- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- AS-143-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02580-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės meras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. S. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (8.15)-D12-111 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir ginčijamas raštas) ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 9 d. prašymą.
Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. gruodžio 10 d. patikslinti, kaip Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis, nurodyti, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ginčijamas Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. (8.15)-D12-111 „Dėl informacijos pateikimo“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) nušalinti nuo bylos nagrinėjimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas E. Kiaurakytę, V. Stonkuvienę ir A. Mažrimienę; 2) priimti nagrinėti pareiškėjo pradinį ir patikslintą skundą; 3) panaikinti Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (8.15)-D12-111 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 9 d. prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl teisėjos E. Kiaurakytės nušalinimo netenkintas, o teisėjų V. Stonkuvienės ir A. Mažrimienės nušalinimo klausimas nenagrinėtas.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas Palangos miesto savivaldybės tarybos nariu, 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės merą Š. V., prašydamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka Palangos miesto savivaldybės tarybai teikti sprendimo projektą dėl įpareigojimo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio redakcijai, įsigaliojusiai nuo 2018 m. sausio 1 d. Atsakymą į pareiškėjo 2019 m. spalio 9 d. prašymą Palangos miesto savivaldybės meras išdėstė 2019 m. spalio 24 d. rašte Nr. (8.15)-D12-111 „Dėl informacijos pateikimo“.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad formuluodamas reikalavimą panaikinti Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. raštą Nr. (8.15)-D12-111 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, jog nagrinėdamas jo 2019 m. spalio 9 d. prašymą Palangos miesto savivaldybės meras pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas tuo aspektu, jog neatsakė į pareiškėjo 2019 m. spalio 9 d. prašymą aiškiai ar išsamiai. Teismas dėl pareiškėjo, kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos nario, galimai pažeistų teisių gynimo nurodė, jog kreipdamasis į teismą pareiškėjas nenurodė, kad buvo pažeista kuri nors jo, kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos nario, teisė, numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. (8.15)-D12-111 „Dėl informacijos pateikimo“ yra išimtinai informacinio pobūdžio, nes jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, ginčijamas atsakymas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia – net ir skundo patenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) nušalinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas E. Kiaurakytę, V. Stonkuvienę ir A. Mažrimienę nuo pareiškėjo atskirojo skundo dėl teismo 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 16 d. nutarčių panaikinimo priėmimo ir tolimesnio bylos nagrinėjimo; 2) nušalinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėją A. Mažrimienę nuo pareiškėjo atskirajame skunde pareikšto nušalinimo teisėjoms V. Stonkuvienei ir E. Kiaurakytei procesinio sprendimo priėmimo; 3) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo yra nepagrįsta ir perteklinė, kadangi pareiškėjas nesiekia ginti viešojo intereso, o į teismą kreipėsi su skundu dėl viešojo administravimo subjekto (Palangos miesto savivaldybės mero) 2019 m. spalio 24 d. sprendimo panaikinimo. Teismas nepagrįstai atsakovo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą įvardijo raštu, kadangi Palangos miesto savivaldybės meras priėmė valinį viešojo administravimo subjekto individualų aktą, kuriuo faktiškai atmetė pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neįrodė materialinio intereso dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. Al-1214 panaikinimo. Teigia, kad į teismą kreipėsi dėl Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. sprendimo panaikinimo, kadangi buvo pažeistas jo interesas gauti kvalifikuotą ir išsamų mero sprendimą, kuris atitiktų VAĮ reikalavimus. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas 2019 m. spalio 24 d. sprendimas yra formalus, jame nėra teisiškai pagrįsto sprendimo atmesti jo prašymą, sprendime cituojamas neįsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. sprendimą įvardijo kaip informacinio pobūdžio raštą, nes tokiu atveju teisinės klaidos vietos savivaldoje yra neištaisomos, o asmenų prašymai savivaldybės merui yra bereikšmiai, nes jie sprendžiami pagal mero vienasmenišką nuomonę, kuri yra reiškiama oficialiai, t. y. naudojant visus savivaldybės mero rekvizitus, tačiau tokia nuomonė neskundžiama teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, byloje buvo pažeistos ABTĮ 44 straipsnio ir 45 straipsnio nuostatos, nes teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi teisėja, atliekanti procesinius veiksmus ir teismo vidinio administravimo funkcijas, A. Mažrimienė išsprendė trijų teisėjų nušalinimo klausimą, nors ši teisėja nėra teismo pirmininkė. Taip pat ši teisėja neturėjo teisės pasisakyti dėl jai pačiai pareikšto nušalinimo. Tokie procesiniai veiksmai yra negalimi, nes teisėjas negali priimti jokio procesinio sprendimo dėl nušalinimo, kuris yra pareikštas jam pačiam. Toks teisėjos A. Mažrimienės procesinis sprendimas reiškia akivaizdų teismo šališkumą ir kompetencijos ribų viršijimą. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-11838-609/2019 išvadose yra neigiamai pasisakoma dėl pareiškėjo teisės ginčyti Palangos miesto savivaldybės administracijos savivaldybės direktorės A. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. Al-1214, teisėjos E. Kiaurakytė, V. Stonkuvienė ir A. Mažrimienė gali būti saistomos savo išvadų, kurios padarytos Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1007-609/2019, t. y. teisėjos gali būti neobjektyvios ir šališkos šios administracinės bylos procese.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Pastebėtina, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, kuo pasireiškė pareiškėjo nurodytas jo teisių pažeidimas, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. gruodžio 10 d. patikslinti, kaip Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis, nurodyti, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ginčijamas Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. (8.15)-D12-111 „Dėl informacijos pateikimo“.
