- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- eATP-821-626/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02489-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Advokatai
- Jolita Mikulėnienė
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiosios M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimo, kuriuo P. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jam byla nutraukta, dalyje pakeitimo ir dalyje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2015-12-22, apie 18.30 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ant Žaliojo tilto, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam atimta teisė vairuoti, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į automobilį „Citroen C3“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ) bei jį apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus. Už šį pažeidimą teismas P. S. paskyrė 370 Eur baudą.
Taip pat P. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltinant jį tuo, kad jis po 2015-12-22, apie 18.30 val., Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, ant Žaliojo tilto, sukelto eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Teismas bylą P. S. šioje dalyje nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, nenustatęs P. S. veiksmuose inkriminuojamo pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji M. B. (toliau – apeliantė) prašo: panaikinti apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimą dalyje ir pripažinti P. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje; Povilui strazdui skirti maksimalią baudą su transporto priemonės konfiskavimu už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Nesutinka su teismo išvada, kad P. S. veiksmuose dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nėra tyčios. Nurodo, kad tokiu būdu P. S. siekė išvengti atsakomybės pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, t. y. už vairavimą, kai atimta teisė vairuoti transporto priemones. Mano, kad P. S. tyčią įrodo nešališko eismo įvykio liudytojo G. P. parodymai teisme, iš kurių matyti, jog P. S. po susidūrimo pavažiavo atgal, kad galėtų aplenkti jos sustojusį automobilį bei, kad buvo girdimas susidūrimo garsas. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į jos parodymus bei paaiškinimą, surašytą iš karto po eismo įvykio apie tai, kad smūgis buvo stiprus, ji jaučia kaklo skausmą. Nurodo, kad teismas ignoravo ir automobiliams padarytų sužalojimų sunkumą. Mano, kad nėra įmanoma nepajusti smūgio, kurio metu deformuojamas kėbulas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai tikėjo su P. S. važiavusių draugų versijomis, nes jie yra suinteresuoti padėti draugui, duodami parodymus nuolat painiojosi dėl eismo įvykio aplinkybių, keitė parodymus.
Atsiliepimai nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 257 straipsnis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog nėra P. S. tyčios dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad P. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).
Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad P. S. pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už eismo įvykį. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas P. S. teigė, kad jis tikrai nejuto vairuojamo automobilio kontakto, nes tuo metu rikiavosi į antrą eismo juostą ir žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, norėdamas įsitikinti, ar jį praleidžia. Staiga pamatė, kad staigiai sustojo prieš jį važiuojantis automobilis, jis taip pat pradėjo stabdyti, priešais važiavęs automobilis pavažiavo į priekį ir sustojęs įjungė avarinę šviesos signalizaciją. Prieš nukentėjusiosios automobilį sustojo gana arti, kontakto nejuto. Spūstyje važiavę automobiliai pradėjo judėti, pajudėjo ir nukentėjusiosios automobilis. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad ji galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė staigiai įvažiuojantį automobilį, kuris atsitrenkė į jos automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilių kontaktas įvyko antroje eismo juostoje. Iš P. S. parodymų matyti, kad rikiuodamasis į antrą eismo juostą, bandydamas įsisprausti tarp važiuojančių automobilių, esant automobilių spūsčiai, jis žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, vengdamas susidūrimo su šone važiuojančiu automobiliu ir nestebėjo priešais važiuojančio ir sustojusio nukentėjusiosios automobilio. Taigi, galima konstatuoti, kad automobilių kontaktas įvyko P. S. rikiuojantis, manevro pabaigoje dėl neatidumo, t. y. dėl to, kad P. S. nestebėjo priešais važiuojančio automobilio ir nepaisė saugaus atstumo tarp automobilių. Taip pat matyti, kad po eismo įvykio jis staiga vėl persirikiavo į pirmą eismo juostą ir nuvažiavo. Visa tai paneigia P. S. ir su juo važiavusių liudytojų J. S., K. G. parodymus, kad nukentėjusiosios automobilis buvo netikėtai staigiai stabdomas. Kad nukentėjusiosios vairuojamas automobilis nebuvo staigiai stabdomas paliudijo ir teisme apklaustas nešališkas liudytojas G. P., kuris nurodė, jog spūstyje automobiliai tik judėjo, staigaus stabdymo nebuvo. P. S. nurodytą aplinkybę, kad jis nepajuto kontakto ir nesuprato atsitrenkęs į priešais važiavusį automobilį paneigia nukentėjusiosios, liudytojo G. P. parodymai, pats eismo įvykio mechanizmas. Liudytojas G. P. teisme parodė, kad po susidūrimo vaikinai apsižiūrėjo, pavažiavo atgal, nes kitaip nebūtų galėję apvažiuoti nukentėjusiosios automobilio ir pasukę į pirmą juostą nuvažiavo tolyn. Nukentėjusiosios vairuojamas