Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-604/2011

Teisėja Edita Zarembienė Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00653-2010-5

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Banelio apeliacinį skundą bei nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu bausmės pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta A. D. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas A. D. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-08-10 iki 2011-02-25 ir laikas nuo nuosprendžio priėmimo iki jo įsiteisėjimo.

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta K. G. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas K. G. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-08-10 iki 2011-02-25 ir laikas nuo nuosprendžio priėmimo iki jo įsiteisėjimo.

Šiuo nuosprendžiu K. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 149 str. 3 d., 24 str. 6 d., 150 str. 3 d. išteisintas.

Nukentėjusiosios E. Š. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir priteista jos naudai iš A. D. 339,40 Lt (trys šimtai trisdešimt devyni litai 40 centų) turtinės žalos atlyginimo, 20.000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1.800,00 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios E. Š. civilinis ieškinys K. G. dalyje atmestas.

Nukentėjusiosios I. O. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir priteista jos naudai iš K. G. 612,80 Lt (šeši šimtai dvylika litų 80 centų) turtinės žalos atlyginimo, 7.000,00 Lt (septyni tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1.000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš kaltinamojo K. G. 2010-08-10 asmens kratos metu, civilinio ieškinio užtikrinimui, paimti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus kasą, pinigai – 1.470,83 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt litų 83 centų) sumoje, nukreipti civilinio ieškinio patenkinimui.

Įvykio vietos apžiūros metu paimtas: nupjautavamzdis savadarbis šautuvas, laikinai saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Valstybiniam ginklų fondui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad jis, panaudojęs fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat jį panaudoti bei kitaip atimdamas galimybę priešintis, prieš nukentėjusio asmens valią išžagino bei seksualiai prievartavo nepilnametę, o būtent:

jis, 2010 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 2010-08-10, 01.00 val., kartu su K. G., į pastarojo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atsivežęs nepilnametę E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. O., žinodamas, kad E. Š. yra nepilnametė, turėdamas tikslą pats lytiškai santykiauti su nepilnamete E. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas tuo, kad K. G. namus juosia aukšta tvora su rakinamais vartais ir laikomas palaidas šuo, kas apsunkino E. Š. galimybę laisvai pasišalinti iš K. G. namų, pasinaudodamas tuo, kad K. G. demonstravo nepilnametės E. Š. akivaizdoje šaunamąjį ginklą, A. D., panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti prieš nepilnametę E. Š., nustumdamas E. Š. į vonios - tualeto patalpą ir uždarydamas šios patalpos duris, įspirdamas E. Š. į kairę blauzdą, liepdamas E. Š. nusirengti drabužius, suimdamas E. Š. už žandikaulio ir grasindamas jį sulaužyti, stumdamas E. Š. į lentyną rankomis, spausdamas E. Š. per nugarą ir kaklą taip siekė palaužti nepilnametės E. Š. pasipriešinimą, turėdamas tikslą su ja lytiškai santykiauti. Po to, A. D., demonstruodamas E. Š. akivaizdoje šautuvą, taip pat rodydamas E. Š. virtuvinį peilį ir sakydamas, kad juo nupjaus E. Š. ausis, vėl liepdamas jai eiti su juo į vonios - tualeto patalpą, taip toliau siekė palaužti nepilnametės E. Š. pasipriešinimą, turėdamas tikslą su ja lytiškai santykiauti. Po to, A. D. nusitempęs E. Š. į vonios - tualeto patalpą, uždarydamas šios patalpos duris, spirdamas jai į kojas, liepdamas E. Š. nusirengti drabužius, o jai atsisakius, pats nuvilkdamas jos mūvėtas kelnes ir apatines kelnaites, nuvilkdamas jos vilkėtus marškinėlius, padėjęs nukentėjusiajai matomoje vietoje virtuvinį peilį, taip toliau siekė palaužti nepilnametės E. Š. pasipriešinimą, turėdamas tikslą su ja tuoj pat lytiškai santykiauti. Po to, A. D., vonios - tualeto patalpoje, užrakinęs šios patalpos duris, liepė E. Š. „čiulpti“ jo lytinį organą, bet jai atsisakius tai daryti, liepė E. Š. pasilenkti ir bandė savo varpa liestis prie nepilnametės analinės angos, tačiau E. Š. atsisakius tai daryti, rėkiant, kad skauda, jis pargriovė E. Š. ant grindų ir įkišo savo varpą į E. Š. makštį, nors nepilnametė taip pat rėkė ir sakė, kad jai skauda, kad jai tai pirmas kartas ir prašė jo to nedaryti. Tada A. D. vonios - tualeto patalpoje vieną kartą įkišo savo varpą nepilnametei E. Š. į burną ir varpą ištraukė. Taip A. D., panaudodamas prieš nukentėjusiąją E. Š. fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, nepažeisdamas nukentėjusiosios mergystės plėvės anatominės sandaros, lytiškai santykiavo su nepilnamete E. Š. prieš šios valią. Be to, pasikėsinęs tenkinti lytinę aistrą su nepilnamete E. Š. prieš šios valią analiniu ir oraliniu būdu, to padaryti nepavykus dėl aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo, tenkino lytinę aistrą su nepilnamete nukentėjusiąja E. Š. oraliniu būdu, bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. Š. sveikatą, padarydamas jai paviršinius odos įtrūkimus makšties prieangio srityje ir paviršinius odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.

