Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-11-11 · Administracinė byla Nr. I1-7414-289/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
I1-7414-289/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01476-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Virginijus Stankevičius (pirm.)
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7414-289/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01476-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius, sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. M.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (b. l. 2) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas), 15000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) buvo atvežtas 2021-03-05 kur jam buvo atlikta visuminė krata, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atliekant kratą turėjo nusirengti iki apatinių rūbų ir stovėti atlikusio kratą pareigūno akivaizdoje, po to buvo liepiama nusirengti ir apatinius drabužius. Kratos metu jis buvo filmuojamas vaizdo registratoriumi. Dėl to jautė gėdą, pažeminimą. Savo atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas S. M. įvardijo 16000 Eur neturtinę žalą (b. l. 47-48).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30-33) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui 2021-03-05 14 val. 10 min. atlikta asmens krata ir jo daiktų patikrinimas. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu paimta: baltos spalvos paketėlis iš popieriaus, apvyniotas lipnia juosta, kurio viduje rudos spalvos, augalinės kilmės medžiaga. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra ne kartą baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą. Asmens krata atlikta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija. Nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos atsakovui laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Pravieniškių PN-AK manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo S. M. skundas yra netenkintinas.

Neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas kildina iš Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2021 m. kovo 5 d. galimai neteisėtai jo atžvilgiu atliktos asmens kratos.

Atsakovo atstovas savo atsiliepime nurodė, kad asmens krata buvo atlikta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija.

Suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose (142 punktas). Suimtojo (nuteistojo) krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo. Apieškodami suimtojo (nuteistojo) kūną (be drabužių) ir maisto produktus, kratą atliekantys pataisos pareigūnai privalo mūvėti vienkartines pirštines (143 punktas).

Instrukcijos 144 punktas numato, kad suimtojo (nuteistojo) visuminė krata privalomai atliekama: suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos (144.1. punktas); suimtąjį (nuteistąjį) perkeliant į kamerų tipo patalpas atlikti paskirtos drausminės nuobaudos ir paleidžiant iš jų (144.2. punktas); suimtajam (nuteistajam) padarius nusikalstamą veiką (144.3. punktas); įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) turi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose (144.4. punktas); prieš ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas (144.5. punktas).

Instrukcijos 145. punktas nustato, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti galvos apdangalą, nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių drabužių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Kratą atliekantis pareigūnas kratą atlieka nuosekliai, apčiupinėdamas suimtojo (nuteistojo) kūną iš viršaus į apačią, o paskui apsukęs nuteistąjį – iš apačios į viršų. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą ar bandys užpulti, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu (35 priedas) priima įstaigos direktorius, kai jo nėra – vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pataisos pareigūnas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas.

Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo (nuteistojo) valią, nebent kūne esantys daiktai keltų grėsmę suimtojo (nuteistojo) gyvybei. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas gali būti traktuojamas kaip įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas.

Instrukcijos 148. punktas numato, kad suimtajam (nuteistajam) elgiantis įtartinai, jam gali būti atliekama visuminė krata. Atlikus kratą (išskyrus 144.1, 144.2 papunkčiuose nustatytus atvejus), surašomas protokolas. Atlikus bendrąją kratą, jei ji neįforminama šios instrukcijos 165 punkte nustatyta tvarka, surašomas suvestinis protokolas. Paėmus iš suimtųjų (nuteistųjų) daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas

Pareiškėjas skundėsi, jog asmens krata buvo atliekama žeminančiomis sąlygomis, tačiau byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, juolab, kad pareiškėjo asmens kratos protokole užfiksuota, jog pretenzijų dėl atliktos kratos jis neturėjo. Kratos metu rastas paketėlis, krata atlikta panaudojant vaizdo registratorių. Padarytų įrašų teisingumą patvirtino savo parašu (b. l. 39). Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl kratos neteisėtumo yra abstraktaus pobūdžio. Galimai padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų pareiškėjui nesiskundus administracijai dėl galimo teisių pažeidimo (byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pateiktus skundus), atsakovės atstovei tektų neproporcinga pareiga juos paneigti. Todėl teismas šiuos pareiškėjo teiginius laiko neįrodytais.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Pareiškėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius