- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-541/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00525-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Rimvydas Norkus, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“
- Kategorijos
- 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Gintaro Pečiulio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3377-431/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl sutarčių sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
UAB „Serneta“ su atsakovu UAB „Norfos mažmena“ 2006 m. vasario 23 d. sudarė negyvenamų patalpų nuomos sutartį, kuria už 20 Lt (1 kv. m) išnuomojo atsakovui 2 154,66 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Gvazdikų takas l, Šiauliuose. UAB „Serneta“ su atsakovu UAB „Norfos mažmena“ 2006 m. kovo 14 d. sudarė negyvenamų patalpų nuomos sutartį, kuria už 22 Lt (1 kv. m) išnuomojo atsakovui 2 728,68 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Žuvininkų g. 5, Šiauliuose. Nuomos sutarčių 4.7. punkte šalys numatė, kad pasikeitus nekilnojamojo turto ir/ar žemės mokesčiams daugiau kaip 15 procentų nuo sutarties pasirašymo dieną galiojusių mokesčių, kas didintų ar mažintų nuomotojo patalpų išlaikymo išlaidas, šalys atskiru rašytiniu susitarimu atitinkamai keis patalpų nuomos mokestį. UAB „Serneta“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. ir 2008 m. sausio 2 d. pirkimo pardavimo – sutartimis išnuomotas patalpas pardavė ieškovui. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, siūlydamas didinti nuomojamų patalpų kainas. Nuomos kainų padidėjimą ieškovas grindė tuo, kad nuo 2007 metų nekilnojamojo turto mokestis padidėjo 60 procentų, labai išaugo infliacija, padidėjo bankų palūkanos už naudojimąsi kreditais, be to, labai išaugo prekybos patalpų, o ypač vaistinių, nuomos kainos. Atsakovas atsisakė pakeisti nuomos sutarties sąlygas.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2006 m. vasario 23 d. d. nuomos sutarties 4.3 punktą ir jį išdėstyti taip: nuomininkas įsipareigoja mokėti už vaistinės patalpas kas mėnesį po 140 Lt už 1 kv. m (patalpos nuo 1-45 iki 1-50) ir po 23 Lt už 1 kv. m. už kitas prekybos centro, esančio Gvazdikų takas l, Šiauliuose patalpas; už visas nuomojamas patalpas kas mėnesį mokėti po 57 555,30 Lt; pridėtinės vertės mokestis turi būti sumokėtas papildomai; pakeisti 2006 m. kovo 14 d. nuomos sutarties 4.3 punktą ir išdėstyti jį taip: nuomininkas įsipareigoja už vaistinės patalpas kas mėnesį mokėti po 140 Lt už 1 kv. m (patalpos nuo 1-3, 1-4, 1-6, 1-53, 1,54) ir po 25,30 Lt už 1 kv. m kitas prekybos centro patalpas, esančias Žuvininkų g.5, Šiauliuose; už visas nuomojamas patalpas kas mėnesį mokėti po 76 840,94 Lt; pridėtinės vertės mokestis turi būti sumokėtas papildomai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovui 5 082 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 15 258 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl pasikeitusių mokesčių ir turto išlaikymo sąnaudų nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl nuomos sutarčių sąlygų pakeitimo, nes ieškovo reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Tiek pradinis nuomotojas UAB „Serneta“, tiek ieškovas yra nekilnojamojo turto nuoma užsiimantys ūkio subjektai, valdo daug nekilnojamojo turto, kurį nuomoja tiek atsakovui, tiek kitiems prekybos tinklams bei kitiems ūkio subjektams, o tai reiškia, kad tiek ieškovo, tiek pradinio nuomotojo dalyviai, vadovai ir darbuotojai yra šios srities profesionalai, kurie gerai žino nekilnojamojo turto nuomos kainas, ūkio vystymosi, o tuo pačiu ir nuomos kainų kitimo tendencijas ir prognozes. Vadinasi, šalys, sudarydamos nuomos sutartį kelių metų terminui, įvertino nuomos mokesčio rinkoje kitimo galimybes. Ieškovas, įsigydamas pastatą, žinojo apie nuomos sutartis, todėl taip pat neabejotinai įvertino ar privalėjo įvertinti visas reikšmingas su nuomos sutartimis susijusias aplinkybes bei esminę sutarčių sąlygą – nuomos mokesčio dydį. Visos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl infliacijos (defliacijos), kainų didėjimo, bankų palūkanų didėjimo ekonominės krizės laikotarpiu, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų, nes pokyčiai rinkoje sietini su šalių prisiimta rizika dėl ekonominio sutarčių vykdymo naudingumo, kuriai nepasiteisinus šalys turi teisę atsisakyti sutarties. Teismo vertinimu, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad būtina perskaičiuoti nuomos mokestį pagal sutarties sąlygas, tačiau tai yra tinkamo galiojančių sutarties sąlygų vykdymo klausimas, kuris negali būti pagrindu sutarties sąlygų pakeitimui. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie sumokėtus ir atitinkamai pasikeitusius nekilnojamojo turto mokesčius, nesiejo prašomos pakeisti sutartimis nustatytos nuomos kainos (nustatant 57 555,30 Lt ir 76 840,94 Lt mėnesinį nuomos mokestį) su nuomos mokesčio padidėjimu dėl pakitusio nekilnojamojo turto mokesčio (ne mažiau kaip 800 Lt ir 660 Lt), teismas neturi pagrindo analizuoti nuomos kainos padidėjimo pagal nuomos sutarčių 4.7 punktą, nes ieškinio reikalavimas iš esmės yra pareikštas kitu pagrindu. Sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, kai reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Ieškovas nurodo aplinkybes, susijusias su per mažu nuomos mokesčiu pasikeitus rinkos sąlygomis, kitais mokesčiais, dėl kurių jam patalpų nuoma tapo nenaudinga, tačiau nenurodo jokių konkrečių su pačiu ieškovu susijusių aplinkybių pasikeitimo. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista sutartinės prievolės šalių pusiausvyra. Teismas pažymėjo, kad sudarant nuomos sutartį, visas ieškovo nurodytas aplinkybes tiek ieškovas, tiek atsakovas galėjo protingai numatyti ir privalėjo prisiimti tų aplinkybių atsiradimo riziką. Teismas priėjo prie išvados, kad sutarties vykdymo suvaržymų nenustatyta, o ieškovo nurodomos aplinkybės neatitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino įžanginėje ir aprašomojoje sprendimo dalyse nurodytas aplinkybes.
2. Teismo sprendimas nemotyvuotas, nenurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujantis atmestas ieškinys.
3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog yra finansiškai nukentėjusi šalis ir šiuo atveju netaikytinos CK 6.204 straipsnio nuostatos.
4. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškiniu prašomos pakeisti sutarčių sąlygos sudarytos ne ieškovo, o kito juridinio asmens; pažeidė procesinių teisės normų taikymo ribas. Sprendime yra apsiribota tik atsakovo procesiniuose dokumentuose esančių teiginių išvardijimu, nėra atliktas įrodymų tyrimas, neišvardintas įrodymų turinys, todėl skundžiamo sprendimo negalima laikyti tinkamu ir išsamiu.
5. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.
6. Kadangi skundžiamas sprendimas be motyvų, apeliantas negali išsamiai pasisakyti dėl jų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokio procesinio sprendimo apeliantas prašo – panaikinti sprendimą ar jį pakeisti. Apeliacinis skundas surašytas be motyvų.
Atsiliepimas
2. Apeliantas neįrodinėjo, kad atsakovas iš esmės pažeidė nuomos sutartis. Nuomos sutartyse taip pat nėra nustatyta, kad nuomos sutartys gali būti keičiamos ieškovo prašomu mastu ir būdu. Todėl nuomos sutartys galėtų būti pakeistos tik specialiais CK nustatytais sutarčių pakeitimo atvejais. Tačiau apelianto nurodyti nuomos sutarčių pakeitimo motyvai negali būti teisėtu pagrindu pakeisti nuomos sutartis.
3. Teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai vadovavosi CK 6.204 straipsnio 2 dalimi. Toks teismo sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006. Šiuo atveju nebuvo mažiausiai dviejų CK 6.204 straipsnio 2 dalies sąlygų: aplinkybių, kurių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti ir aplinkybių, kurių atsiradimo rizikos nebuvo prisiėmusi nukentėjusi šalis. Sistemiškai vertinant CK 6.204 straipsnio ir kitas sutarčių teisės normas, akivaizdu, kad sutartį pakeisti ar nutraukti CK 6.204 straipsnio pagrindu galima tik tada, kai iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra, o ne pasaulinės ar kitos makroekonominės tendencijos. Teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių pasikeitimo, išskyrus nekilnojamojo turto nuomos mokesčio padidėjimą.
