Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-05-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-7659-559/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-18
Bylos Nr.
e2YT-7659-559/2020
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-0307-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Pareiškėjas
N. J.
Suinteresuotas asmuo
V. G., V. V., V. M., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7659-559/2020Teisminio proceso Nr. 2-17-3-0307-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 18 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: V. G., V. V., V. M., Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama L. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. M., (duomenys neskelbtini)., mirties priėmė palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad L. M. mirė (duomenys neskelbtini) Jonavoje. Po jos mirties liko palikimas: ½ dalis 0,0615 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių) (duomenys neskelbtini)esančių (duomenys neskelbtini). Jos turto vienintelė paveldėtoja yra pareiškėja. L. M. mirė našle, jos sutuoktinis V. M. mirė (duomenys neskelbtini) Nei jo sutuoktinė L. M., nei vaikai iš kitos santuokos į notaro biurą dėl V. M. palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas L. M. vardu ir visi manė, kad jiems jokio palikimo priimti nereikia. Po vyro mirties L. M. liko gyventi tame pačiame name (duomenys neskelbtini), taip pat toliau naudojosi žemės sklypu ir jai priklausančiomis dalimis ūkinių pastatų. L. M. nuo palikimo atsiradimo dienos valdė, naudojo ir disponavo visu turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, t. y. valdė turtą kaip savą iki pat savo mirties, ir niekada niekas nereiškė jokių pretenzijų į šį nekilnojamąjį turtą. Disponavimas ir rūpinimasis turtu yra įrodomas sąskaitomis už komunalines paslaugas, iš kurių matyti, kad jokio įsiskolinimo už jas nėra, mokėjimo pranešimais ir nurodymais. V. M. turėjo tris dukras iš kitos santuokos: V. G., V. V. ir V. M., kurios turėjo teisę priimti mirusiojo palikimą, tačiau jos ta teise nepasinaudojo, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jokių pretenzijų L. M. dėl mirusio tėvo turto nereiškė. Jokių kitų asmenų, išskyrus pareiškėją, galėjusių, ar galinčių pretenduoti į L. M. palikimą, nėra, kadangi L. M. savo turtą jai paliko testamentu, o N. J. tą palikimą priėmė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo nuosavybės teisių įregistravimo tikslu - L. M. turto paveldėtoja siekia įteisinti po savo motinos mirties likusio turto paveldėjimą. Pareiškėja neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ir kitokia nei teismo tvarka šiuos faktus patvirtinančių dokumentų gauti negali. Konkrečiu atveju, faktiškai susiklosčiusių veiksmų seka akivaizdžiai nurodo palikimo priėmimą - mirusiojo V. M. sutuoktinė L. M. perėmė jam priklausiusią dalį bendrojoje nuosavybėje ir pradėjo ją valdyti kaip savo, joks kitas paveldėtojas jokių pretenzijų į tą turtą niekada nepareiškė.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. G., V. V. ir V. M. atsiliepimų į pareiškimą teismui nepateikė. V. G. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai paštu, V. V. procesiniai dokumentai išsiųsti jos nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), o V. M. faktinė gyvenamoji vieta nežinoma (deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę), todėl procesiniai dokumentai jai įteikiami viešo paskelbimo būdu.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jeigu išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji neturi duomenų apie V. M. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu. Teismui konstatavus, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. M. faktinį palikimo priėmimą, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pareiškėjos motinos L. M. sutuoktinis. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro 2020 m. sausio 22 d. liudijimo (reg. Nr. VP-399) duomenimis nustatyta, kad po V. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir notaro biure nebuvo gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą. V. M. mirė būdamas santuokoje su pareiškėjos motina L. M..

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad L. M. vardu yra įregistruota po ½ dalį (duomenys neskelbtini)ha namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), viralinės (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių) (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). L. M. daiktinės teisės į šio turto dalį įregistruotos 1999 m. rugsėjo 8 d., jų įregistravimo pagrindas – pirkimo-pardavimo sutartis. Palikėjo ir L. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl preziumuojama, kad minėtas turtas (po ½ dalį gyvenamojo namo, pagalbinių statinių ir žemės sklypo) iki V. M. mirties buvo valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise (buv. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalis).

Mirus palikėjui ir turto bendraturčiui V. M., per įstatymo nustatytą terminą jo sutuoktinė su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes palikimą po sutuoktinio mirties ji priėmė kitu būdu – pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y. po sutuoktinio mirties ji ir toliau liko gyventi bendroje namo dalyje, naudojosi kartu su palikėju įgytais daiktais, mokėjo mokesčius, susijusius su paveldimo turto išlaikymu, sudarė būsto draudimo sutartį, mokėjo žemės mokesčius, tokiu būdu aktyviais veiksmais išreikšdama savo valią priimti palikimą. Šį faktą patvirtina pareiškėjos pateikti byloje rašytiniai įrodymai: atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją aktas Nr. 05035139, apmokėjimo už lauko tualeto valymą dokumentas, apmokėjimas už fiksuoto ryšio telefoną TEO LT, AB, Turto draudimo liudijimas LD Nr. 92326422, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracija ir kt.

Palikėjo sutuoktinė L. M. mirė (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono 4-ojo notaro 2010 m. liepos 30 d. liudijimo duomenimis nustatyta, kad palikimą po jos mirties įstatymo nustatyta tvarka priėmė pareiškėja N. J., kuri yra palikėjos testamentinė įpėdinė ((duomenys neskelbtini)).

Kiti suinteresuoti asmenys - palikėjo V. M. dukros iš ankstesnės santuokos V. G., V. V. ir V. M., būdamos suinteresuotais asmenimis šioje byloje, prieštaravimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškia, jos įstatymo nustatyta tvarka palikimo po tėvo mirties nepriėmė (Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro 2020 m. sausio 22 d. liudijimas; reg. Nr. VP-399). Valstybę atstovaujančios institucijos Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepimuose nurodė, kad jos neturi duomenų apie V. M. palikimo perėjimo valstybei faktą, neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Duomenų apie kitus galimus paveldėtojus byloje nėra.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. M. po sutuoktinio V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti V. M. turėtą turtą ir turtines teises.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu.

Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo atveju nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. M. priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti ne tik pareiškime nurodytą turtą, bet ir visą turtą bei turtines teises.

Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti V. M. turėtą turtą ir turtines teises.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė