- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- A-525-209-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- R., R. N.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 56.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei dėl aktų panaikinimo, norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. N. skundu (t. I, b.l. 44–46), kurį patikslino (t. I, b.l. 5–6, 191–192, t. II, b.l. 11–14), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-242 dalis, kuria patvirtintas Kauno miesto bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas) ir nustatytas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo būdas – privačių namų valdoms išdėstyti, atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 3 straipsnio l dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37, 4.98 straipsnius bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 20 punkto reikalavimams, ir šią įsakymo dalį panaikinti;
2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl Bendrojo plano žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos naudojimo būdo, nustatant jį – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų ir susisiekimo sistema aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti;
3) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 02-01-14010, kuriuo R. N. atkurtos nuosavybės teisės ekvivalentine natūra į 0,0566 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 2 punkto dalį, kuria nustatyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – 84 procentų gyvenamosios teritorijos ir įpareigoti Kauno apskrities viršininką įsakymu nustatyti šio sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija;
4) atnaujinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 9242 3 punkto dalies, kuria nurodyta sąlyga “Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) privalu detaliuoju planu sujungti su sklypu (duomenys neskelbtini)“, apskundimo terminą;
5) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 9242 3 punkto dalį, kuria nurodyta sąlyga “Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) privalu detaliuoju planu sujungti su sklypu (duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjas paaiškino, jog nuosavybės teisėmis jam priklauso 2 000 m² žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Toks žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu 2001 m. spalio 23 d. Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 1432. Pagal detalųjį planą buvo nustatytas žemės naudojimo būdas: komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija – 40 procentų, teritorija susisiekimo sistema aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti – 60 procentų, žemės naudojimo pobūdis: dujų užpildymo degalinė su plovykla ir balionų patikros punktu. Greta šio sklypo – (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas G. N. įmonės nuomojamas žemės sklypas, kurio tikslinė paskirtis pagal nuomos sutartį buvo nustatyta komercinių pastatų ir inžinierinių įrenginių statybai. Tokiuose sklypuose pastatyti pareiškėjui priklausantys komercinės paskirties pastatai ir įrenginiai. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 18 d. jam buvo išduotos projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. AS-40-6-488 projektuoti požeminei naftos produktų talpyklai su dviem kuro išdavimo kolonėlėmis. Kauno apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 02-01-14010 (toliau – ir Įsakymas) ir 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 9242 (toliau – ir Sprendimas) jam atkūrė ekvivalentine natūra nuosavybės teises į 0,0566 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Įsakymo 2 punktu nustatyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – 84 procentų gyvenamosios teritorijos bei 16 procentų komercinės paskirties objektų teritorija. Pareiškėjas tokiu būdu sužinojo, kad pakeistas jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo būdas iš komercinės paskirties į kitą – gyvenamųjų namų paskirtį. Toks žemės sklypų paskirties pakeitimas pareiškėjui užkerta kelią vystyti esamą komercinę veiklą ir naudoti pastatus pagal jų paskirtį, pažeidžia jo, kaip pastatų ir žemės sklypo savininko, teises disponuoti nuosavybe savo nuožiūra. Atsakovas, raštiškai nepranešdamas pareiškėjui, keisdamas sklypo naudojimo būdą ir paskirtį, pažeidė jo teises, Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnį, Nuostatų 20 punktą, todėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 02-01-14010 2 punkto dalis, kuri nustato 84 procentų sklypo naudojimo būdą – gyvenamos teritorijos – turi būti panaikinta, o Kauno miesto savivaldybė įpareigotina pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą. Nurodė, jog, priimant ginčijamus Įsakymą ir Sprendimą, buvo vadovaujamasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 patvirtintu Kauno miesto bendruoju planu, kuriame numatytas minėtų žemės sklypų naudojimo būdas – gyvenamos teritorijos, tačiau neatsižvelgta į Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1432 patvirtinto detaliojo plano faktinę situaciją ir jame numatytą kitokį žemės sklypo naudojimo būdą ir paskirtį, į 1995 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 8.1 punktą, kuriuo sklypo nuomininkas buvo įpareigotas sklypą naudoti ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinerinių įrenginių statybai, į VĮ Registrų centro