K. G. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino lytiškai santykiauti su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą bei kitaip atimdamas galimybę priešintis ir neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, o būtent:

jis, 2010-08-09, laikotarpyje tarp 19.00 val. ir 2010-08-10, 01.00 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš I. O., ne mažiau kaip tris kartus kumščiu suduodamas jai į veidą ir ne mažiau kaip du kartus trenkdamas jos galvą į šaldytuvą, po to, ne mažiau kaip aštuonis kartus smūgiuodamas I. O. į veidą ir vieną kartą įspirdamas jai, kumščiu suduodamas I. O. dar keturis smūgius į veidą, sakydamas, kad mušdamas ją išauklės, po to, neleisdamas I. O. pabėgti iš vonios patalpos, sugriebdamas ją už plaukų ir pargriaudamas ant žemės, suduodamas jai kumščiu du kartus ir vieną kartą įspirdamas, po to, dar kartą neleisdamas I. O. pabėgti iš vonios patalpos nepilnametės E. Š. akivaizdoje, už plaukų išsitempdamas I. O. ir numesdamas ją į lovą, ne mažiau kaip aštuonis kartus kumščiais smūgiuodamas I. O. į veidą, suplėšydamas numovė jos kelnes, o tada, užguldamas I. O., bandydamas kišti savo rankas po kelnaitėmis į jos lytinius organus, koja bandydamas praskėsti jos kojas, tokiais savo veiksmais padarydamas I. O. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, poodines ir odines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, apatinio kairės pusės 3-o danties vainiko dalies nuskėlimą, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje, išraudamas plaukus kairėje momeninėje srityje, ir taip nežymiai sutrikdydamas I. O. sveikatą bei atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja I. O. prieš šios valią, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi ir, išsilaisvinusi iš jo, pabėgo iš namo, o po valandos pabėgo ir iš kiemo.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namų palėpėje radęs, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą - savadarbį nupjautvamzdį šautuvą, kuris yra pagamintas perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 16-o kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį IŽK medžioklinį šautuvą Nr. A 10860, skirtą šaudyti 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais, kurį savo namuose, esančiuose Vasarnamių g., 10-3, Ukmergės m., neteisėtai laikė iki 2010 m. rugpjūčio 10 d., kuomet ginklas buvo paimtas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais K. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 253 str. 1 d.

Nuteistasis K. G. ir jo gynėjas advokatas M. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį, išteisinant K. G. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. padarymo bei švelninant bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., padarymo. Teismui nenustačius K. G. išteisinimo dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., padarymo pagrindų, prašo švelninti paskirtą bausmę.

