Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės ir trečiųjų asmenų A. L. ir A. L. atstovėms V. M. ir adv. R. Č., atsakovui A. N., jo atstovui adv. A. M., atsakovui A. Ž., jo atstovei adv. O. G., atsakovui K. E., jo atstovui adv. R. K., trečiojo asmens J. Š. atstovei adv. K. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. Č. ieškinį atsakovams A. Ž., A. N., K. E., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys J. Š., A. N., A. L. ir A. L., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, turtinės žalos atlyginimo bei trečiųjų asmenų A. L. ir A. L. ieškinį atsakovams A. N. ir A. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė prašo pripažinti 1999-04-21 mainų sutartį (t.1, b.l. 39), sudarytą tarp atsakovų, pirkimo-pardavimo sutartimi, ir jai perkelti pirkėjos teises bei priteisti iš jos atsakovui A. N. 25 000 Lt bei pripažinti jai nuosavybės teisę į 16/100 dalių ginčo namų valdos. Tačiau bylos medžiaga įrodo, kad ji sandorio sudarymo metu nebuvo namų valdos bendraturtė. Šio ieškinio pareiškimo metu ieškovė nėra namų valdos bendraturtė, nes 2005-08-12 paveldėjimo teisės liudijimu (t.1, b.l.42) paveldėjusi ginčo namų valdos dalį, ji 2005-10-21 dovanojimo sutartimi padovanojo A. L. ( t.1, b.l. 53). Ieškovė paminėtu paveldėjimo teisės liudijimu įrodinėja, jog paveldėjo po M. N. mirties ir teisę reikšti ieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal 1999-04-21 mainų sutartį. Tačiau tokia pozicija neparemta palikimo atsiradimo metu (2005-02-20) galiojusia CK 5.1 str. norma, reglamentuojančia paveldėjimo sampratą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo metu M. N. buvo išreiškusi valią dėl pirkėjo teisių perkėlimo jai. CK 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. CK 5.1 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad paveldimi materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės, taip pat kitos turtinės teisės. Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio. Įpėdinis gali atlikti veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoti pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreiptis dėl teisių įforminimo, teikti dokumentus, reikalingus tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.). Įpėdinio veiksmai taip pat gali būti susiję su procesinio pobūdžio teisėmis (pvz., prašymai įtraukti į bylą, kurioje iki mirties dalyvavo palikėjas, susirašinėjimas su teismu ar dalyvaujančiais byloje asmenimis po palikėjo mirties ir pan.).

Visų pirma byloje įrodyta, jog M. N. per CK 125 str. 3 d. nustatytą terminą nebuvo pareiškusi ieškinio dėl pirkėjo teisių jai perkėlimo, todėl procesinio teisinio pobūdžio perėmimo šioje byloje nėra. Tačiau sprendžiant klausimą, ar ieškovė yra M. N. teisių perėmėja materialiniame teisiniame santykyje, ši paveldėjimo teisės norma privalo būti taikoma kartu su teisės norma-1964 m. CK 125 str. 3d., pagal kurią ieškovė ketina atkurti įrodinėjamą pažeistą palikėjo teisę. Tiek 1964 m. CK 125 str. 3d., tiek 2001m. CK 4.79 str. nustatė subjektą, kurio reikalavimu šis institutas taikytinas, t.y. reikalavimą būti bendraturčiu. Paminėti įrodymai įrodo, jog ieškovė nuo 2005-10-21 padovanojusi savo dalį trečiajam asmeniui nėra šios namų valdos bendraturtė, todėl neturi reikalavimo teisės, nes jai nesant ginčo namų bendraturtei negali būti perkeltos pirkėjo teisės.