automobilis po kontakto nepajudėjo į priekį, o sustojo. Jo duoti parodymai sutampa su rašytiniu paaiškinimu, surašytu praėjus 13 dienų po įvykio, kuriame jis nurodė, kad abu automobiliai po smūgio akimirkai sustojo, tačiau po kelių sekundžių automobilio VW Passat vairuotojas persigalvojo, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir nuvažiavo (b. l. 12). Iš eismo įvykio mechanizmo matyti, kad P. S. rikiuodamasis į antrą eismo juostą nestebėjo priešais važiuojančio automobilio, todėl per vėlai pamatė, kad priešais važiuojantis („lėtai judantis“) automobilis sustojo ir tada P. S. staiga stabdė. P. S. vairuojamas automobilis su priešais važiavusiu nukentėjusiosios automobiliu kontaktavo automobilio priekiu, todėl visiškai nelogiškas paaiškinimas, kad jis nematė bei nesuprato, jog susidūrė su kitu automobiliu. Tai, kad jis suprato, jog įvyko eismo įvykis paliudija ir tai, kad: jis matė kad priešais važiavęs automobilis šiek tiek pariedėjęs į priekį sustojo ir įjungė avarinę šviesos signalizaciją; ką tik įsukęs į antrą eismo juostą, jis pavažiavo atgal ir išvažiavo vėl į pirmą eismo juostą bei aplenkęs nukentėjusiosios automobilį nuvažiavo toliau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su skundo argumentu, kad priežastimi pasišalinti iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, galėjo būti ir ankstesnis P. S. baustumas, siekis išvengti griežtos nuobaudos, nes jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad P. S. šioje konkrečioje situacijoje suprato sukėlęs eismo įvykį, t. y. suvokė, kad kliudė kitą automobilį bei jį apgadino ir tokiu būdu suvokė pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos jis pasišalino tyčia, o ne klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jo veiksmuose buvo tyčia ir tikslas tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms P. S. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nutraukta nepagrįstai, todėl darytina išvada, kad P. S. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą visiškai įrodyta.
ATPK 130 straipsnio sankcija skiriasi, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo subjekto. Vairuotojų pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia:
- baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų;
- asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Iš ATPK 128 straipsnio matyti, kad transporto priemonių vairavimas neturint tam teisės laikomas: transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (1 dalis); transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones (2 dalis).
Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą, P. S. skirtina ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda kaip vairuotojui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių.
Pažymėtina, kad P. S. veika negali būti papildomai kvalifikuojama pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį, nes inkriminuojamų pažeidimų (ATPK 127 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 1 dalis) sankcijose yra numatytos administracinės nuobaudos vairuotojams, kurie automobilį vairavo ir pažeidimus padarė neturėdami teisės vairuoti transporto priemones.
Skiriant nuobaudą įvertinamas pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, pavojingumo laipsnis, pasekmės, kurios priešingai nei nurodo apeliantė nėra žymios, pažeidėjo asmenybė, teisingumo ir protingumo kriterijus. P. S. būdamas pradedančiu vairuotoju padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarė pažeidimą esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones už greičio viršijimą, dėl kitų administracinių teisės pažeidimų nėra baustas. (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai. Šio pažeidimo P. S. nepripažino ir nesigailėjo dėl jo, todėl nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes P. S. skirtina ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, mažesnė nei vidutinė piniginė nuobauda, be transporto priemonės konfiskavimo, kuri bendrintina ATPK 33 straipsnio nustatyta tvarka su skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Dėl nuobaudos, paskirtos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį
Apeliaciniu skundu prašoma skirti maksimalią nuobaudą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Apylinkės teismas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, žalą, esant vienai P. S. atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybei, paskyrė baudą, artimą sankcijos vidurkiui, t. y. – 370 Eur.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos (kaip ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) skiriasi, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo subjekto. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė nuobauda - bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į padarytos žalos dydį, kuri nėra žymi, į tai, kad transporto priemonių apgadinimai nėra dideli ir tai patvirtina ne tik bylos rašytinė medžiaga, bet ir liudytojo G. P. parodymai, - spręstina, kad teismas už šį teisės pažeidimą skirtiną nuobaudą P. S. individualizavo tinkamai, todėl nuobaudos griežtinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimą P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Panaikinti nutarimo dalį, kurioje P. S. byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta.
P. S. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudą paskirtą šiuo nutarimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda ir P. S. paskirti galutinę 1 300 eurų (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.