Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, netekėjusi, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2017-11-22 apie 12 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama V. K. gatve nuo J. J. gatvės Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 p. reikalavimus, užvažiavo ant šaligatvio netoli V. K. g. 18 namo, Vilniuje ir važiuodama į priekį nedavė kelio V. K. gatvės šaligatviu dviračiu važiuojančiam Ž. K., su kuriuo susidūrė, ko pasekoje eismo įvykio metu Ž. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji D. B. kalta pagal LR BK 281 str. 3 d. neprisipažino ir parodė, kad 2017-11-22 apie 12 val. vairavo automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo V. K. gatve, Vilniuje, į kalną pirma eismo juosta. Ji dirba kinezeterapiaute, vežėsi darbo priemones, jas reikėjo iškrauti (duomenys neskelbtini) name, todėl užvažiavo ant šaligatvio ir važiavo link šio pastato, būtų priemones iškrovusi ir nuvažiavusi pastatyti automobilį parkavimo vietoje. Žino, kad važiuoti automobiliu šaligatviais negalima, kelio ženklo, kad toje vietoje šaligatviu galima važiuoti ar parkuoti automobilį, nėra. Važiavo ji nedideliu greičiu, dviratininką pamatė paskutiniu momentu kai šis atsitrenkė į jos automobilį. Kaltės nepripažįsta, nes važiavo lėtai, rodė posūkio ženklą, o dviratininkas važiavo šaligatviu, nors kitoje gatvės pusėje yra dviračių takas, važiavo dideliu greičiu ir neturėjo apsaugos priemonių.

N. Ž. K. parodė, kad dviračiu V. K. gatvės šaligatviu važinėjo apie du metus - į darbą ir iš darbo. Jis nežinojo, kad kitoje gatvės pusėje yra dviračių takas. Paprastai jis važiuoja lėtai, todėl apsaugos priemonių nenaudoja. Paties eismo įvykio jis nepamena, matė jo vaizdo įrašą.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2017-11-22 apie 12 val. V. K. gatvės šaligatviu ėjo link Gedimino prospekto. Dviratininkas pro jį pravažiavo dešine šaligatvio puse, jo greitis buvo virš 10 km/h. Eismo įvykis įvyko nuo jo 30-40 metrų atstumu, paties susidūrimo jis nematė.

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad automobilis Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra užvažiavęs ant šaligatvio dešinėje kelio pusėje 3 metrų atstumu priekyje nuo važiuojamąją dalį nuo šaligatvio skiriančios eismo juostos ir 2,7 metrų galia .(b. l. 9-13).

Iš apžiūros protokolų ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad dviračiui apgadinta priekinė dalis ir vairas, automobiliui Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis (b. l. 16-18).

1) 11.58.06 val. dešinėje ekrano pusėje matyti V. K. gatve nuo kalno šaligatvio dešine puse važiuojantis dviratininkas;

2) 11.58.07 val. kairėje ekrano pusėje matyti važiuojantis automobilis, kuris 11.58.08 val. staigiai suka į dešinę ir užvažiuoja ant šaligatvio, važiuoja į priekį, tuo pačiu metu nuo kalno važiuojantis dviratininkas yra nedideliu atstumu, dviratininkas prieš automobilį griūna ir atsitrenkia į jo priekį, automobilis iš karto sustoja;

3) stebint vaizdo įrašą matyti, kad abiejų transporto priemonių – dviračio ir automobilio greičiai yra panašūs.

Motyvuojamoji dalis

1) Važiuojant V. K. gatve nuo kalno link Gedimino prospekto dešinėje pusėje ant šaligatvio yra dviračių takas, važiuoti abiem kryptimis (b. l. 132), ant kairėje kelio pusėje esančio šaligatvio kelio ženklo – dviračių takas, nėra (b. l. 128);

2) Ant šaligatvio prie pastato V. K. g. 18, Vilniuje yra priparkuotų automobilių (b. l. 123, 129, 130, 131).

1. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato:

a) 2 ir 10 p. p. – automobilis ir dviratis yra transporto priemonės;

b) 58 p. – šaligatvis – kelio dalis skirta pėstiesiems prie važiuojamosios dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.

2. Kelių eismo taisyklių 57 p. numato, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračio tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima, leidžiama važiuoti šaligatviu <...>, važiuojant šaligatviu dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, pro pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; taisyklių 56 p. vyresniam kaip 18 metų asmeniui, dviračiu važiuojančiam keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą; 3.7 p. numato, kad KELIAS yra eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas; 103 p. numato, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

3. Teismas vertindamas šio eismo įvykio situaciją daro išvadą, kad dviratininkui važiuojant dviračių taku, o automobilio vairuotojai neužvažiuojant ant šaligatvio, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šiuo atveju dviratininkas Ž. K. privalėjo važiuoti nuo kalno ant dešinio šaligatvio esančiu dviračių taku, nes jis skirtas važiuoti abiem kryptimis, o automobilio vairuotoja D. B. neturėjo teisės užvažiuoti ant tik pėstiesiems (dviratininkams) skirtos kelio dalies, tai negali būti pateisinama, kad nėra važiuojamąją dalį nuo šaligatvio skiriančio įrenginio , kad tai daro kiti vairuotojai, kad tai darė labai atsargiai.

4. Vertinant šį eismo įvykį gyvenimišku požiūriu - darytina išvada, kad dviratininkai labai dažnai važiuoja šaligatviais, automobiliai to nedaro (daro labai retai);

5. Šiuo atveju vertindamas Ž. K. elgesį – važiavimą šaligatviu, teismas daro išvadą, kad jis prieštaravo KET reikalavimams, tačiau nebuvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, pagrindinė priežastis buvo ta, kad kaltinamoji D. B. neįsitikinusi, kad daryti dešinio posūkio manevrą (ko laikydamasi KET reikalavimų ji negalėjo daryti) yra saugu, išvažiuodama iš važiuojamosios kelio dalies ant šaligatvio, nepraleido tiesiai važiavusio dviratininko Ž. K., pagal vaizdo įrašą matyti, kad šis jos manevras buvo ganėtinai staigus, jo nepraleido ir įvyko susidūrimas, ko pasekoje Ž. K. patyrė sveikatos sutrikimus, todėl yra kalta dėl eismo įvykio ir savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d. Šiuo atveju Ž. K. veiksmai vertintini skiriant bausmę D. B. ir sprendžiant civilinį ieškinį.

D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę D. B., teismas atsižvelgia į jos asmenybę, ji neteista, bausta administracine tvarka, dirba, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie neatsargių, todėl daro išvadą, kad ji baustina bauda, įvykio metu buvo blaivi, nėra piktybinė KET pažeidėja, todėl jai netaikytinas LR BK 68 str. numatytas uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis.

Civilinis ieškinys.

1. Nukentėjusysis Ž. K. byloje pareiškė 6 400 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad visa suma būtų 10 000 Eur, tačiau 3 600 Eur atlygino draudimo bendrovė.

2. Teismas daro išvadą, kad dėl kaltų D. B. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl patirtos galvos traumos, todėl ji privalo atlyginti jam dalį neturtinės žalos. Įrodyta, kad dėl patirtų sužalojimų jis gydėsi, po to ir šiuo metu jaučia nepatogumus, turėjo dvasinių išgyvenimų. Nustatydamas priteistinos sumos dydį, teismas atsižvelgia į teisminę praktiką, į tai, kad dalis žalos atlyginta, į tai, kad ir paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos įvykiui kilti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti ją 100 MGL 3 766 Eur baudą.

Išaiškinti nuteistajai, kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Kardomosios priemonės neskirti.

Iš dalies patenkinti Ž. K. civilinį ieškinį ir priteisti iš D. B., jo naudai 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus – CD su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.