duomenis. Pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 7 punktas nustato, kad teritorijų planavimo tikslai yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų bei savivaldybės ir valstybinių institucijų interesus, o tokio straipsnio 2 dalis įpareigoja planavimo organizatorių atsižvelgti į žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises. Tokios įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju buvo pažeistos. Be to, rengiant ir tvirtinant bendrąjį planą buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio l dalies 2 punkto reikalavimai, kurie nustato, kad bendrajame plane turi būti numatyta, kurie bendrieji planai ar detalieji planai turi būti pakeisti ar panaikinti. Nors žemės sklypo detalusis planas patvirtintas 2001 metais, tačiau bendrajame plane jo pakeitimo nenumatyta, bendruoju planu savivaldybė neteisėtai pakeitė žemės sklypo naudojimo paskirtį. Pažymėjo, jog atsakovas pripažino padarytą klaidą, tačiau skubos tvarka atsisako keisti žemės sklypų paskirtį ir naudojimo būdą, todėl pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio l3 dalį, Bendrasis planas yra laikytinas norminiu teisės aktu, todėl ABTĮ 111 straipsnio pagrindu teismas turi ištirti, ar Bendrojo plano dalis, kuri nustato žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo būdą – gyvenamos teritorijos – atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 7 punktą ir 2 dalį, 23 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, CK 4.37, 4.98 straipsnius bei Nuostatų 20 punkto reikalavimus ir ją panaikinti. Pažymėjo, jog Sprendimu atkūrus nuosavybės teises į 0,566 ha žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), Kaune, 3 punktu tarp kitų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų numatyta, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) privalu detaliuoju planu sujungti su sklypu (duomenys neskelbtini). Kadangi nebuvo nustatytas terminas sujungti nurodytus sklypus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nėra reglamentuojami žemės sklypų formavimo ir jų sujungimo klausimai, todėl pareiškėjas iš karto nepastebėjo ir nesuprato, kad šis reikalavimas sprendime gali pažeisti jo teises ar turėti įtakos žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo nustatymui. Teigė, jog tokius argumentus patvirtina ta aplinkybė, kad Įsakymo dalį dėl žemės sklypo paskirties ir būdo nustatymo jis apskundė teismui įstatymo nustatytu terminu, atsižvelgiant į tai, prašė pripažinti jo nurodytas aplinkybes svarbiomis priežastimis ir atnaujinti terminą Sprendimo daliai dėl sklypų sujungimo detaliuoju planu apskundimo. Pabrėžė, jog apskrities viršininkas, įrašydamas į Sprendimo 3 punktą reikalavimą sujungti žemės sklypą su (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdomu sklypu, pažeidė jo kaip savininko CK 4.37 straipsnyje nustatytas teises savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti, todėl ši sprendimo yra neteisėta.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (toliau – ir Kauno AVA) atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 50–51, t. II, b.l. 16–17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimas į miestų teritorijose esančią žemę vykdomas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktą. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, Kauno apskrities viršininkas, priimdamas įsakymą atkurti nuosavybės teises, nurodo grąžinamo žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, vadovaudamasis Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytais privalomais teritorijos režimo reikalavimais. Kauno AVA Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planas, kuriame numatyta sklypo paskirtis – kita, sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos – 84 procentai, komercinės paskirties objektų teritorijos – 16 procentų, bei žemės sklypo kadastro duomenų lentelė, kurioje nustatytas toks pats kaip ir minėtame plane sklypo naudojimo būdas. Atsižvelgdamas į tai, Kauno apskrities viršininkas ir priėmė Įsakymą, kurio 2 punkte buvo nustatytas pareiškėjo ginčijamas naudojimo būdas – 84 procentai gyvenamosios teritorijos, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo tarpu įstatymo numatytas terminas Sprendimo 3 punkto daliai dėl sklypų sujungimo detaliuoju planu apskųsti neturėtų būti atnaujintas, nes jis praleistas dėl subjektyvių priežasčių, t. y. dėl paties pareiškėjo neveikimo. Pareiškėjui dar prieš atkuriant nuosavybės teises buvo žinoma apie tokią sąlygą, kuri, be kita ko, yra teisėta, nes pareiškėjas pats išreiškė norą sujungti abu sklypus, kadangi jam nuosavybės teise priklausantys statiniai 1F1bž ir 2I1bp stovi abiejuose sklypuose, todėl žemės sklypo planas nuosavybės teisių atkūrimui buvo suderintas išimties tvarka, įrašant minėtą sąlygą, su kuria pareiškėjas supažindintas iki ginčijamų aktų priėmimo ir su ja ir sutiko.
Atsakovas Savivaldybė atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 53–56) prašė nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Savivaldybę per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl Bendrojo plano žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, teritorijos naudojimo būdo, nustatant komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų ir susisiekimo sistemas aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti, o likusią skundo dalį atmesti.
