- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-22
- Bylos Nr.
- A-248-2278-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Birutė Janavičiūtė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. vasario 10 d. sprendimą Nr.(15/6-11)-12PR-17, kuriuo atsisakyta suteikti jai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą bei nuspręsta išsiųsti ją į Nigeriją. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovą jos bylą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėja nurodė, kad ji atsakovo sprendime yra neteisingai vadinama Nigerijos piliete T. B., gimusia 1980 m. gegužės 4 d.. Ji yra Nigerijos pilietė J. D., gimusi 1984 m. gegužės 4 d.. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas visapusiškai neištyrė ir neįvertino jos bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad dėl pareiškėjos buvo atliktas išsamus tyrimas, kurio metu paaiškėjo, jog pareiškėja pateikė neteisingus duomenis apie savo asmenį ir jog ji yra T. B., o ne J. D.. Atsakovas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo suteikti pareiškėjai prieglobstį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėja 2005 m. rugsėjo mėnesį neteisėtai atvyko į Lietuvą ir 2005 m. spalio 28 d. buvo sulaikyta Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Žirmūnų policijos nuovados pareigūnų. Jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ji nepateikė, jos tapatybė nustatyta iš žodžių. Kilus abejonių dėl asmens tikrosios tapatybės, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras atliko ekspertizę, kurios metu nustatė, jog moteris, prisistačiusi J. D. vardu, yra tas pats asmuo, kuris pavaizduotas pateiktame Nigerijos pilietės T. B. prašyme gauti Lietuvos Respublikos vizą, t. y. J. D. ir T. B. yra vienas ir tas pats asmuo. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į ekspertų išvadas bei į tai, jog J. D. vardu nėra jokių oficialių dokumentų, darytina išvada, jog J. D. vardu prisistačiusi pareiškėja ir T. B. yra tas pats asmuo. Pareiškėjos pateikti argumentai nėra pakankami, kad būtų padaryta priešinga išvada. Teismas nurodė, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnis numato, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba. Šiuo atveju pareiškėjos prašymas suteikti jai prieglobstį buvo pateiktas dėl grėsmės jos gyvybei Nigerijoje, kur jos motinos šeima norėjo priversti ją ištekėti už senyvo vyro. Atsakovas rėmėsi surinkta medžiaga apie Nigeriją, iš kurios matyti, jog Nigerijoje veikia 10 - 15 nevyriausybinių organizacijų, kurios pasiruošusios ginti moteris, o į teikiamą paramą įeina ir apgyvendinimo prieglaudoje galimybės suteikimas, taip pat yra vidinio persikėlimo gyventi į kitą vietovę Nigerijoje galimybė. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė jokių rimtų argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš ją. Teisme nenorą tekėti už seno vyriškio ji aiškino jo nesutikimu mokėti šeimai išpirką. Pareiškėjos nurodytas persekiojimo (grėsmės) pagrindas nėra 1951 metų Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlio statuso“ ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ dalykas. Pareiškėja neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinų pabėgėlio sąvokos kriterijų, todėl toks statusas jai nesuteiktas pagrįstai. Teismas nurodė, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnis numato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o dėl objektyvių, su prašytoju tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas. Šiuo atveju byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių pagrįstą pareiškėjos baimę dėl jai kilmės valstybėje gresiančio pavojaus, o tariamų jos motinos šeimos narių veiksmų prievarta ištekinti, jeigu tokie ir būtų, nėra pagrindo kvalifikuoti pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį. Be to, pareiškėjos atvykimo į Lietuvą aplinkybės (atvykimas, prisidengiant dalyvavimu Pasaulio jaunimo imtynių čempionate), būvimo joje aplinkybės (apsigyvenimas Vilniuje, prisistačius studente) ir prašymo dėl prieglobsčio padavimo aplinkybės (prašymas paduotas tik po sulaikymo) leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja iš Nigerijos išvyko ne dėl visiškai pagrįstos baimės, o dėl kitų priežasčių, ką taip pat patvirtina pateikta medžiaga apie pareiškėjos elgesį jos prašymo nagrinėjimo metu (ji buvo neteisėtai išvykusi iš Užsieniečių registracijos centro).