Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. D. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 30 nuosprendžiu paskirtos bausmės sumažinimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bausmių dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme ir D. D. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo D. D. prašymas sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 30 nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuteistojo nuomone, nuteistajam paskirtą bausmę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią, nes taip siekiama sumažinti nuteistųjų skaičių įkalinimo įstaigose. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, davė parodymus bei nuoširdžiai gailisi. Pataisos namuose jis dirba ir iš atlyginimo moka nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį. Pataisos namuose už gerą darbą ir elgesį jis yra priskirtas lengvajai grupei. 2013 metais nuteistasis sukūrė šeimą, pakeitė požiūrį į gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. D. prašymas sutrumpinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką vienu trečdaliu, yra teisėta ir pagrįsta.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje (2013-07-02 įstatymo XII-499 redakcija) numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas straipsnis taikomas tik esant dviems sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, jog nagrinėjamu atveju nėra aukščiau paminėtų sąlygų visumos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad baudžiamoji byla, kurioje D. D. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. D. D. baudžiamojoje byloje paminėtos bylų supaprastinto proceso formos ir negalėjo būti taikomos, kadangi D. D. buvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymu (BK 129 straipsnio 2 dalis 2 punktas), už kurį baudžiamasis įstatymas numato terminuoto laisvės atėmimo bausmę bei laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o tai iš esmės eliminuoja teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (BPK 418 straipsnio 1 dalis, 426 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors nuteistasis D. D. ir prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, sumažinti jam Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu nėra pagrindo.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bausmės sumažinimo klausimas turi būti išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu. Tai reiškia, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos asmenims, kuriems nuosprendis, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba teismo baudžiamasis įsakymas priimamas po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2013 m. liepos 13 d. Šiuo konkrečiu atveju nuosprendis, kuriuo nuteistas D. D., priimtas 2009 m. sausio 30 d., įsiteisėjo 2009 m. birželio 19 d., taigi, iki 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499, kuriuo BK buvo papildytas 64¹ straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, įsigaliojimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį nuteistojo D. D. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.