Nurodė, jog nors Bendrajame plane nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas – komercinės paskirties bei gyvenamųjų namų statybos, tačiau aprašomojoje dalyje taip pat nustatyta leistina kitokia žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, gyvenamųjų namų teritorijoje yra leistinas komercinės paskirties naudojimo būdas. Todėl ginčo teritorijos detaliajame plane nustatytas naudojimo būdas neprieštarauja Kauno miesto bendrajam planui. Pažymėjo, jog pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančią Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (toliau – ir Specifikacija), žemės sklypo pobūdis – degalinių ir autoservisų statinių statybos – priskiriamas būtent komercinės paskirties objektų teritorijoms, todėl pareiškėjas, būdamas šių žemės sklypų savininku, gali organizuoti detaliojo plano rengimą, kurio metu būtų nustatytas bet kuris kitas Bendrajame plane leistinas žemės sklypo naudojimo būdas. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius apie tokią galimybę ne kartą informavo pareiškėją, todėl jo teisės nepažeistos. Nurodė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui, numatant perduoti pareiškėjui jo naudojamą žemės sklypą. Tokių sklypų formavimą reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Pagal šių taisyklių 14.5 punktą, žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentą. Kadangi vienintelis teritorijų planavimo dokumentas, tuo metu galiojęs žemės sklypui (duomenys neskelbtini), buvo Bendrasis planas, pagrįstai šio žemės sklypo naudojimo būdas nustatytas būtent toks, koks yra Bendrajame plane. Ginčijamas Įsakymas yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant nei teisės aktų nuostatų, nei pareiškėjo teisių. Pareiškėjas neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, jog būtent patvirtinus ginčijamą Kauno miesto bendrąjį planą, jam užkirstas kelias vystyti komercinę veiklą ar naudoti žemės sklype esančius statinius pagal paskirtį. Pažymėjo, jog naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų ir susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti – nėra numatytas Specifikacijoje. Be to, visiškai nepagrįstas 3 mėnesių terminas, per kurį pareiškėjas prašo įpareigoti Savivaldybę atlikti jo prašomus veiksmus, kadangi, įvertinus Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263, 59 ir 61 punktų nuostatas, matyti, jog minėtas trijų mėnesių terminas yra akivaizdžiai nepakankamas. Pabrėžė, jog pareiškėjas praleido skundo dėl Bendrojo plano sprendinių pakeitimo padavimo teismui terminą, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, 111 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A261-661/2008), nurodė, jog reikalavimas dėl Bendrojo plano sprendinių pakeitimo pateiktas praleidus nustatytą terminą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu (t. II, b.l. 35–43) skundą patenkino iš dalies:
1) įpareigojo Savivaldybę per 6 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti sprendimą pakeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 patvirtintą Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties ir naudojimo būdo, nustatant jo paskirtį ir naudojimo būdą pagal 2001 m. spalio 23 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1432 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą;
2) neatnaujino termino Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 9242 3 punkto daliai, kuria nurodyta sąlyga „Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) privalu detaliuoju planu sujungti su sklypu (duomenys neskelbtini)“ apskųsti;
3) administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 9242 3 punkto dalį, kuria nurodyta speciali sąlyga „Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) privalu detaliuoju planu sujungti su sklypu (duomenys neskelbtini)“ nutraukė;
4) kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Taip pat teismas iš Savivaldybės pareiškėjui priteisė 410 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nustatė, jog Įsakymu ir Sprendimu R. N. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0566 ha žemės, perduodant jam neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0566 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Įsakymo antruoju punktu nurodyta pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – 84 procentai gyvenamosios teritorijos, komercinės paskirties teritorijos – 16 procentų. Nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2000 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, jo naudojimo būdas nustatytas Kauno miesto valdybos 2001 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 1432 patvirtintu detaliuoju planu, tai rodo VĮ Registrų centro duomenys, detalusis planas. Iš detaliojo plano matyti, jog juo buvo nustatyta pagrindinė tikslinė žemės paskirtis: kita, žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija – 40 procentų, teritorija susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti – 60 procentų, detalusis planas parengtas degalinės įrengimo tikslu. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 patvirtintame Bendrajame plane šioje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) numatyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis – gyvenamosios teritorijos (didžiausia dalis) ir komercinės paskirties dalis (nedidelė dalis). Padarė išvadą, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatytas naudojimo būdas detaliuoju planu neatitinka Bendrajame plane numatyto ginčo teritorijos naudojimo būdo. Rengiant Bendrąjį planą nebuvo atsižvelgta į detaliuoju planu nustatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, kuriame buvo įregistruota žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis: kita, o naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Pažymėjo, jog tokią aplinkybę Savivaldybės administracija pripažįsta, tai patvirtina atsakovo atstovės paaiškinimas teismo posėdžio metu, rašytiniai įrodymai – Savivaldybės administracijos raštai, iš kurių turinio matyti, jog atsakovas 2008 metų gruodžio mėnesį pripažino teisės pažeidimą ir įsipareigojo jį pašalinti, nurodydamas, jog „skubos tvarka bus teikiamas Kauno miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektas dėl bendrojo plano pakeitimo“, tačiau iki šiol ginčo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas nepakeistas. Pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog minėtame žemės sklype užsiima komercine veikla, yra išduotos projektavimo sąlygos degalinės, naftos produktų talpyklos statybai.
