Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V. V. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs B.-V. V. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimo B.-V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. V. V., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, būdama darbdaviu - B. V. V. individualios įmonės savininke (įmonės kodas (duomenys neskelbiami)), leido nelegaliai - nustatyta tvarka nepranešus VSDFV Alytaus teritoriniam skyriui apie socialinio draudimo laikotarpio pradžią, dirbti įmonėje V. K. ir A. Z., nors su V. K. darbo sutartį sudarė 2014-09-26, apie tai VSDFV Alytaus teritoriniam skyriui pranešė 2014-10-09, o apie A. Z., su kuria darbo sutartis buvo sudaryta 2014-09-26, VSDFV Alytaus teritoriniam skyriui pranešė 2014-09-29. Tokiais savo veiksmais B. V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Pareiškėjos įsitikinimu V. K. tvirtinimai, jog laikotarpyje nuo 2014-09-26 iki 2014-10-10 ji galimai nelegaliai dirbo B.V. V. parduotuvėje neturi jokio pagrindo, o jos tvirtinimas, kad tuo metu ji dirbo kartu su seserimi yra absurdiškas, nes mažoje kaimo parduotuvėlėje vienu metu dirbti dviem pardavėjom, nėra jokios būtinybės ir poreikio. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2014 metų rugsėjo-spalio mėnesius, aiškiai matyti, kad šiuo laikotarpiu dirbo A. Z., kuriai ir buvo mokamas darbo užmokestis

Pareiškėja apeliaciniame skunde neneigia, jog rugsėjo 26 dieną pasirašė darbo sutartį su A. Z. ir pastaroji pradėjo dirbti. Ji labai gailisi, jog VSDF valdybos Alytaus skyriui apie prasidėjusius darbo santykius pranešė tik 2014-09-29, tačiau prašau teismo atsižvelgti ir į objektyvias aplinkybes. Prašo atsižvelgti, kad 2014-09-26 buvo penktadienis, todėl tą dieną pranešti VSDF valdybos Alytaus skyriui ji paprasčiausiai nebesuspėjo.

Motyvuojamoji dalis

B. V. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visus įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, ko pasėkoje padarė teisingas išvadas.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Tai, ar konkrečiu atveju fizinių asmenų teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip darbo teisiniai santykiai, turi būti nustatoma atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino svarbias nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, aplinkybes.

B. V. V. pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas teisinių santykių kvalifikavimo klausimas. Skunde nurodoma, kad teismas nepilnai išsiaiškino visus pateiktus įrodymus, buvo neištirtos ir neįvertintos visos svarbios bylai aplinkybės, kadangi teismas vertino tik V. K. pateiktą preliminarią 2014-09-26 dieną sudarytą darbo sutartį, kurios 15 skiltyje net nenurodyta nuo kada darbuotojas pradeda dirbti. Pareiškėjos teigimu su V. K. darbo santykiai atsirado tik nuo spalio 10 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešime (b. l. 4) ir V. K. paaiškinime ( b. l. 5) V. K. nurodė, jog jinai nuo 2014-09-26 iki 2014-10-09 nelegaliai dirbo B. V. parduotuvėje (duomenys neskelbiami), o Sodrai buvo pranešta, kad ji dirba tik nuo 2014-10-10. Paaiškinime V. K. išdėstė įsidarbinimo aplinkybes, nurodė, jog abi su seserimi A. Z. 2014-09 26 įsidarbino B. V. V. parduotuvėje, su jomis buvo pasirašytos darbo sutartys. Dirbti pradėjo darbo sutarties pasirašymo dieną t.y. 2014-09-26. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. K. paaiškino, kad B. V. V. paskambinus jos motinai ir pasiūlius V. K. bei jos seseriai A. Z. dirbti jos parduotuvėje, ji su seserimi sutiko. V. K. su A. Z. nuvažiavo 2014-09-26 dieną, tą dieną su jomis B. V. V. sudarė darbo sutartis, sutartis pildė pati B. V. V.. Darbo sutartyse buvo parašyta, kad jos yra neterminuotam laikui, įrašyta atlyginimo suma, nurodyta darbo vieta bei darbo pradžios data nuo 2014-09-26 dienos. Jinai supratusi, kad tą dieną ji pradeda dirbti ir tą dieną pradėjo dirbti. Nurodė, kad sesers A. Z. buvo tokia pati sutartis, darbo pradžia ta pati, kaip ir jos. V. K. su A. Z. aptarnaudavo klientus kaip kasininkės-pardavėjos, priiminėjo prekes, pildė kasos žurnalą. A. Z. tokio darbo nėra nedirbusi, todėl tam, kad ji išmoktų, jos iš pradžių dirbo abi. Jas apmokė, parodė, kaip elgtis su kasa. Vėliau jos dirbo atskirai po keturias dienas kiekviena. Spalio 8 dieną buvo pakviesta į darbo biržą, čia ji pasakė, kad dirba (duomenys neskelbiami), parodė darbo sutartį. Spalio 9 d. B. V. V. atvažiavo į darbo biržą ir čia V. K. pasirašė kitą darbo sutartį, kuri buvo datuota spalio 9 diena. Kodėl reikėjo pasirašyti kitą sutartį, B. V. V. jai nepaaiškino (b. l. 50). A. Z. savo paaiškinime ( b. l. 6), taip pat patvirtino aplinkybes, jog abidvi su seserim V. K. 2014-09-26 pasirašė darbo sutartis su B. V. V. dėl įsidarbinimo B. V. V. parduotuvėje (duomenys neskelbiami). Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. Z. paaiškino, kad rugsėjo 26 dieną su seserimi V. K. atvažiavo į darbo vietą (duomenys neskelbiami) parduotuvėje, su jomis buvo sudarytos darbo sutartys. Šiose sutartyse buvo parašyta, ką jos dirba, parašytas atlyginimas. Sutarta, kad jų darbo pradžia 2014-09-26 diena. Tą dieną jas apmokė, kaip dirbti su kasa. A. Z. suprato, kad nuo tos dienos ir dirbo. Nurodo, kad jos neprašė, kad pirma būtų sudarytos sutartys, o tik paskui jos pradės dirbti. Su seserimi dirbo pakaitomis kas keturias dienas, priiminėjo prekes, pildė kasos knygą (b. l. 51-52).