Įvertinus ginčo sandorio dalyką ( t.1, b.l.39), jo įregistravimą dėl ginčo namų valdos nuo 1999-07-21(t.1, b.l.26), atsakovų K. E. ir A. N. paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė 1964 m. CK 52 str., CK 1.87 str. negaliojimo pagrindų. Apie ginčijamo sandorio teisėtumą turi būti sprendžiama laikantis to sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, reglamentavusių sandorio formos bei turinio klausimus bei kitas sandorių galiojimo sąlygas, reikalavimų. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir jos išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. Šioje byloje ieškovė pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad ginčo sandoris yra apsimestinis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovės motyvas, jog šis ginčo sandoris dėl buto dalies Kaune buvo neįregistruotas iki 2009-08-18(t.1, b.l.116) , todėl yra pagrindas panaikinti šį sandorį, nėra paremtas įstatymu, nes pagal1964 m. CK 255 str. šis sandoris buvo įregistruotas nuo 1999-07-21(t.1, b.l.26), o kad daiktinės teisės į buto dalį Kaune įregistruotos 2009-08-18, šio sandorio negaliojančio nedaro. Atsakovo K. E. turto deklaracija įrodo, jog nuo 1999 metų jis deklaravo šio buto dalį (t.2, b.l. 22), o liudytojų parodymais(t.3, b.l. 86-91 ) ieškovės įrodinėjama aplinkybė, jog K. E. šiuo butu nesinaudoja ir visus šio buto dalies nuomos klausimus sprendžia A. N., neprieštarauja įstatymų reikalavimams. Tarp atsakovų K. E. ir A. N. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurių reguliavime dominuoja leidimo metodas, t.y. leidžiama tas, kas nėra uždrausta įstatymo. Ieškovė neįrodė, jog šių atsakovų žodinis pavedimas prieštarauja įstatymui. Šioje byloje teisiškai reikšminga ta aplinkybė, jog įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose( t.1, b.l.169) ir pridėtoje baudžiamojoje byloje liudytojo A. L. apklausos protokole ( baudžiamoji byla, b.l. 151) yra konstatuota, jog konfliktai su bendraturčiu pagal ginčo mainų sutartį tapusiu A. N. prasidėjo nuo 2000-2001 metų, todėl M. N. buvo žinoma, jog namų valdos bendraturčiu tapo atsakovas A. N., tačiau per 3 mėnesius ieškinio dėl pirkėjo teisių ji nepareiškė, tokio ieškinio nereiškė ir kiti bendraturčiai – tretieji asmenys. Ginčo sandoris sudarytas 1999-04-21 ir byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė iki 2005-10-21 dovanojimo sandorio sudarymo, iki M. N. dalies bendrame turte perleidimo nežinojo arba neturėjo žinoti apie šį sandorį. Atsakovai prašo taikyti 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl jis taikytinas (1964 m. CK 85 str., 90 str. 1d.CK 1.126 str., 131 str. 1d.). 1964 m. CK 87 str. galiojęs ginčo sandorio sudarymo metu nustatė, jog asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino, todėl ieškovei perėmus palikėjos teises ir pareigas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti jau buvo suėjęs. Pagal paveldėjimo teisės sampratą ir CK 4. 48 str. nuostatas perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą ( turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas. Be to, šio sandorio panaikinimas negali sukelti ieškovei, nesančiai bendraturte, teisinių pasekmių.

Analizuojant visą šalių teisinį santykį įrodyta, jog šios ieškinio dalies tenkinimas negali sukurti ieškovei teisinių pasekmių ir dėl kito 2007-08-03 mainų sandorio, kuriuo A. N. dalis bendrojoje namų valdoje buvo perleista A. Ž.(t.1, b.l.34). Civilinėje byloje bylos nagrinėjimo ribas lemia šalys, įgyvendindamos Civilinio proceso kodekse numatytas teises bei vykdydamos pareigas. Šioje byloje yra iškeltas šalių privatus ginčas ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog šioje byloje teismas yra aktyvus pagal CPK nustatytas taisykles. Tiek iš ieškinio ir jo patikslinimo nustatyta, jog ieškovė nesuformulavo savarankiško reikalavimo dėl 2007-08-03 mainų sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi, o tik dėstydama ieškinio pagrindą nurodė, jog šis sandoris turi būti pripažintas niekiniu, tačiau iš ieškovės atstovės paaiškinimo teismo posėdyje nustatyta, jog ji nesutinka, kad pagal šios sutarties sąlygas jai būtų perkeltos pirkėjos teisės, t.y. ji nesutinka sumokėti A. N. 2007-08-03 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos kainą. Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009 teisės aiškinimo taisyklėmis. Tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu. Visų pirma, byloje nėra įrodymų, jog šis sandoris yra niekinis, t. y. negalėjęs sukurti teisinių pasekmių. Paminėtoje nutartyje yra išaiškinta, kad bendraturtis gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, negaliojimo, ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes. Visų pirma paminėti įrodymai įrodo, jog ieškovė šio sandorio sudarymo metu nebuvo ginčo namų valdos bendraturtė. Kasacinis teismas pažymėjo, kad CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės ir pirkimo–pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine mainų sutartimi, lieka galioti, atsižvelgiant į jos atitiktį pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad perkeliant pirkėjo teises šiuo atveju iš bendraturčio, kuriam nebuvo pasiūlyta pasinaudoti pirmenybės teise pagal CK 4.79 str., yra priteisiama faktiškai parduodamo objekto kaina. Iš 2007-08-03 mainų sutarties nustatyta, jog atsakovas A. Ž. už jam tenkančią namų valdos dalį sumokėjo A. N. 293 000 Lt, šio sutarties 2.1p. išmainytų pastatų rinkos vertė nurodyta 260 950 Lt. Iš atsakovo A. Ž. paaiškinimo ( t.3, b.l. 82 ) nustatyta, jog jis sutinka dabartiniams bendraturčiams už šią kainą parduoti savo turto dalį, nes faktiškai neįmanoma išmainyto turto dalimi naudotis, tačiau šios namų valdos bendraturčiai nesutinka už šią kainą pirkti namų valdos dalies. Iš jų pozicijos nustatyta, jog už šią namų valdos dalį iš jų A. N. turi būti priteisti 25 000 Lt, tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu ir prieštarauja sutarties laisvės principui (CK 6.156 str.). Visais atvejais 2007-08-03 sandorio naikinimas yra susijęs su restitucijos taikymo taisyklėmis bei ieškovės teisėtu interesu, kuris šioje byloje nėra įrodytas, todėl šio sandorio pripažinti niekiniu nėra teisinio pagrindo.