Pažymėjo, jog pareiškėjas prašo ištirti Bendrojo plano, kaip norminio administracinio akto, teisėtumą. Bendrasis planas yra laikomas norminiu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 13 d.). Nors terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi (ABTĮ 33 str. 3 d.), tačiau pagal ABTĮ straipsnio 111 straipsnio prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas išimtiniais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galimai pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Kadangi šioje byloje teismui nekyla abejonių dėl minėto akto neteisėtumo konkrečiu atveju (dėl (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdo), akto teisėtumą galima įvertinti be išsamaus tyrimo, todėl prašymas dėl norminio akto tyrimo netenkintinas.
Pabrėžė, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Bendruoju planu pakeičiant ginčo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies, 11 straipsnio 8 dalies, 26 straipsnio 3 dalies, Nuostatų 20.3 punkto nuostatos, pareiškėjo teisės, jo teisėti lūkesčiai. Tokie pažeidimai yra akivaizdūs, esminiai, juos atsakovas pripažįsta, tai sudaro pagrindą, neatliekant norminio akto tyrimo, konstatuoti teisės pažeidimą ir iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą – įpareigoti Savivaldybę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti sprendimą pakeisti Bendrąjį planą dalyje dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) paskirties ir naudojimo būdo, nustatant jo paskirtį ir būdą pagal Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 1432 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Pažymėjo, jog toks terminas yra pakankamas tokiam klausimui išspręsti, atsižvelgiant į bendrojo plano pakeitimo procedūrų norminį reglamentavimą ir byloje esamus duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjas jau yra kreipęsis į instituciją su tokio pobūdžio prašymu, 2008 metų pabaigoje atsakovas pareiškėjui yra suteikęs teisėtą lūkestį skubos tvarka įtraukti pareiškėjo prašymą dėl bendrojo plano pakeitimo.
Nurodė, jog žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (0,0566 ha) pareiškėjas įgijo Įsakymo ir Sprendimo, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjo senelio A. N. turėtą žemę – iš jam priklausančios 0,1625 ha dalies – į 0,0566 ha, perduodant neatlygintinai naudojamą žemės sklypą, pagrindu. Pažymėjo, jog toks žemės sklypas iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo patikėjimo teise buvo valdomas Kauno AVA. Nors pareiškėjas teigė, jog atsakovas Kauno AVA Įsakymu pakeitė žemės sklypo naudojimo būdą, tačiau objektyvių duomenų tokiai aplinkybei pagrįsti nesurinkta. Žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija – 40 procentų, teritorija susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti – 60 procentų, buvo nustatytas ne žemės sklypui (duomenys neskelbtini), tačiau sklypui (duomenys neskelbtini), dėl kurio ir buvo parengtas detalusis planas degalinės statybai. Žemės sklypu (duomenys neskelbtini) iki nuosavybės teisių atkūrimo nuomos teise naudojosi pareiškėjo sūnaus G. N. įmonė, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Kauno miesto valdybos 1995 m. sausio 31 d. potvarkis Nr. 131-v (3 p.), Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1995 m. liepos 17 d. sutartis Nr. N19/95-1329, kurios 8.1 punkte nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja sklypą naudoti ūkinių ir komercinių pastatų bei inžinerinių įrenginių statybai, kolegijos nuomone, nepatvirtina žemės sklypo naudojimo būdo komercinės paskirties, nes žemės sklypas suformuojamas ir jo naudojimo būdas nustatomas detaliuoju arba jam prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 4 d., 5 d., 21 str.). Pabrėžė, kad duomenų apie minėto sklypo detalų ar jam prilyginamą suplanavimą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnį ir jo priskyrimą komercinei paskirčiai iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo byloje nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. spalio 20 d. išrašo matyti, jog 1995 metais buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, tačiau nėra duomenų apie tai, jog sklypas būtų buvęs suformuotas teritorijų planavimo dokumentu. Pažymėjo, jog Kauno apskrities viršininkas, priimdamas Įsakymą, nurodė grąžinamo žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytais privalomais teritorijos režimo reikalavimais, kurie atitiko Bendrojo plano sprendinius. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui, numatant perduoti pareiškėjui jo naudojamą žemės sklypą. Tokių sklypų formavimą reglamentuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, pagal kurių 14.5 punktą žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentą. Teritorijų planavimo dokumentas, galiojęs Įsakymo priėmimo metu žemės sklypui (duomenys neskelbtini), buvo Bendrasis planas, todėl pagrįstai šio žemės sklypo naudojimo būdas buvo nustatytas būtent toks, koks yra Bendrajame plane. Padarė išvadą, jog Įsakymas yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant nei teisės aktų nuostatų. Kadangi pagal esamas aplinkybes nustatyta, jog tokia apimtimi reikalavimas ištirti Bendrąjį planą yra nesusijęs su konkrečia byla, prašymas dėl Bendrojo plano ištyrimo sklypo (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo atžvilgiu taip pat netenkintinas, nes minėtu tyrimu teisinio rezultato nebus pasiekta (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).
Nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys abiejuose žemės sklypuose – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo veiksmų, prašymų akivaizdu, jog jis siekė sujungti minėtus žemės sklypus ir juose užsiimti komercine veikla, susijusia su degalinės statyba ir šio pobūdžio verslu. Administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtas 566 m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas nuosavybės teisių atkūrimui buvo derinamas išimties tvarka, nustatant sąlygą, jog žemės sklypą (duomenys neskelbtini) privalu sujungti detaliuoju planu su sklypu (duomenys neskelbtini), tai įrodo Savivaldybės administracijos įgalioto asmens 2008 m. gegužės 23 d. įrašas. Tokia sąlyga, kaip specialioji žemės naudojimo sąlyga, numatyta Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 9242 3 punkte. Tuo tarpu pareiškėjas į teismą dėl tokios sąlygos nuginčijimo kreipėsi 2009 m. spalio 9 d. Atsižvelgė į ABTĮ 33 straipsnį ir pažymėjo, jog apie 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimą pareiškėjas sužinojo 2008 m. gruodžio 29 d., tai patvirtina jo parašas dėl gautų dokumentų Nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Pabrėžė, jog pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis. Nustatė, kad pareiškėjas dar 2008 m. kovo 13 d. buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) yra statiniai (lFbž ir 2Ilbp), stovintys ir ant gretimo sklypo, (duomenys neskelbtini), ir kad norint išspręsti susidariusią situaciją, kai statiniai stovi dviejuose sklypuose, galimi du variantai: arba pertvarkyti statinius taip, kad kiekvieną iš jų būtų galima atskirti atskirais turtiniais vienetais, atskyrimo ribą sutapatinant su esama dviejų sklypų tarpusavio riba, arba parengti detalųjį planą, kuriuo būtų pakeista abiejų žemės sklypų tarpusavio riba taip, kad bendra sklypų riba nekirstų esamų pastatų. Be to, apie tai, kad pareiškėjui būtina sklypą (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu sujungti su sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo pranešta ir Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2008 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 40-2869. Konstatavo, jog pareiškėjui, dar prieš atkuriant nuosavybės teises, buvo žinoma, kad norėdamas toliau disponuoti žemės sklypu (duomenys neskelbtini), jis turės jį sujungti detaliu planu su (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad pareiškėjas suprato tokios sąlygos teisinę reikšmę, patvirtina jo raštai, adresuoti atsakovo administracijai, kuriais jis nesutiko rengti detaliojo plano sklypų sujungimui. Pareiškėjas naudojosi advokato pagalba, todėl jo argumentai dėl teisių pažeidimo nesuvokimo laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, atmestini. Teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą dėl minėtos sąlygos nuginčijimo, o administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Sprendimo 3 punkto dalį, kuria nurodyta speciali sąlyga „Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) privalu detaliuoju planu sujungti su sklypu (duomenys neskelbtini)“, nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta sąlyga dėl įpareigojimo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sujungti detaliuoju planu su sklypu (duomenys neskelbtini), nepašalina pareiškėjo teisių pažeidimo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo, kuris atsirado dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų (neapdairumo), todėl atsakovas turi pareigą pažeidimą pašalinti (ABTĮ 88 str. 2 p.). Pažymėjo, jog tokia sąlyga turi esminę įtaką dėl sklypų sujungimo, tačiau pareiškėjas, esant patvirtintam detaliajam planui, turi teisę užsiimti komercine veikla sklype (duomenys neskelbtini) ir jo nesujungęs su sklypu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovų atstovų argumentai, jog pažeidimas dėl (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo išnyksta, įgyvendinus minėtą sąlygą, yra nepagrįsti.