Apeliantas ir jo gynėjas nesutinka su teismo nuosprendyje nurodytu motyvu, kad apelianto kaltę pagrindžia ir daiktinis įrodymas – suplyšusios I. O. kelnės, nes nėra nustatytas kelnių plyšimo atsiradimo laikas, nėra nuginčyta, kad kelnės buvo suplyšusios, kai I. O. atvažiavo pas K. G..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus – duomenis, reikšminus bylos nagrinėjimui, nenustatė byloje tiesos, tuo pažeidė LR BPK 20 str. nuostatas. Nebuvo pašalinti akivaizdūs prieštaravimai tarp nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų, parodymai vietomis buvo nenuoseklūs, jie nebuvo lyginti su gauta iš kitų procesinių šaltinių informacija. Apeliantas neginčijo, kad supykęs kelis kartus trenkė nukentėjusiajai I. O., kai ji, būdama girta, pradėjo šnekėti nesąmones, išvertė daiktus ant virtuvės stalo, sudaužė vazą. I. O., patyrusi fizinį skausmą bei būdama supykusi ant K. G., galėjo duoti melagingus parodymus apie tai, kad K. G. ją bandė ir išžaginti. Teismas, nepašalinęs prieštaravimų tarp parodymų, K. G. kaltę grindė nepatikimais bei prieštaringais duomenimis, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos BPK nuostatoms, nekaltumo prezumpcijos principui. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pasikėsinimo išžaginti faktą, nėra, kadangi pasikėsinimas, neatlikus jokių realių veiksmų, negali būti objektyviai užfiksuotas. Specialisto išvadoje yra užfiksuota, kad I. O. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ją buvo bandoma išžaginti. K. G. prisipažino, kad kelis kartus trenkė I. O., tampė ją už plaukų, ką patvirtina specialisto išvada, tačiau K. G. taip pat nurodė, kad nesikėsino išžaginti I. O.. Visas kaltinimas bei apkaltinamasis nuosprendis remiasi vien nukentėjusiosios I. O. parodymais. K. G. veiksmuose nebuvo nei objektyvių, nei subjektyvių išžaginimo požymių. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad I. O. kiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad K. G. ją mušė, sakydamas, kad taip ją auklėja (b.l. 87). Šie K. G. žodžiai aiškiai demonstruoja jo ketinimą perauklėti I. O., sukelti jai fizinį skausmą, o ne išžaginti. Iš I. O. nurodomų veiksmų, kuriuos tariamai atliko K. G., nėra akivaizdu, kad jis norėjo atlikti su ja lytinį aktą prieš jos valią. Pirštų kišimas po kelnaitėmis, netgi jei būtų nustatytas toks faktas, neleidžia daryti objektyvios išvados apie apelianto tyčios išžaginti buvimą. Nei iš K. G. žodžių, nei iš jo konkliudientinių veiksmų nesimato tyčios išžaginti buvimo, o nukentėjusiosios neteisingas veiksmų supratimas bei traktavimas negali būti laikomas K. G. kaltės įrodymu.

K. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, jam skirdamas subendrintą bausmę - 4 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, pažeidė ne tik procesines, bet ir materialines teisės normas – bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, todėl paskirta bausmė yra neteisinga, per griežta, todėl turi būti švelninama. Pripažinus, kad K. G. kėsinosi išžaginti I. O., nustatoma, kad šis pasikėsinimas nebuvo baigtas, jis neatliko visų būtinų veiksmų, siekdamas pabaigti nusikaltimą, todėl į tai teismas turėjo atsižvelgti, vertindamas pavojingumo laipsnį bei skirdamas bausmę. Teismas nustatė, kad apeliantas nebaigė nusikalstamos veikos, kadangi nukentėjusioji I. O. muistėsi ir jai pavyko nustumti K. G. nuo savęs ir pabėgti. Šios nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, nes K. G. yra tvirto kūno sudėjimo, jis raumeningas, todėl neįtikėtina, kad I. O., būdama smulki, galėjo nustumti nuo savęs K. G. ir tokiu būdu išsilaisvinti. Teismas, pripažinęs K. G. kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti, skirdamas jam bausmę, privalėjo atsižvelgti į LR BK 57 str., t.y. į tai, kad nusikaltimas yra nebaigtas, todėl mažiau pavojingas, kadangi atlikti veiksmai laiko atžvilgiu yra labai nutolę nuo baigto nusikaltimo, kad mažai tikėtina, jog nusikaltimas nutrūko dėl ne nuo kaltinamojo priklausančių priežasčių. Nurodo, kad K. G. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neadekvati, nes skiriant bausmę ne už baigtą nusikaltimą, o už pasikėsinimą, privalėjo būti atsižvelgiama į tai, kad atliktų veiksmų pavojingumas yra žymiai mažesnis nei baigto nusikaltimo.