Atmetus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dalies dėl 104 000 Lt žalos atlyginimo, taip pat tais pačiais motyvais nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl žemės sklypo sandorio.

Dėl trečiųjų asmenų ieškinio (t. 2, b.l.36).

Trečiasis asmuo A. L. prašo jai priteisti 18 000 Lt, o A. L. - 61 875 Lt iš A. N., o iš A. Ž. A. L.-31 323,26 Lt, o A. L.-23 448,26 Lt, analizuodama atsakovų įrodinėjamus neteisėtus veiksmus dviem aspektais: dėl nepasiūlymo įsigyti namo dalį jiems ir M. N., teisminių ginčų kėlimą bei dėl A. Ž. pareigos, kildinamos iš CK 4.83 str. Tačiau tretieji asmenys nepateikė įrodymų dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo bei kitų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Teisėta veika yra toks šiuo atveju pareigų vykdymas, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Bylos medžiaga įrodo, jog nėra įrodyta A. N. neteisėta veika tretiesiems asmenims ir M. N.. Visų pirma įvertintina tai, kad ne A. N., o K. E. savo turto dalį perleido A. N. šioje byloje nenuginčyta mainų sutartimi, todėl darytina išvada, kad A. N. neturėjo pareigos pasiūlyti M. N. savo turto dalies, todėl šiuo aspektu jo veika nėra neteisėta. Iš atsakovo A. Ž. pozicijos, kitų atsakovų paaiškinimų nustatyta, trečiųjų asmenų atstovės paaiškinimo nustatyta, jog tretieji asmenys nesutinka ginčo turto dalį pirkti A. Ž. pasiūlyta kaina. Atsakovų pateikti įsiteisėję teismų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai dokumentai įrodo priešingas aplinkybes, negu teigia tretieji asmenys, o būtent: 2002-06-17 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu A. L. įpareigotas netrukdyti A. N. naudotis priklausančia nuosavybės dalimi (t.1, b.l.52), o 2003-01-20 tas pats teismas išaiškino, jog A. L. neturi teisės nuomoti bendro naudojimo patalpų poilsiautojams be A. N. sutikimo. Ši nutartis įsiteisėjo 2003-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi(t.1, b.l.131-132). Antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, 2004-02-25 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis, 2006-05-30 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (t.1, b.l.133-138, 170 ) įrodyta, jog A. L. nevykdė šio teismo sprendimo. 2005-08-22 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu tretieji asmenys įpareigoti A. N. duoti durų spynos raktą(t.1, b.l.167). 2006-11-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atmestas A. L. apeliacinis skundas dėl 2006-07-14 išteisinamojo nuosprendžio A. N.(t.1, b.l.168). 2009-05-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi už 2002-06-17 sprendimo nevykdymą A. L. buvo skirta bauda(t.2, b.l. 94). Paminėtais įrodymais nėra įrodyta neteisėta atsakovo A. N. veika tretiesiems asmenims bei buvusiai bendraturtei M. N., todėl yra neįrodytos ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl A. Ž. atsakomybės.