III.
Atsakovas Savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 46–49), kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas ir iš Savivaldybės priteista 410 Lt bylinėjimosi išlaidų ir toje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Bendrojo plano sprendiniai neatitinka detaliuoju planu nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio, nėra sąlygota Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkto ir 2 dalies nuostatų pažeidimo. Teismo sprendime nėra kalbama apie tai, kad Bendrojo plano tikslai neatitiko teisės aktų reikalavimų, kad nustatant tikslus buvo pažeistos fizinio asmens (pareiškėjo) teisės ar nebuvo atsižvelgta į tam tikrus teritorijų planavimo ypatumus.
2. Vertinant Bendrojo plano teisėtumą, turėtų būti taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios tokio plano patvirtinimo metu. Tuo tarpu šiuo atveju Bendrojo plano tvirtinimo metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio redakcija reglamentavo specialiojo planavimo procedūrą. Tuo metu galiojusiuose Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, nebuvo 20.3 punkto. Todėl teismas nepagrįstai nustatė šių teisės aktų nuostatų pažeidimus, taikydamas Bendrojo plano priėmimo metu negaliojusias teisės aktų normas.
3. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokiu būdu Bendrasis planas pažeidė bylos nagrinėjimo metu galiojančios Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, numatančias, jog savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrieji planai turi neprieštarauti apskrities lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Pažymi, jog Bendrasis planas buvo parengtas, suderintas, viešai apsvarstytas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtina ir Kauno AVA 2003 m. gegužės 13 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 146 dėl Bendrojo plano, kuriame padaryta išvada, jog teritorijų planavimo dokumentas parengtas, suderintas ir viešai apsvarstytas su nežymiais nukrypimais nuo patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūrų ir normų sąvado reikalavimų, todėl Bendrąjį planą pasiūlyta tvirtinti.
4. Teigia, jog teismas galėjo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą tik tuo atveju, jeigu pareiškėjo teisių pažeidimas būtų akivaizdus ir įrodytas, todėl teismo išvada dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų lūkesčių pažeidimo, yra klaidinga ir nepagrįsta. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, t. y. jog būtent dėl konkrečių Bendrojo plano sprendinių yra užkirstas kelias jam vystyti komercinę veiklą ar naudoti žemės sklype esančius statinius pagal paskirtį.
5. Atsižvelgdamas į Bendrojo plano tvirtinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 9 straipsnio 10 dalies nuostatas, pažymi, jog iki Bendrojo plano patvirtinimo galiojęs žemės sklypo detalusis planas negali prieštarauti Bendrajam planui. Teismas nevertino įrodymų, jog patvirtintame žemės sklypo detaliajame plane nustatytas naudojimo būdas (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija bei infrastruktūros teritorija) neprieštarauja Bendrajam planui.
6. Nesutinka su teismo sprendimo argumentu, jog, atsižvelgiant į bendrojo plano pakeitimo procedūrų norminį reglamentavimą, Bendrojo plano sprendiniams pakeisti yra pakankamas 6 mėnesių terminas. Mano, kad teismas neteisingai įvertino bendrojo plano rengimo proceso sudėtingumą ir terminus, todėl teismo sprendime nustatytas 6 mėnesių terminas Bendrojo plano sprendiniams pakeisti yra nepagrįstas ir nepakankamas.
7. Pabrėžia, jog ginčijamame sprendime nepasisakyta dėl termino administraciniam aktui ginčyti. Teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų, jog pareiškėjas praleido terminą dėl įpareigojimo pakeisti Bendrojo plano sprendinius, todėl byla šioje dalyje turėjo būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.
8. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS8-347/2007, AS39-197/2008, A3-1786/2006), nurodo, jog teismas, sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį dvigubai, neatsižvelgė į keliamų reikalavimų skaičių, todėl teismo priteista suma apskaičiuota neteisingai.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 52–55), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį ir jo skundą visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nesutinka su teismo išvada, jog Įsakymas yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant nei teisės aktų nuostatų, nei pareiškėjo teisių, todėl nėra pagrindo panaikinti Įsakymo 2 dalies skundo reikalavimo apimtimi ir nėra pagrindo įpareigoti pakeisti sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą. Pažymi, jog teismas vertino, kad naudojimo būdas yra nustatomas detaliuoju arba jam prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentu, todėl nepakanka remtis 1995 m. liepos 17 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N19/95-1329. Pabrėžia, jog Teritorijų planavimo įstatymas buvo priimtas 1995 m. gruodžio 12 d. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo skirtas 1995 m. sausio 31 d. potvarkiu ir išnuomotas 1995 m. liepos 31 d., todėl negali būti jokių duomenų apie minėto sklypo detalųjį planą arba jam prilyginamą suplanavimą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnį ir jo priskyrimą komercinei paskirčiai. Teigia, jog vien ta aplinkybė, kad žemės sklypas 1995 m. liepos 31 d. buvo išnuomotas, remiantis Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymu, patvirtina, kad žemės sklypo paskirtis negali būti gyvenamoji. Šiuo įstatymu aiškiai reglamentuojama, koks turi būti žemės sklypo nuomos sutarties turinys. Tai, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis yra vienas iš privalomų nuomos sutarties turinio elementų, patvirtina Žemės nuomos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, kur nurodyta, kad turi būti įvardinta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. spalio 20 d. išraše nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės sklypo paskirtis yra – kita (kitai specialiai paskirčiai). Daro išvadą, jog byloje pakanka duomenų ginčo žemės sklypo paskirčiai nustatyti.
2. Atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 2, 22 punktus, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnį ir pabrėžia, jog ginčo žemės sklypo paskirtis, prieš jį išnuomojant pareiškėjui, buvo įregistruota, o sklypas išnuomotas būtent tokios paskirties. Tuo tarpu byloje nėra ginčo dėl to, kad iki ginčijamo administracinio akto priėmimo pareiškėjas buvo žemės sklypo naudotojas. Remdamasis minėtų taisyklių 10, 11 punktais, pabrėžia, jog teisės aktai neįtvirtina nuostatos, sudarančios pagrindą jį įpareigoti pakeisti jo naudoto žemės sklypo paskirtį, tik jis gali būti detaliojo plano organizatoriumi, nes įstatymai draudžia planuoti kitų asmenų naudojamą teritoriją. Todėl, nesant pareiškėjo valios, sklypo naudojimo režimas negalėjo būti pakeistas.
3. Pažymi, jog, atkuriant nuosavybės teisės į žemės sklypus, priimami du administraciniai aktai – sprendimas ir įsakymas, kuriuose informacija apie žemės sklypą turi sutapti. Šiuo atveju Įsakyme nurodyta žemės sklypo paskirtis, o Sprendime tokia informacija nepateikta, todėl Sprendimo dalis ir liko neapskųsta. Teisme nagrinėjant skundą ir gavus atsakovo atsiliepimus, paaiškėjo, kad Sprendime įrašyta sąlyga dėl privalomo detaliojo plano rengimo, apjungiant du sklypus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), siekiant, jog pareiškėjas inicijuotų paskirties keitimą detaliuoju planu. Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Įsakymo jis kreipėsi į teismą 2009 m. sausio 22 d., kai 2009 m. sausio 5 d. gavo Įsakymą, tokio akto apskundimo termino nepraleido. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino skundui paduoti ir neįvertino to, kad Sprendimas nebuvo apskųstas dėl objektyvių priežasčių, nes jame nebuvo nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno AVA atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. II, b.l. 60–62) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat iš dalies sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pažymi, jog valstybinės žemės sklypai buvo parduodami ir išnuomojami remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 550 bei šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka ir Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklėmis. Todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai vadovaujasi Žemės nuomos įstatymu. Be to, Žemės nuomos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri reglamentuoja, jog žemės nuomos sutartyje turi būti įvardinta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nėra susijusi su ginčijamo Kauno apskrities viršininko Įsakymo teisėtumu.
2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Įsakymu buvo pakeista ginčo žemės sklypo paskirtis, nes Įsakyme nurodyta paskirtis atitinka paskirtį, nurodytą Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko 2008 m. spalio 20 d. išraše (nurodyta paskirtis – kita). Atitinkamai pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintomis Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklėmis, nes paskirtis, kaip jau minėta, nebuvo pakeista.