Nuteistojo K. G. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jam už nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d., padarymą skirta bausmė taip pat per griežta. K. G. nuo pat pradžių prisipažino, kad neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, nurodė, kad jį rado tvarkydamas palėpę, šis ginklas yra jo tėvo, radęs ginklą, juo nesinaudojo, pasidėjo ir laikė kaip antikvariatą. K. G. veikoje yra lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 2 p., jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo. Paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra per griežta. Teismas nepasisakė dėl arešto bausmės, iškart nurodęs, kad turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kadangi už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės per griežtos, galutinė subendrinta bausmė taip pat per griežta, todėl turi būti švelninama.

Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti: jo veiką iš LR BK 149 str. 3 d. perkvalifikuoti į LR BK 22 str. 1 d. 149 str. 1 d., dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 3 d., išteisinti ir paskirti minimalią sankcijoje numatytą bausmę, sumažinti priteistą žalą.

Dėl jam skirtos bausmės A. D. nurodo, kad jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes jis su E. Š. lytiškai nesantykiavo, todėl jam paskirta bausmė turi būti sušvelninta. A. D. nuomone, nukentėjusiajai E. Š. priteista neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina. Dėl savo poelgių jis gailisi, pripažįsta, kad jo tos dienos poelgis yra nepateisinamas.

Teismo posėdyje nuteistieji K. G. ir A. D. bei jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniais skundai tenkintini iš dalies.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendis keistinas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė (LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p. p.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų apeliacinius skundus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. D., panaudojęs fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat jį panaudoti bei kitaip atimdamas galimybę priešintis, prieš nukentėjusiojo asmens valią išžagino bei seksualiai prievartavo E. Š., tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai kvalifikavo A. D. nusikalstamas veikas pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., kadangi bylos faktiniais duomenimis nepatvirtinta, jog A. D. žinojo ar turėjo žinoti, jog nusikalstamas veikas padarė prieš nepilnametį asmenį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. Š. yra gimusi (duomenys neskelbtini). Taigi, nusikaltimo padarymo dieną jai buvo 15 metų. Tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. negalėjo žinoti ir suvokti, jog E. Š. yra nepilnametė, kadangi vizualiai E. Š. atrodo subrendusi, ji yra kitos nukentėjusiosios I. O., kuri yra pilnametė, draugė. Nei E. Š., nei I. O. nebuvo nuteistiesiems sakiusios, koks yra E. Š. amžius. Abu nuteistieji taip pat nežinojo, kiek yra E. Š. metų. Be to, kaip matyti bylos medžiagos, A. D. dalyvavo I. O. gimtadienyje, kuriame dalyvavo ir E. Š.. Kadangi I. O. yra pilnametė, E. Š. yra jos draugė, dalyvavo pilnamečių asmenų sambūryje, E. Š. išvaizda (160 cm ūgio, apie 54 kg svorio) nėra vaikiška, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog abu nuteistieji negalėjo žinoti E. Š. amžiaus. Pažymėtina, kad ir pačios nukentėjusiosios E. Š. elgesys iki nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai manyti, kad ji elgėsi kaip suaugęs subrendęs asmuo, kuomet ji kartu su pilnamete I. O. ir nuteistaisiais dalyvavo išgertuvėse prie Mūšos ežero. Nuteistasis A. D. teisme parodė, kad jiems begeriant degtinę prie ežero, E. Š. pasakė, kad jai 19 metų, jis tuo patikėjo. Vėliau jie visi keturi nuvyko pas K. G. į namus, kur jie visi liko toliau baliavoti. Liudytojas T. J. patvirtino, kad šventė pusseserės I. O. gimtadienį, kuriame buvo ir E. Š.. Jis negirdėjo, kad per gimtadienį būtų buvę kalbama apie Eglės amžių. Taigi, šios aplinkybės kolegijai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad A. D. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog E. Š. yra nepilnametė, todėl apylinkės teismas nepagrįstai A. D. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. D. nusikalstama veika iš LR BK 149 str. 3 d. perkvalifikuotina į LR BK 149 str. 1 d., o iš LR BK 150 str. 3 d. perkvalifikuotina į LR BK 150 str. 1 d., bei skiriamos atitinkamai švelnesnės bausmės.

