Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą bei dokumentus dėl Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, priimto Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024 m. rugsėjo 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųsti Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas, liudijimas ir kiti dokumentai dėl Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, priimto Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) Ž. K. nuteistas už išžaginimą – už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, įvykdė vaginalinį aktą su NN 4, kuri tame nedalyvavo savanoriškai. Ž. K. neteisėtai pasinaudojo nukentėjusiąja, kadangi ši dėl didelio apsvaigimo (vaistų poveikio) ir (arba) miego buvo itin neapsaugotoje padėtyje. Šį nusikaltimą Ž. K. įvykdė tyčia.

3. Liudijime bei nuosprendyje nurodoma, kad Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 6 skyr. 1 straipsnio 1 dalies 2 sakinį (išžaginimas). Paskirta 3 metų (1095 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 31 d. Liudijime nurodyta, kad bendras jau atliktas laisvės atėmimo bausmės laikotarpis, susijęs su bausme, kuri paskirta nuosprendžiu (dienomis): darant skaičiavimą į bausmės laiką įskaitytos 67 bausmės dienos atliktos vykdant bausmę ir 199 bausmės dienos atliktos šioje byloje taikant kardomąją priemonę – suėmimą. Apskaičiavimas atliktas iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. imtinai.

4. Nuteistasis Ž. K. šiuo metu atlieka bausmę išduodančioje valstybėje, iš minėtu nuosprendžiu jam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės 2024 m. rugpjūčio 5 d. jis jau buvo atlikęs 266 dienas. Pagal Švedijos Karalystės teisę Ž. K. paskirta bausmė būtų visiškai atlikta 2026 m. lapkričio 12 d. Pagal Švedijos Karalystės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jei yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko. Nuteistasis Ž. K. nesutiko būti perduotas į Lietuvą. Liudijime nurodoma, kad Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybai Ž. K. yra nurodęs, kad Lietuvoje gyvena jo motina, patėvis bei dauguma brolių ir seserų, kad yra baigęs pagrindinę dešimtmetę mokyklą, bet nebaigęs po to pradėtų studijų statybininkų mokykloje, kad prieš įkalinimą turėjo neterminuotą darbo sutartį Lietuvoje registruotoje statybų įmonėje, kurioje po pusmetį dirbdavo Švedijoje ir Lietuvoje.

5. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo procedūra vyksta rašytinio proceso tvarka. Apie Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžio pripažinimo Lietuvos Respublikoje procedūrą nuteistajam Ž. K. žinoma – Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kurioje nurodoma, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka išsiųsta Švedijos Kalėjimų ir probacijos tarnybos teisės skyriui, Nuteistųjų teisės poskyrio įkalintų tarptautinių bylų ir bausmės laiko skaičiavimo sekcijai su prašymu įteikti procesinius dokumentus nuteistajam Ž. K. ir gautas atsakymas, kad įteikiant dokumentus, nuteistasis atsisakė pasirašyti (b. l. 71, 74-81, 86-89).

6. Nuteistasis Ž. K. atsiliepimo į prašymą nepateikė.

7. Prokuroras atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką, vietą ir galimybę pateikti atsiliepimus bei nušalinimus prokurorui buvo pranešta tinkamai ir laiku (b. l. 73, 93, 144).

Motyvuojamoji dalis

Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas tenkinamas.

9. Visų pirmiausiai teismas pažymi, kad spręsdamas kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimus teismas nevertina kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir nesprendžia iš naujo asmens kaltės bei jam paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimų.

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnio nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas.

11. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) laisvės atėmimo vietų įstaiga sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Tais atvejais, kai nuteistasis pabėgo ar sugrįžo į Lietuvos Respubliką dėl to, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje dėl jo yra pradėtas baudžiamasis procesas ar buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, arba kai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį atlikęs bausmę asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje ir tuo atveju, kai nėra šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo (Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis Ž. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nuteistojo Ž. K. gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jis nuo 2019 m. spalio 1 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav. Liudijime nurodyta, kad Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendį yra įtraukęs Ž. K. deportacijos sprendimą, kuriuo jis deportuojamas iš Švedijos be teisės čia sugrįžti. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis pagrindų sąrašas, dėl kurių teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju nenustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo Ž. K. socialinei reabilitacijai, bendravimui su šeima. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad Švedijos Karalystės priimto nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų nuteistojo Ž. K. teises ir laisves.