Atsakovas Savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b.l. 67–69) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo apeliacinis skundas bei atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Papildomai pažymi, jog 1995 m. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartyje Nr. N19/95-1329 pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo nurodyta tik žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, o ne naudojimo būdas. Pabrėžia, jog tiek valstybinės žemės nuomos sutartyje, tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek ginčijamame Kauno apskrities viršininko Įsakyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyta, jog žemės sklypas yra kitos pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, todėl pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis nebuvo keičiama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242 patvirtinto Kauno miesto bendrojo plano sprendiniai ta apimtimi, kuria nustatytas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo būdas – privačių namų valdoms išdėstyti, prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 7 punktui ir 3 straipsnio 2 daliai, 23 straipsniui, 25 straipsnio 3 daliai, CK 4.37 ir 4.98 straipsniams bei Nuostatų 20 punktui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartą pasisakė, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu.
Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 str. 1 d.), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 str. 3 d.).
Bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242, sprendinių teisėtumo tyrimo būtinybę R. N. sieja su byloje pareikštų savarankiškų reikalavimų panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 02-01-14010 2 punkto bei Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 9242 3 punkto atitinkamas dalis ir įpareigojimo pakeisti Bendrojo plano sprendinius jo interesus liečiančioje teritorijoje patenkinimu.
Susiklosčiusiomis aplinkybėmis Kauno apygardos administraciniam teismui kilo pareiga spręsti R. N. prašymo ištirti savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (jo dalies) atitikimą aukštesnės juridinės galios teisės aktams priėmimo klausimą, t. y. įvertinti pareiškėjo keliamo ginčo viešojo administravimo srityje pobūdį, nustatyti, ar minėtas norminis teisės aktas faktiškai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą pagrindinėje byloje, inicijuotoje įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, ir vienu iš ABTĮ 111 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti arba, vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 3 dalimi, nutartimi sustabdžius individualios bylos nagrinėjimą, pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą.
Nagrinėjamoje byloje be atskiros teisminės procedūros pripažindamas Bendrojo plano sprendinių prieštaravimą įstatymui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui bei priimdamas konkretų sprendimą dėl pareiškėjo pažeistų subjektinių teisių gynimo, pirmosios instancijos teismas padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimą, kuris galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui. Dėl nurodytos priežasties 2010 m. vasario 12 d. sprendimas dalyje naikintinas (ABTĮ 142 str. 1 d.) ir byla perduotina nagrinėti teismui iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo taip pat turėtų būti tinkamai išspręstas procesinės šalių padėties klausimas. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis atsakovą apibrėžia kaip instituciją, įstaigą, tarnybą, tarnautoją, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Iš pareiškėjo pateiktų ir teismo priimtų nagrinėti reikalavimų akivaizdu, jog dalis jų priskirta viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės tarybos (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.), bet ne įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.), kompetencijai, todėl, vadovaujantis ABTĮ 54 straipsnio nuostatomis, šis atsakovas, pareiškėjui sutikus, keistinas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas būtinumą keisti bendrąjį planą sieja su tuo, kad pareiškėjo manymu bendrojo plano sprendiniai jam kliudys rengti jo turimų žemės sklypų detaliuosius planus, nes nebus galima žemei nustatyti tokios paskirties, kokios pageidauja pareiškėjas. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatas, turėtų pasisakyti ar pareiškėjo deklaruojamiems tikslams pasiekti yra būtinas bendrojo plano keitimas.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (bylos Nr. A7-301/2006, A7-100/2005, A8-514/2004, A17-670/2007), kad skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu tada, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti apie administracinį aktą ir jo turinį.
Nagrinėjamu atveju R. N., aiškindamas termino skundui dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 9242 paduoti praleidimą, nurodė, kad tik pradėjęs teisminį ginčą, iš atsakovo atsiliepimo sužinojo, kad 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 9242 3 punkte įrašyta privaloma sąlyga žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, sujungti detaliuoju planu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks paaiškinimas apibūdina paties pareiškėjo individualų situacijos suvokimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 02-01-14010 ir 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. 9242 pareiškėjui pasirašytinai įteikti 2008 m. gruodžio 29 d. (t. I, b. l. 7, 26, 27), o reikalavimas panaikinti Sprendimo dalį teisme pareikštas tik 2009 m. spalio 9 d. (t. II, b. l. 11-14). Kadangi objektyviai svarbių priežasčių, kurios R. N. galėjo sutrukdyti laiku paduoti skundą, nėra, praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies terminas neatnaujintas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo R. N. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria byla dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 9242 3 punkto sąlygą detaliuoju planu sujungti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, nutraukta, palikti nepakeistą.
Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.