Bylos faktiniais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad A. D., 2010 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 2010-08-10, 01.00 val., kartu su K. G., į pastarojo namus, esančius Ukmergėje, Vasarnamių g. 10-3, atsivežęs E. Š., gim. 1995-04-15, ir I. O., turėdamas tikslą pats lytiškai santykiauti su E. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas tuo, kad K. G. namus juosia aukšta tvora su rakinamais vartais ir laikomas palaidas šuo, kas apsunkino E. Š. galimybę laisvai pasišalinti iš K. G. namų, pasinaudodamas tuo, kad K. G. demonstravo E. Š. akivaizdoje šaunamąjį ginklą, A. D., panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti prieš E. Š., nustumdamas E. Š. į vonios - tualeto patalpą ir uždarydamas šios patalpos duris, įspirdamas E. Š. į kairę blauzdą, liepdamas E. Š. nusirengti drabužius, suimdamas E. Š. už žandikaulio ir grasindamas jį sulaužyti, stumdamas E. Š. į lentyną rankomis, spausdamas E. Š. per nugarą ir kaklą taip siekė palaužti E. Š. pasipriešinimą, turėdamas tikslą su ja lytiškai santykiauti. Po to, A. D., demonstruodamas E. Š. akivaizdoje šautuvą, taip pat rodydamas E. Š. virtuvinį peilį ir sakydamas, kad juo nupjaus E. Š. ausis, vėl liepdamas jai eiti su juo į vonios - tualeto patalpą, taip toliau siekė palaužti E. Š. pasipriešinimą, turėdamas tikslą su ja lytiškai santykiauti. Po to, A. D. nusitempęs E. Š. į vonios - tualeto patalpą, uždarydamas šios patalpos duris, spirdamas jai į kojas, liepdamas E. Š. nusirengti drabužius, o jai atsisakius, pats nuvilkdamas jos mūvėtas kelnes ir apatines kelnaites, nuvilkdamas jos vilkėtus marškinėlius, padėjęs nukentėjusiajai matomoje vietoje virtuvinį peilį, taip toliau siekė palaužti E. Š. pasipriešinimą, turėdamas tikslą su ja tuoj pat lytiškai santykiauti. Po to, A. D., vonios - tualeto patalpoje, užrakinęs šios patalpos duris, liepė E. Š. „čiulpti“ jo lytinį organą, bet jai atsisakius tai daryti, liepė E. Š. pasilenkti ir bandė savo varpa liestis prie E. Š. analinės angos, tačiau E. Š. atsisakius tai daryti, rėkiant, kad skauda, jis pargriovė E. Š. ant grindų ir įkišo savo varpą į E. Š. makštį, nors ji taip pat rėkė ir sakė, kad jai skauda, kad jai tai pirmas kartas ir prašė jo to nedaryti. Tada A. D. vonios - tualeto patalpoje vieną kartą įkišo savo varpą E. Š. į burną ir varpą ištraukė. Taip A. D., panaudodamas prieš E. Š. fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei atimdamas galimybę jai priešintis, nepažeisdamas nukentėjusiosios mergystės plėvės anatominės sandaros, lytiškai santykiavo su E. Š. prieš šios valią. Be to, pasikėsinęs tenkinti lytinę aistrą su E. Š. prieš šios valią analiniu ir oraliniu būdu, to padaryti nepavykus dėl aktyvaus nukentėjusiosios pasipriešinimo, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja E. Š. oraliniu būdu, bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios E. Š. sveikatą, padarydamas jai paviršinius odos įtrūkimus makšties prieangio srityje ir paviršinius odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje. Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamas veikas pagal LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.

Nuteistasis A. D. skundu prašė pakeisti nuosprendį, jo veiką iš LR BK 149 str. 3 d. perkvalifikuoti į LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 3 d., išteisinti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo nuosprendis buvo priimtas remiantis iš esmės tik nukentėjusiosios E. Š. parodymais. Jis neneigė, jog bandė lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja E. Š., tačiau dėl neįvykusios erekcijos to padaryti nesugebėjo. Todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne kaip baigtas nusikaltimas, o pasikėsinimas. Nuteistojo nuomone, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad jis buvo savo varpą įkišęs E. Š. į burną. Teismas šią aplinkybę grindžia išimtinai tik pačios E. Š. parodymais.