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad ji nepakankamai supranta anglų kalbą, kad galėtų tinkamai pateikti savo motyvus dėl prieglobsčio. Tuo tarpu tiek atsakovo apklausos, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžiai vyko anglų kalba. Valstybės institucijos šiuo atveju neužtikrino įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnyje numatytos pareiškėjos teisės naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis, o tai lėmė iš esmės netinkamą jos bylos išnagrinėjimą. Pareiškėja nurodo, kad byloje buvo remiamasi 2006 m. sausio 16 d. kriminalistinės ekspertizės išvadomis ir buvo teigiama, jog ji yra T. B.. Tai yra nelogiška, nes T. B. turėtų būti Nigerijos imtynių federacijos gydytoja, o pareiškėja nemoka net rašyti. Pareiškėja nurodo, kad ji nesutinka su teismo teiginiu, jog jos vertimas per prievartą ištekėti nepažeidžia jos teisių. Prievartinis ištekinimas turi būti vertinamas ir kaip persekiojimas dėl lyties įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio prasme, ir kaip šiurkštus pareiškėjos teisių pažeidimas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio prasme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad nei apklausų metu, nei teismo posėdžio metu pareiškėja net neužsiminė apie kitų motyvų, kurių ji nesugeba išreikšti angliškai bei į kuriuos dėl šios priežasties nebuvo atsižvelgta, egzistavimą. Be to, savo skunde pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde pareiškėja, turėdama visas galimybes pagaliau tinkamai pateikti savo motyvus dėl prieglobsčio, nepateikė jokių naujų argumentų ir apsiribojo tik tuo, kas buvo užfiksuota jos apklausų metu. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktas išsamus tyrimas, atlikta ekspertizė ir iš nustatytų aplinkybių visumos padaryta logiška išvada, jog pareiškėja yra T. B., o ne J. D.. Atsakovas nurodo, kad Nigerijoje veikia 10 - 15 nevyriausybinių organizacijų, kurios pasiruošę ginti moteris. Į teikiamą paramą įeina ir apgyvendinimo prieglaudoje galimybės suteikimas. Tos moterys, kurios negali arba dėl baimės nenori išnaudoti visų apsaugos galimybių, gali saugiai persikelti į kitą Nigerijos vietovę, kur šeimos nariai negalės jų pasiekti. Tokioje situacijoje atsidūrusios moterys naujoje vietovėje gali naudotis pagalba, kurią teikia moteris globojančios organizacijos. Taigi, net jeigu pareiškėja ir būtų turėjusi konfliktą su savo šeima dėl nenoro tekėti, ji būtų turėjusi vidinio persikėlimo alternatyvą Nigerijoje bei galimybę kreiptis pagalbos į Nigerijoje veikiančias nevyriausybines organizacijas. Todėl galima teigti, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 arba 87 straipsnius.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo atstovė – atmesti, pakartodami argumentus, išdėstytus atitinkamai apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Šiame straipsnyje pateikta pabėgėlio samprata atitinka pabėgėlio sampratą, pateiktą 1951 m. Ženevos konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ (1 straipsnis). To paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsniuose numatytų sąlygų pabėgėlio statusui ar papildomai apsaugai suteikti. Pareiškėja nurodo, kad ji persekiojama dėl nesutarimų šeimoje, susijusių su jos vedybomis. Kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad pareiškėjos kilmės šalyje yra persikėlimo galimybė, veikia nevyriausybinės organizacijos, į kurias galima kreiptis dėl konfliktų šeimoje. Teismo išvados išsamiai motyvuotos, apeliantė naujų argumentų nepateikė.
Apeliantė nurodo, kad neteisingai nustatyta jos asmens tapatybė. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2006 m. sausio 16 d. išvada Nr.7960 konstatuota, kad J. D. prisistačiusi moteris ir moteris, kurios fotografija yra Nigerijos pilietės T. B. pateiktame prašyme gauti Lietuvos Respublikos vizą yra tas pats asmuo. Pareiškėja šios išvados neginčija, tik nurodo, kad jos tikrasis vardas ir pavardė yra J. D., o ne T. B.. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja jos tvirtinimu iš tikrųjų yra J. D., o neteisingus duomenis apie save ji gal būt pateikė išvykdama iš kilmės šalies. Toks paaiškinimas reiškia, jog pareiškėja klaidino pareigūnus nepateikdama teisingų duomenų apie savo asmenį bei patvirtina, kad iš Nigerijos išvyko ne jos nurodytu būdu ir ne dėl priežasčių, nurodytų prašant prieglobsčio. Pareiškėja į Lietuvą atvyko pateikusi T. B. vardu išduotą pasą, įrodymų, jog ji J. D. nepateikė, todėl atsakovas pagrįstai ją vadina T. B. (Lietuvos Respublikoje prisistačiusia J. D. vardu). T. B. yra kirtusi Lietuvos Respublikos sieną, tačiau duomenų apie išvykimą iš Lietuvos pasibaigus vizos galiojimo laikui nėra.
Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodo jokių vykimo iš Nigerijos į Lietuvą detalių, maršruto, trukmės, sakydama, kad nieko neprisimena, aiškina, kad jai atvykti padėjo kažkokia nepažįstama baltaodė moteris, apie kurią ji nieko nežino. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad pareiškėja klaidino jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjusius pareigūnus, neteikė jiems teisingos informacijos. Esant tokiai situacijai ir pareiškėjai negalint savo nurodomų duomenų patvirtinti rašytiniais įrodymais, pareiškėjos nurodomi duomenys pagrįstai buvo atmesti (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjai buvo užtikrintos vertėjo paslaugos į kalbą, kuria ji nurodė galinti susikalbėti. Šia kalba pareiškėja pateikė informaciją, reikalingą jos prašymui spręsti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.