13. Liudijime nurodyta, kad Ž. K. Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 6 skyr. 1 straipsnio 1 dalies 2 sakinį (išžaginimas) ir jam paskirta 3 metų (1095 dienų) laisvės atėmimo bausmė, nes jis 2023 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, įvykdė vaginalinį aktą su NN 4, kuri tame nedalyvavo savanoriškai. Ž. K. neteisėtai pasinaudojo nukentėjusiąja, kadangi ši dėl didelio apsvaigimo (vaistų poveikio) ir (arba) miego buvo itin neapsaugotoje padėtyje. Šį nusikaltimą Ž. K. įvykdė tyčia. Pagal Švedijos baudžiamojo kodekso 6 skyr. 1 straipsnio 1 dalies 2 sakinį (išžaginimas), kuris nurodo, kad jei padaryta Švedijos baudžiamojo kodekso 6 skyr. 1 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje numatyta nusikalstama veika – išžaginimas, jei nusikaltimas, atsižvelgiant į aplinkybes nusikaltimo metu, laikytinas ne tokiu sunkiu, nuteisiama už išžaginimą laisvės atėmimo bausme nuo šešių mėnesių iki keturių metų.

14. Pagal pateiktą Švedijos baudžiamojo kodekso normos turinį ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, Ž. K. Švedijoje padarytas nusikaltimas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį (išžaginimas), pagal kurią tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Taigi nustatyta veika ir Ž. K. už jos padarymą Švedijoje paskirta bausmė suderintina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalimi ir paliktina paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams (Įstatymo 9 straipsnio 1–4 dalys).

15. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 6 dalį teismas privalo įskaityti į bausmę ar į kitą priemonę visą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laiką ir visą kardomojo kalinimo laiką, kurį nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Lietuvos Respublikoje tol, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Liudijime nurodyta, kad paskirta bausmė turėtų būti visiškai atlikta 2026 m. lapkričio 12 d. Liudijime nurodyta, kad bendras jau atliktas laisvės atėmimo bausmės laikotarpis, susijęs su bausme, kuri paskirta nuosprendžiu (dienomis): darant skaičiavimą į bausmės laiką įskaitytos 67 bausmės dienos atliktos vykdant bausmę ir 199 bausmės dienos atliktos šioje byloje taikant kardomąją priemonę – suėmimą. Apskaičiavimas atliktas iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. imtinai, iš viso – 266 dienos. Taigi į Ž. K. skirtą bausmę įskaitytinas visas Švedijoje atliktos bausmės laikas ir visas kardomojo kalinimo laikas, kurį Ž. K. buvo sulaikytas (suimtas) Švedijoje.

16. Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje Ž. K. turės teisę į lygtinį paleidimą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

17. Atsižvelgiant į liudijimo „j“ dalies 2 punkte pareikštą Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą, tuo atveju, jeigu nuteistasis Ž. K. būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bausmę vykdanti institucija įpareigojama apie lygtinio paleidimo laikotarpio pradžią ir pabaigą informuoti Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybą (b. l. 18).

18. 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimams, teismo procesiniame sprendime nebenurodoma konkreti pataisos įstaiga, kurioje asmuo turi atlikti bausmę. Tokiu būdu, šiuo procesiniu sprendimu nuteistajam Ž. K. bausmės atlikimo vieta nenustatoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsniu, 7 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 9 straipsniu, teismas

nutaria:

Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą tenkinti.

Pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjusį 2024 m. gegužės 31 d.).

Suderinti Ž. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) už Švedijos baudžiamojo kodekso 6 skyr. 1 straipsnio 1 dalies 2 sakinio (išžaginimas) pažeidimą paskirtą 3 (trijų) metų (1095 dienų) laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, Ž. K. Švedijos Karalystėje įvykdytą baudžiamojo įstatymo pažeidimą atitinkamai prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje (viena nusikalstama veika), ir nustatant 3 (trijų) metų (1095 (vieno tūkstančio devyniasdešimt penkių) dienų) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo Ž. K. perėmimo iš Švedijos Karalystės dienos.

Į bausmės laiką įskaityti 199 bausmės dienas, atliktas prieš paskelbiant teismo nuosprendį (taikant kardomąją priemonę – suėmimą), bei 67 dienas, atliktas vykdant bausmę nuo 2024 m. balandžio 26 d. iki liudijimo išdavimo 2024 m. rugpjūčio 5 d., (iš viso 266 dienos), ir Švedijos Karalystėje atliktą bausmės dalį nuo liudijimo išdavimo (2024 m. rugpjūčio 5 d.) iki Ž. K. perdavimo Lietuvos Respublikai, nustatant, kad bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 12 d.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo, išsiųsti nuteistajam, jo gynėjui ir prokurorui.

Įsiteisėjus nutarčiai, šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui ir Lietuvos kalėjimų tarnybai.

Įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties įsiteisėjimo ar bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos dienos surašyti patvarkymą vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir jį kartu su sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nutarties pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės nuorašais ir gauto liudijimo kopija išsiųsti Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Įsiteisėjus nutarčiai, informuoti Švedijos Karalystės kompetentingą instituciją (Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybą) apie įsiteisėjusią nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, įskaitant sprendimą suderinti laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais ir šio suderinimo motyvus, išsiunčiant įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašą.

Įpareigoti bausmę vykdančią instituciją tuo atveju, jeigu Ž. K. būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, apie lygtinio paleidimo laikotarpio pradžią ir pabaigą informuoti Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybą.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.