Kolegija nelaiko pagrįstais šiuos nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentus ir sprendžia, kad A. D. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, neabejotinai įrodyta:

Nukentėjusiosios E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie, nepaisant kai kurių netikslumų, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą, didelį stresą, ji buvo sužalota, teismo posėdis pirmosios instancijos teisme įvyko daugiau nei po šešių mėnesių nuo nusikaltimo padarymo dienos, dėl ko nukentėjusioji E. Š. galimai galėjo ne viską prisiminti ir smulkiai bei nuosekliai išdėstyti, jos parodymai iš esmės yra logiški, neprieštarauja kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims, jos parodymams, duotiems parodymų patikrinimo vietoje metu, todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad E. Š. davė akivaizdžiai neteisingus parodymus ir tokiu būdu siekė nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį A. D..

A. D. kaltę patvirtina ir kitos nukentėjusiosios I. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, kurie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios E. Š. parodymams. I. O. patvirtino, jog ji tualete matė sėdinčią ir verkiančią E. Š., kuri sakė, jog A. D. bandė ją išprievartauti. Po to ji matė, kaip A. D. numetė E. Š. ant sofos prie tualeto durų ir pradėjo spardyti kojomis. Vėliau, užėjusi į tualetą, ji matė tualete verkiančią E. Š. ir stovintį nuogą A. D.. Šiuos parodymus I. O. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Specialisto išvada Nr. G 2864/10(01) patvirtino, jog E. Š. apžiūros metu nustatyti paviršiniai odos įtrūkimai makšties prieangio srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje. Paviršiniai odos įtrūkimai makšties prieangio srityje padaryti nuo trauminio poveikio kieto buko daikto spaudimo-tempimo pasekoje, viršijančio makšties prieangio odos elastingumo ribas. Paviršiniai odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje padaryti paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), tiek suduodant smūgį, tiek minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką ribotą atsikišusį paviršių. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku. E. Š. apžiūros metu nustatyti paviršiniai odos įtrūkimai makšties prieangyje, mergystės plėvė nesužalota. Atsižvelgiant į mergystės plėvės anatominę sandarą, neatmetama galimybė, kad lytiniai santykiai su E. Š. galėjo būti atlikti, nepažeidžiant jos mergystės plėvės. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialistė Jūratė Gincman – Dorošenko posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad pateiktą išvadą Nr. G 2864/10 (01) tvirtina ir paaiškino, jog paviršiniai įtrūkimai makšties prieangio srityje E. Š. galėjo būti padaryti lytinių santykių metu, įvedus varpą į makštį. Vien tik spaudimu, neįvedus varpos į makštį taip pat galėjo būti padaryti paviršiniai įtrūkimai makšties prieangio srityje, tačiau tokia pozicija labai nepatogi, todėl mažai tikėtina. Didesnė tikimybė, jog sužalojimai padaryti lytinių santykių metu. Atsižvelgiant į E. Š. mergystės plėvės anatominę sandarą, lytiniai santykiai galėjo būti atlikti nepažeidžiant mergystės plėvės. Kraujuoti galėjo dėl odos įtrūkimų, kraujas turėjo tekėti iš makšties prieangio.

Daiktų apžiūros protokolas patvirtino, jog E. Š. kelnėse, kairėje pusėje, išoriniame šone, ties šlaunimi per siūlę matomas įplyšimas.

Iš alkoholio matavimo prietaiso ALCOTEST 7410 parodymų matyti, kad 2010-08-10, 03 val. 32 min. A. D. tikrintas girtumas. Tikrinimo rezultatas 1.54 promilių.

Kolegija nelaiko pagrįstais nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas atsižvelgiant vien tik į nukentėjusiųjų parodymus. Priešingai, byloje esantys liudytojų parodymai, specialisto išvados patvirtina, kad A. D. E. Š. atžvilgiu atliko nusikalstamus veiksmus. Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu duotų parodymų teisingumu, kadangi jie nelaikytini nelogiškais ir neišsamiais. Nukentėjusiosios E. Š. parodymus apie tai, kad prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas, patvirtino ir Specialisto išvada G 2864/10(01).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nedideli netikslumai, esantys nukentėjusiųjų parodymuose, nevertintini kaip nesutapimai ar prieštaravimai, kadangi yra atsižvelgiama į nukentėjusiųjų jauną amžių, į jų įvykio metu patirtą stresą, po įvykio patirtus dvasinius išgyvenimus.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog A. D. E. Š. atžvilgiu padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., už kurių padarymą jam skirtinos atitinkamos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis K. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-02-25 nuosprendį, išteisinant jį dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. padarymo bei švelninant bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., padarymo. Teismui nenustačius K. G. išteisinimo dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., padarymo pagrindų, prašo švelninti paskirtą bausmę.