Teisėjų kolegijos nuomone, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.), siekdami nustatyti, ar ginčijamas Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. (8.15)-D12-111 „Dėl informacijos pateikimo“ daro įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.
Pareiškėjas, šalindamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kurį grindė argumentais, kad jo teisės buvo pažeistos dėl to, jog Palangos miesto savivaldybės meras, pareiškėjo teigimu, 2019 m. spalio 24 d. pateikė nekvalifikuotą atsakymą į jo 2019 m. spalio 9 d. prašymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės merą, prašydamas teikti Palangos miesto savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorę A. K. panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“ kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio redakcijai, įsigaliojusiai nuo 2018 m. sausio 1 d. (b. l. 4–5). Palangos miesto savivaldybės meras ginčijamu 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. (8.15)-D12-111 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumą nagrinėja administraciniai teismai. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu išnagrinėjęs skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 panaikinimo konstatavo, jog šis įsakymas buvo priimtas nustačius visas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėjo, kad vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. T2-151 1 punktu, 30 punkto nuostatomis pareiškėjas turi teisę rengti tarybos sprendimų projektus ir teikti juos svarstyti tarybos posėdžiuose (b. l. 6–7).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo, atskirojo skundo argumentus, pareiškėjo ginčijamo rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtas Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. (8.15)-D12-111, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Nors pareiškėjas tiek skunduose teismui, tiek atskirajame skunde tvirtina, kad jo teisės buvo pažeistos dėl nekvalifikuoto atsakymo į jo 2019 m. spalio 9 d. prašymą, tačiau minėti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog ginčijamu raštu buvo sukurtas naujas individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. prašymu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės merą kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, todėl byloje keliamas ginčas, kilęs tarp savivaldybės atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų atstovų, turinčių vietos valdžios ir viešojo administravimo teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str.). Tuo tarpu VAĮ, kuriuo remiasi pareiškėjas, paskirtis yra garantuoti asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą (VAĮ 1 str.). Pareiškėjas nepagrindė, kaip 2019 m. spalio 9 d. prašyme Palangos miesto savivaldybės merui nurodytas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės A. K. 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. A1-1214 susijęs su jo subjektinėmis teisėmis, nenurodė, kokias teisines pasekmes jam sukelia ginčijamas Palangos miesto savivaldybės mero 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. (8.15)-D12-111 „Dėl informacijos pateikimo“, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais ir šioje byloje ginčijamą raštą vertinti kaip individualų administracinį aktą VAĮ 8 straipsnio prasme.
Dėl pareiškėjo prašymų nušalinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas E. Kiaurakytę, V. Stonkuvienę ir A. Mažrimienę nuo pareiškėjo atskirojo skundo dėl teismo 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 16 d. nutarčių panaikinimo priėmimo ir tolimesnio bylos nagrinėjimo bei nušalinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėją A. Mažrimienę nuo pareiškėjo atskirajame skunde pareikšto nušalinimo teisėjoms V. Stonkuvienei ir E. Kiaurakytei procesinio sprendimo priėmimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Taigi pareiškėjo prašymai dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų E. Kiaurakytės, V. Stonkuvienės ir A. Mažrimienės nušalinimo nėra sprendžiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Be to, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas teisėjų nušalinimo klausimas, todėl tokio procesinio sprendimo motyvai negali būti apeliacinės instancijos teismo bylos dalyku šioje administracinėje byloje. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su teisėjų E. Kiaurakytės, V. Stonkuvienės ir A. Mažrimienės nušalinimu, kadangi tai nėra šios bylos dalykas.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.