Iš Sodros pažymos matyti, kad apie V. K. socialinio draudimo pradžią pranešta 2014-10-09, o apie A. Z. įdarbinimą nuo 2014-09-26 pranešta 2014-09-29 ( b. l. 9).

Iš byloje esančių darbo sutarčių matyti, kad su V. K. buvo sudarytos dvi darbo sutartys 2014-09-26 ir 2014-10-09 ( b. l. 10-13). Su A. Z. sudaryta darbo sutartis 2014-09-26 ( b. l. 14-15).

Nors B. V. V. neigė, kad nepranešusi VSDFV (Sodros) Alytaus skyriui apie socialinio laikotarpio pradžią, leido dirbti V. K., savo individualioje įmonėje, bei tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad su V. K. 2014-09-26 dieną buvo sudaryta tik preliminari darbo sutartį, kurios 15 skiltyje net nenurodyta nuo kada darbuotojas pradeda dirbti ir, kad V. K. dirbti realiai pradėjo tik nuo 2014-10-10, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, B. V. V. veikoje yra nustatyti visi objektyvieji ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime išdėstytiems argumentams, jog yra akivaizdu, kad 2014-09-26 darbo sutartis tarp V. K. ir pareiškėjos buvo sudaryta siekiant įforminti darbo santykių pradžią, nes tą patvirtino abi šios sutarties šalys savo parašais. Vėliau, išaiškėjus aplinkybėms, kad darbdavys nesilaikė nustatytos procedūros t.y. nustatytu laiku nepranešė Sodrai apie socialinio draudimo laikotarpio pradžią, B. V. V., stengdamasi sušvelninti savo atsakomybę, privertė darbuotoją pasirašyti kitą sutartį 2014-10-09 data., nors darbuotojai nepaaiškino ir ši nesuprato, kam reikalinga dar vienos sutarties pasirašymas.

Be nuoseklių, nekintančių bei bylos faktinėms aplinkybėms atitinkančių liudytojų V. K. ir A. Z. parodymų, tai, kad V. K. pradėjo dirbti 2014-09-26 darbo sutarties sudarymo dieną (nors tai kategoriškai neigė B. V. V.), patvirtina ir byloje esanti kasos aparato kasos operacijų žurnalo kopija (b. l. 20 -24, 47), iš kurios matyti, kad kasos operacijų žurnalą nuo 2014-09-26 iki 2014-09-30, 2014-10-01, nuo 2014-10-03 iki 2014-10-06 ir nuo 2014-10-09 iki 2014-10-15 pildė būtent V. K.. Taip pat aukštesniojo teismo neįtikina ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas, jog tai, kad V. K. darbo sutartis sudaryta 2014-09-26 dieną buvo preliminari patvirtina, tai, kad 15 skiltyje net nenurodyta nuo kada darbuotojas pradeda dirbti. Aukštesnysis teismas pažymi, jog tiek 2014-09-26 sudaryta darbo sutartis su V. K., tiek su A. Z. yra vienodos, abiejuose darbo sutartyse nurodytos tokios pačios darbo sutarties sąlygos, taip pat nurodyta, jog jos įsigalioja 2014-09-26, todėl B. V. V. argumentai, jog V. K. sutartis buvo sudaryta kaip preliminari, o A. Z. kaip įsigaliojanti nuo 2014-09-26 yra visiškai nelogiški.

Tai, kad nustatytu laiku nebuvo pranešta VSDFV Alytaus teritoriniam skyriui apie A. Z., socialinio draudimo laikotarpio pradžią, pareiškėja B. V. V. prisipažįsta ir labai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, jog jokia žala nei darbuotojui, nei valstybei nebuvo padaryta, prašo vadovaujantis BK 30¹ str. paskirti švelnesnę nuobaudą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad B. V. V., būdama darbdaviu, pažeisdama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 2 p., 3 d. reikalavimus, t.y. esant visiems nustatytiems darbo sutarties požymiams: darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl konkretaus darbo, darbo funkcijų, darbo sąlygų, darbo atlyginimo, leido nelegaliai dirbti V. K. ir A. Z. visiškai patvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad B. V. V. veikoje yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Įvertinęs bylos medžiagą, apylinkės teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad B. V. V. savo kaltės nepripažino, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidimas padarytas asmens sulaukusio 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir skyrė minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktai B. V. V. paskirta už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Už minėtą nusižengimą pareiškėjai skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.

Skunde pareiškėja nurodo, jog paskirta piniginė nuobauda nėra teisinga ir tikslinga, kadangi jai finansiškai nepakeliama. Paskirta nuobauda reikštų jos įmonės bankrotą, ko pasėkoje būtų atleisti iš darbo dirbantys trys asmenys, būtų nemokami mokesčiai valstybei.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kaip jau minėta, apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą pareiškėjai, atsižvelgė į tai, kad ji savo kaltės nepripažino, taip pat atsižvelgė, jog B. V. V. yra sulaukusi 65 metų amžiaus, teismas tai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skyrė minimalią nuobaudą numatytą ATPK 41³ str. 1 d. straipsnio sankcijoje, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pačiu pagrindu skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, aukštesniajam teismui nėra jokio teisinio pagrindo.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog B. V. V. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjos dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2015-01-19 nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.