Kolegija sprendžia, kad nuteistojo K. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. bei 253 str. 1 d. padarymo yra visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais bylos faktiniais duomenimis. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo K. G. nusikalstamas veikas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. bei 253 str. 1 d. K. G. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta bylos faktiniais duomenimis, o būtent:

nukentėjusiosios I. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kurių teisingumu kolegija neturi pagrindo abejoti. Tai, kad I. O. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivi (stipriai apsvaigusi nuo alkoholio), nesudaro pagrindo manyti, jog ji negalėjo realiai suvokti jos atžvilgiu daromų veiksmų prasmės, bando melagingai apkaltinti nuteistąjį K. G. ar duoda jo atžvilgiu neteisingus parodymus. Kolegija sprendžia, kad I. O. parodymai dėl jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veikų, t.y. pasikėsinimo ją išžaginti, patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, t.y. kitos nukentėjusiosios E. Š. parodymais, specialisto išvada Nr. G 2905/10 (01), iš kurios matyti, jog jai buvo padaryti tokie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinės ir odinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, paviršinė muštinė žaizda su kraujosruva viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, paviršinė muštinė žaizda su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, apatinio kairės pusės 3-o danties vainiko dalies nuskėlimas, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje ir kairėje blauzdoje. I. O. apžiūros metu taip pat rastas lokalus galvos plaukuotosios dalies be plaukų plotas kairėje momeninėje srityje, kuris galėjo atsirasti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu - išraunant plaukus. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku. Sužalojimai padaryti 11-os trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, nukentėjusiosios parodymai dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 149 str. 1 d., patvirtinti ir liudytojo V. G. parodymais, kuris patvirtino, jog yra K. G. kaimynas. 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 22 val. į jo namų duris pasibeldė šviesiais plaukais mergina, kaip vėliau sužinojo I. O., kuri prašėsi pagalbos. Mergina beldėsi apie 20 minučių laiko, tačiau jis durų iš karto neatidarė, nes bijojo. Paklausus kas atsitiko, atsakė, kad ją muša, bando išprievartauti. Taip pat liudyto A. J. parodymais, kuri patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, nakties metu, kažkas paskambino į namų duris. Ji pamatė, kad tai jos brolio dukra I. O.. Mergaitė buvo basa, tik su apatinėmis kelnaitėmis ir bliuzonu. Matėsi, kad praskelta lūpa, suvelti plaukai. Matėsi, kad Indrė labai išsigandusi. Ji pasakojo, kad buvo name prie čigonų, kad pasisekė pabėgti. Sakė, kad ją mušė vyresnis vyras, bandė išžaginti. Dar pasakojo, kad tame name ji buvo su drauge Egle. Sakė, kad Eglė yra nepilnametė, kad ji jau išžaginta ir ne vieną kartą, kad ji liko name. Liudytojas T. J. taip pat patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos tiksliai neatsimena, tuo metu kai jau miegojo, apie 24 val., jam į mobilaus ryšio telefoną pusseserė I. O. parašė žinutę. Koks buvo tiksliai SMS žinutės tekstas jis neatsimena, bet tikrai buvo žodžiai „paskambink“. Tuomet jis paskambino Indrei, kuri pasakė, kad nori namo, randasi su A., vyksta „bardakas“. Almantas yra jo geras draugas, jis telefonu paaiškino, kad viskas yra gerai, jie „baliavoja“, nėra jokių „bardakų“. Ryte savo telefone rado 3 SMS žinutes iš I., kurios buvo tokio paties pobūdžio.

Iš daiktų apžiūros protokolo (I t., b.l. 125-127) matyti, kad I. O. kelnėse, ties klynu, dešinėje pusėje, ties kišenių pabaiga, matomas įplyšimas, kurio ilgis 14,5 cm.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Vasarnamių g., 10-3, Ukmergės m., namas priklauso K. G.. Namą juosia aukšta mūrinė tvora, kieme yra rotveilerių veislės šuo. Virtuvės spintelėje rastas ir paimtas daiktas panašus į šaunamąjį ginklą.

