZAO „Tatyana & Co” neregistruota. Buvo patikrinti adresai Prospekt Pobedy 43 – 55 ir 47 – 55 įmonė ZAO „Tatyana & Co” minėtais adresais neegzistuoja. I. Š. Tverės mieste neregistruotas, taip pat jis neregistruotas juridinio asmens steigėju ar vadovu. T. S. neregistruota juridinio asmens steigėja ar vadove (b. l. 74).
Kaltinamasis I. Š., fakto iš nukentėjusiosios paėmus pinigus neginčydamas, nurodo tyčios apgaule užvaldyti nukentėjusiajai priklausančius pinigus neturėjęs, kadangi nukentėjusioji iš tiesų turėjusi būti įdarbinta jo įsteigtoje įmonėje Rusijos Federacijoje, tačiau pabrangus darbo vizoms bei jų išdavimo tvarkai, darbo vizos jis nebegalėjęs gauti. Tokie kaltinamojo paaiškinimai teismo vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, imant domėn, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuolat keitė savo parodymus, negalėdamas logiškai paaiškinti jų keitimo priežasties. Kaltinamasis I. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti neva tai jo įsteigtos ir jo vadovaujamos įmonės Rusijoje kodo, nurodydamas, kad jo neprisimena, o paprašytas pateikti įmonės dokumentus, nurodė, kad jų neturintis, jais nedisponuojantis ir, kad jie yra seife. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad „Tatyana & Co” Rusijos Federacijos Tverės apskrityje įmonė ZAO „Tatyana & Co” neregistruota, ir kaltinamojo nurodytais adresais įmonė ZAO „Tatyana & Co” neegzistuoja. Be to, pats kaltinamasis I. Š. Tverės mieste neregistruotas, taip pat jis neregistruotas ir juridinio asmens steigėju ar vadovu, T. S. taipogi neregistruota juridinio asmens steigėja ar vadove. Be to, Rusijos Federacijos Generalinio konsulato Klaipėdoje pranešimu nustatyta, kad I. Š. į Rusijos Generalinį konsulatą Klaipėdoje nesikreipė su prašymu įforminti jam darbo vizų į Rusiją; nuo 2010 m. iki 2011 m. vizos I. Š. Generaliniame konsulate išduotos apskritai nebuvo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad I. Š. nukentėjusiajai B. Š. už 740 Lt pervedamą sumą į jo motinos H. Š. nurodytą sąskaitą buvo pažadėjęs gauti jai darbo vizą Rusijoje, o vėliau ir suteikti jai virėjos darbą R. T. mieste. Tačiau nukentėjusiajai pervedus kaltinamojo nurodytą sumą į kaltinamojo motinos sąskaitą, kaltinamasis darbo vizos nepadarė ir pinigų nukentėjusiajai negrąžino. 2010 m. gruodžio 30 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 30 d. nukentėjusioji pervedusi pinigus į kaltinamojo nurodytą sąskaitą. Nukentėjusioji nurodė, kad periodiškai skambindavo kaltinamajam I. Š., domėdavosi dėl darbo vizos, tačiau kaltinamasis vis sakydavo, kad viza nepadaryta. Po kurio laiko I. Š., paskambinęs jai pasakė, kad darbo viza jau padaryta. Susitarė, kad nukentėjusioji turės susitiki su Tatjana prie Rusijos Federacijos ambasados, tačiau jokio susitikimo taip ir nebuvo. Kaltinamasis nuolat melavo, sakė nukentėjusiajai, kad yra Maskvoje (nors teisme kaltinamasis pripažino, kad pats į Rusiją nevyko dėl jam paskirtos kardomosios priemonės), ir negali su ja susitikti. Nukentėjusioji supratusi, kad kaltinamasis skambindavo iš lietuviškų telefono numerių, jų susitikimą kaltinamasis atidėdavo vis kitam laikui - per dieną susitikimo laiką keisdavo netgi du kartus. Tokia įvykių eiga akivaizdžiai byloja, kad kaltinamasis vienareikšmiai siekė vilkinti laiką. Be to, nukentėjusioji paaiškino, kad be pinigų, kaltinamasis paėmė ir jos paso kopiją, be to, pastarasis jai nurodęs pasidaryti ir ŽIV sertifikatą, galiojantį Rusijoje, kas dar labiau tikėtinu darė galimą įdarbinimą. Kreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji įtikėjusi kaltinamojo pažadais, 2011 m. vasario 16 d. išėjo iš darbo UAB „Romdera“, kad galėtų išvykti dirbti į Rusiją. Taigi, akivaizdu, kad būtent dėl kaltinamojo objektyviosios tiesos iškreipimo nukentėjusiosios sąmonėje susiformavo klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių faktų, kurie suklydusią nukentėjusiąją paskatino nenaudingai disponuoti turtu, t.y. pervesti į kaltinamojo nurodytą sąskaitą 740 Lt.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad I. Š. 2010 m. gruodžio 28 d., dienos metu, bute, Kuosų g. 20 – 136, Klaipėdoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, B. G. melagingai žadėdamas ją įdarbinti savo įmonėje, esančioje Rusijos Federacijoje, bei sutvarkyti reikiamus dokumentus metinei darbo vizai gauti, tačiau realiai jokios įmonės Rusijos Federacijoje savo vardu neturėdamas ir žinodamas, kad realiai galimybės sutvarkyti reikiamus dokumentus metinei darbo vizai gauti neturi, iš B. Š. už tariamą dokumentų vizai gauti sutvarkymą pareikalavo 740 Lt. Taip apgaule suklaidinta B. G. 2010 m. gruodžio 30 d., į I. Š. nurodytą jo motinos H. Š. sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, pervedė 740 Lt, ir tokiu būdu kaltinamasis I. Š. apgaule savo naudai įgijo B. G. priklausantį turtą - 740 Lt. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis žinojo, jog įmonė ZAO „Tatyana & Co” Rusijos Federacijoje neegzistuoja, ir apskritai su jokia įmone Rusijoje jis neturi jokių ryšių, be to neturėdamas realios galimybės gauti darbo vizos Rusijos Federacijoje, ir pažadėdamas nukentėjusiajai tokią darbo vizą padaryti, suklaidino nukentėjusiąją. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Vienok, visos išdėstytos aplinkybės neginčijamai patvirtina sąmoningą kaltinamojo elgesį veikti apgaule, todėl darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis pasinaudojo nukentėjusiosios patiklumu ir įgijo svetimą turtą veikdamas apgaule. Byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis, atlikdamas šiuos veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertinant jas kaip vieningą visumą, konstatuotina - būtent kaltinamasis I. Š. apgaule, tai yra neturėdamas ne tik teisėtos, bet ir jokios galimybės įdarbinti nukentėjusiąją užsienyje, ir tai neabejotinai suvokdamas, tyčia internete viešai pateikęs melagingus duomenis apie tokią galimybę, žodžiu sutarė su nukentėjusiąja jai nurodydamas, jog nukentėjusiąją įdarbins užsienio šalyje, ko pasėkoje už darbo vizą iš nukentėjusiosios paėmė 740 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu - svetimo turto įgijimo apgaule faktas nustatytas objektyviai ir neginčytinai, tokiu būdu kaltinamojo padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką laikytina įrodyta visa apimtimi. Tokia kaltinamojo I. Š. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 775 Lt turtinės žalos atlyginimo. Šį civilinį ieškinį sudaro 740 Lt, kuriuos nukentėjusioji pervedė už tariamai daromą darbo vizą kaltinamajam I. Š., ir 35 Lt jos turėtos išlaidos, susijusios su ŽIV sertifikato (galiojančio Rusijos Federacijoje) išdavimu. Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, nes dėl kaltinamojo nusikalstamų tyčinių veiksmų nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji prašė iš kaltinamojo priteisti ir moralinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio veika, nukreipta prieš vieną pagrindinių konstitucinių asmens teisių – asmens teisę į nuosavybę. Nusikalstama veika padaryta siekiant išimtinai savanaudiškų tikslų – gauti pinigų. Kaltinamasis teisiamas trečią kartą už analogiškų nusilkalstamų veikų padarymą, vienok, šią nusikalstama veiką kaltinamasis padarė nebūdamas teistas, jo padaryta veika – nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis dirba, nukentėjusiosios atsiprašė, nors nusikaltimu padarytos žalos ir neatlygino.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.
Imant domėn tyčinį veikos pobūdį, tačiau įvertinus tai, kad nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, įvertinus kaltinamojo asmenybę, manytina, jog bausmės tikslai I. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas artimas įstatyme numatytos bausmės vidurkiui. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, siekiant užtikrinti efektyvų teismo sprendimo įvykdymą, jam skiriami įpareigojimai – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei per šį laikotarpį B. G. atlyginti padarytą 775 Lt turtinę žalą.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtos kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 82-83, 103).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais bei 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei atlyginti B. G. padarytą 775 Lt turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės 2012 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius I. Š. paskirti - laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį I. Š. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, bei per šį laikotarpį atlyginti B. G. padarytą 775 Lt turtinę žalą, bei 50 MGL dydžio, t.y. 6500 Lt baudą.
Į bausmės laiką įskaičiuoti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2012 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
B. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš I. Š. B. G. naudai priteisti - 775 Lt.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.