Iš A. Ž. paaiškinimo nustatyta, jog jis negali naudotis savo nekilnojamojo turto dalimi bendrame su trečiaisiais asmenimis turte. Jo paaiškinimą patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (t. 2, 95-97, b.l.190), jo iškelta civilinė byla Nr. 2A-6-360/2010 tretiesiems asmenims dėl valdymo gynimo, nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka, Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-146-668/2010, iškelta trečiajam asmeniui, bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos civiline byla trečiajam asmeniui dėl savavališkos statybos (t. 2, b.l.186). Byloje nėra įrodymų, jog tretieji asmenys, prašydami iš A. Ž. 2632,12 Lt stogo remonto išlaidų ir 14,40 Lt už bendro įėjimo durų spynos remonto išlaidas (t.2, b.l.42, 55-54), įvykdė 4.83 str. 4 d. sąlygą –turėjo A. Ž. sutikimą, derino būtinų darbų apimtį, kainas. CK 4.83 str. 4 d. yra numatyta patalpų savininko teisė atsisakyti apmokėti su bendrojo naudojimo patalpų valdymu susijusias išlaidas, dėl kurių patalpų savininkas nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su privalomų teisės aktų reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimto administratoriaus ar savininkų susirinkimo sprendimo. Tretieji asmenys nepateikė įrodymų, jog jie už darbus pagal atliktų darbų aktą (t.2, b.l.53) apmokėjo V. G. individualiai įmonei. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog šis atsakovas negyvena ginčo namų valdoje, todėl tretieji asmenys privalėjo įrodyti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jog informavo atsakovą apie bendro daikto konstrukcinės dalies būtinąjį remontą, derino su juo darbų apimtį. Šioje byloje vertinant A. Ž. veiksmų teisėtumą darytina išvada, jog paminėti dokumentai įrodo įsisenėjusį konfliktą su trečiaisiais asmenimis, iš jo paaiškinimo nustatyta, jos jis ginčo namų valdoje realiai negyvena, o tretieji asmenys nepateikė įrodymų, jog A. Ž. realiai gyvena bendroje namų valdoje ir gali netrukdomai naudotis savo nuosavybės dalimi (CPK 178 str.), todėl neįrodytos A. Ž. veikoje civilinės atsakomybės sąlygos.

Kita ieškinio dalis – dėl negautų pajamų iš A. Ž. priteisimo yra neįrodyta paminėtais motyvais, nes neįrodyti A. Ž. neteisėti veiksmai sudarant mainų sandorį. Be to, žala yra suprantama kaip neigiamas poveikis tam tikram teisės saugomam objektui ir pasireiškia daikto ekonominės ar ūkinės vertės sumažėjimu. Daiktui padaryti fizinio pobūdžio pakenkimai daro žalą, nes sumažina arba sunaikina daikto ekonominę vertę ar jo naudojamąsias savybes. Pinigais įvertinti sugadinto daikto atkūrimo kaštai ar netekimai, susidarę dėl netinkamumo naudotis daiktu, yra nuostoliai, tačiau jie civilinėje byloje privalo būti tiksliai įrodyti, o žalos dydis civilinėje atsakomybėje negali būti paremtas negautomis tikėtinomis pajamomis, kurias nurodo tretieji asmenys (CK 6.249 str. ).

Iš ieškovės atsakovui K. E. priteistini 2000 Lt (t.1, 114, t.2, b.l. 9, 78, 82) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1d., 98 str.).

Iš ieškovės ir trečiųjų asmenų A. L. ir A. L. priteistini A. N. po 666 Lt ( t.1, 149, 166, t.2, b.l. 86, t.3, b.l. 59-60 ) ir A. Ž. po 793 Lt išlaidų ( t.2, b.l. 128-129) , turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1d., 98 str.).

Iš ieškovės ir trečiųjų asmenų A. L. ir A. L. priteistini A. N. po 33 Lt išlaidų, turėtų dėl atvykimo į teismo posėdžius(t.3, b.l. 56, CPK 88 str. 1d.8p., 93 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Verutės D. Č., A. L. ir A. L. ieškinius atmesti.

Priteisti iš Verutės D. Č. 2000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, K. E..

Priteisti A. N. iš Verutės D. Č., A. L. ir A. L. po 666 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, ir po 33 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti A. Ž. iš Verutės D. Č., A. L. ir A. L. po 793 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.