- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- e2YT-8432-723/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02186-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Alfredas Sokolovskis
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniais veiksmais po savo sutuoktinio M. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuoto asmens J. S. tėvas M. S.. Pareiškėja ir M. S. susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokos metu 2009-08-14 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 1/3 dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Palikėjas M. S. testamento nepaliko ir po jo mirties įpėdiniai dėl palikimo į notarą nesikreipė. Tačiau pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja su sutuoktiniu gyveno nurodytame name ir po jo mirties liko gyventi jiems priklausančiose patalpose, jas prižiūrėjo, darė remontą: keitė vidines sienas iš medinių į blokelius, atliko apdailos darbus. Pareiškėja moka už naudojamą elektros energiją per kitą namo bendrasavininkę L. S., taip pat moka rinkliavas už šiukšlių išvežimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašė pareiškimą narinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo M. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. S. paliktojo turto priėmimą valdyti.
3. Teismo posėdyje pareiškėja I. S. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad turtą pirko kartu su vyru, jame gyveno. Po vyro mirties moka už šiukšles, už elektrą, keitė sienų blokus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas adv. A. Sokolovski prašė pareiškimą tenkinti.
Liudytoja L. S. nurodė, kad pareiškėja yra jos brolienė. Po brolio mirties pareiškėja liko gyventi ten pat. Po brolio mirties pareiškėja ten darė remontus pastoviai.
Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra M. S. mirties diena, t.y. 2013-12-12 (CK 5.3 str.).
5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja I. S. buvo sudariusi santuoką su palikėju M. S., kartu jie susilaukė sūnaus J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinių (kiemo rūsio, daržinės, tvarto, kiemo statinių), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, po M. S. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra pradėta.
6. Nors dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra pradėta, tačiau pareiškėja po savo sutuoktinio mirties toliau liko gyventi jų santuokos metu įgytoje namo dalyje, ją prižiūrėjo, remontavo ir mokėjo mokesčius, t.y. po sutuoktinio mirties pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kitas galimas įpėdinis, palikėjo sūnus J. S. atsiliepimo neteikė, į teismo posėdį neatvyko ir prieštaravimų pareiškėjos prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nereiškia(CPK 185 str.).
7. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,259-269,270,444-448 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.