Iš specialisto išvados Nr. 140-(6037)-ISI-6166 matyti, kad tirti pateiktas šautuvas yra savadarbis šaunamasis ginklas - savadarbis nupjautvamzdis šautuvas, kuris yra pagamintas perdirbant pramoninės gamybos (Rusija) 16-o kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį IŽK medžioklinį šautuvą Nr. A 10860. Ginklas yra skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu savadarbiai šaunamieji ginklai civilinėje apyvartoje yra draudžiami. Ginkle nėra lovelio. Tirti pateiktas šautuvas šaudymui yra tinkamas. Iš tirti pateikto šautuvo buvo šauta po paskutinio jo valymo.

Iš alkoholio matavimo prietaiso ALCOTEST 7410 parodymų matyti, kad 2010-08-10, 03 val. 27 min. K. G. tikrintas girtumas. Tikrinimo rezultatas 2.26 promilių.

Taigi, nors nuteistasis K. G. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., padarymo, nurodo, kad fizinės jėgos prieš nukentėjusiąją I. O. panaudojimas buvo išprovokuotas rizikingo pačios nukentėjusiosios elgesio, kolegija nelaiko pagrįstais šiuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kadangi vien trumposios SMS žinutės parašymo faktas, tikslu kviestis pagalbos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks nukentėjusiosios I. O. elgesys buvo provokuojantis ir iššaukiantis K. G. pyktį, dėl ko jis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, kaip pats teigė, ją auklėdamas, ir pasikėsino nukentėjusiąją I. O. išžaginti, tačiau tai nepavyko dėl nukentėjusiosios aktyvaus priešinimosi. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas K. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis šioje dalyje pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad K. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl K. G. kaltės.

Taigi, nors nuteistasis K. G. iš nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. prašė išteisinti, jo kaltė yra visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Kolegija, padariusi išvadą, kad A. D. yra kaltas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., padarymo, o K. G. pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. bei 253 str. 1 d., išnagrinėjus pagrindinius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, sutinkamai su teismine praktika, laiko netikslinga aptarinėti kiekvieną neesminį nuteistųjų apeliacinių skundų motyvą, neturintį reikšmės sprendžiant apeliantų kaltės ir kitus su tuo susijusius klausimus.

Kolegija, skirdama A. D. bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., atsižvelgia į tai, kad A. D. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie baudžiamojo įstatymo yra priskiriami prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 5 d.). Anksčiau buvo teistas du kartus, teistumas neišnykęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tačiau, A. D., tiksliau, jo motina R. D., iš dalies atlygino nukentėjusiajai E. Š. padarytą žalą, sumokėdama 800 Lt, jis yra jauno amžiaus, todėl kolegija, atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad tikslinga A. D. skirti laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnių sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. bei 253 str., tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas K. G. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., paskyrė pernelyg griežtą bausmę. K. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 4 d). ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį nusikaltimą, kuris baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 5 d.). K. G. nėra teistas, jo ankstesni teistumai yra išnykę. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kadangi K. G. pripažintas kaltu pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 1 d., jam skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d., nelaikytina per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo.

Kadangi nukentėjusiosioms E. Š. ir I. O. nuteistųjų A. D. ir K. G. nusikalstamais veiksmais neabejotinai buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti nukentėjusiosioms iš nuteistųjų priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumas. Nukentėjusiosioms priteistos sumos turtinei žalai atlyginti patvirtintos bylos faktiniais duomenimis, o nukentėjusiosioms priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti nelaikytinos pernelyg didelėmis, laikytinos realiomis, atitinkančiomis suformuotai teismų praktikai seksualiniuose nusikaltimuose dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios I. O. pateiktas pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 583460 patvirtina, kad I. O. turėjo išlaidų už advokato pagalbą ją atstovaujant teisme, teikiant patarimus, kas pripažįstama proceso išlaidomis (BPK 105 str. 1 d.), todėl nukentėjusiajai I. O. iš nuteistojo K. G. priteistina 600 Lt jos turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistųjų A. D. ir K. G. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendį: perkvalifikuoti A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams; perkvalifikuoti A. D. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. l p., bausmes pagal LR BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti A. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 4 d. už nusikaltimus, numatytus LR BK 22 str. 149 str. 1 d. bei 253 str. 1 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti K. G. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš nukentėjusiajai I. O. iš nuteistojo K. G. 600 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Likusioje dalyje Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.