Šalies argumentai
4. Apelianto teiginiai, kad po nuomos sutarčių sudarymo rinkoje padidėjo nekilnojamųjų daiktų nuomos kainos, o atsakovas nesutinka mokėti didesnį nuomos mokestį, nėra pagrindas pakeisti nuomos sutartis, nes nuomos mokestis buvo nustatytas šalių susitarimu ir atitiko abiejų šalių suderintą valią. Be to, apeliantas nepagrįstai teigia išaugus nuomos kainoms, nes nuo 2008 m. vidurio negyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainos mažėja. Ši tendencija ypač akivaizdi Šiauliuose, po prekybos centro „Akropolis“ atidarymo. Ieškinys pareikštas 2009 m. rugsėjo 15 d., t. y. esant patalpų nuomos kainų mažėjimui.
5. Teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl infliacijos, kainų ir bankų palūkanų didėjimo, ekonominės krizės laikotarpiu, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Be to, palūkanų didėjimas yra aktualus tik tiems asmenims, kuriems suteiktos banko paskolos ar kurie yra sudarę finansinės nuomos (lizingo) sutartis. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jam yra suteikta banko paskola, ar kad jis yra sudaręs finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kad jam padidėjo palūkanos. Svarbu ir tai, kad tokie nuomos mokesčio perskaičiavimo pagrindai nuomos sutartyse nėra nustatyti. Infliacija, kainų ir bankų palūkanų didėjimas liečia ne tik apeliantą, tačiau ir atsakovą, kuris pagal nuomos sutartis moka visus mokėjimus už brangstančias komunalines ir kitas paslaugas. Nuomojamų patalpų išlaikymo išlaidų apeliantas nepatiria, todėl apeliantui išlaidos nei didėja, nei mažėja.
6. Apeliantas ieškiniu prašė pakeisti nuomos sutarčių 4.3 punkto, o ne 4.7 punkto sąlygas, todėl esant tokiam ieškinio reikalavimui, kai ieškinys pareikštas iš esmės kitu pagrindu, nėra procesinių prielaidų spręsti dėl nuomos kainos pakeitimo pagal nuomos sutarčių 4.7 punktą.
7. Atsakovas pranešimais informavo apeliantą, kad pasikeitus nekilnojamojo turto mokesčiams, sutinka perskaičiuoti numojamų patalpų nuomos mokestį, tik prašė pateikti atitinkamus įrodymus apie nekilnojamojo turto mokesčio padidėjimą. Apeliantas nepateikė įrodymų apie šio mokesčio padidėjimą.
8. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas, jame nurodytos tiek materialinės teisės normos, tiek argumentai, kodėl teismas vienaip ar kitaip vertina surinktus įrodymus ir kvalifikuoja faktines aplinkybes. Apelianto samprotavimai, esą pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien atsakovo procesiniuose dokumentuose esančių teiginių išvardijimu, nepagrįsti.
Šalies argumentai
9. Apeliantas nenurodo, kokių įrodymų teismas nevertino ar kuriuos įrodymus įvertino netinkamai, nenurodo, kokią reikšmę tai galėjo turėti teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl nėra galimybės šiuo klausimu plačiau pasisakyti.
10. Statinių savininko pasikeitimas a priori nėra pagrindas pakeisti nuomos sutartis, nes nuoma seka paskui daiktą ir naujajam savininkui pereina visos teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį.
Šalies argumentai
11. Apeliantas nenurodo nuo kokios kasacinio teismo praktikos teismas nukrypo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjamas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Serneta“ su atsakovu UAB „Norfos mažmena“ 2006 m. vasario 23 d. sudarė negyvenamų patalpų nuomos sutartį, kuria už 20 Lt (1 kv. m) išnuomojo atsakovui 2 154,66 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Gvazdikų takas l, Šiauliuose (2 t., 6-13 b. l.). UAB „Serneta“ su atsakovu 2006 m. kovo 14 d. sudarė negyvenamų patalpų nuomos sutartį, kuria už 22 Lt (1 kv. m) išnuomojo atsakovui 2 728,68 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Žuvininkų g. 5, Šiauliuose (2 t., 6-12 b. l.). Nuomos sutarčių 4.7. punktu šalys susitarė, kad pasikeitus nekilnojamojo turto ir/ar žemės mokesčiams daugiau kaip 15 procentų nuo sutarties pasirašymo dieną galiojusių mokesčių, kas didintų ar mažintų nuomotojo patalpų išlaikymo išlaidas, šalys atskiru rašytiniu susitarimu atitinkamai keis patalpų nuomos mokestį. 2007 m. rugpjūčio 7 d. ir 2008 m. sausio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimis šias patalpas UAB „Serneta“ pardavė ieškovui (1 t., 16-23, 24-28 b. l., 2 t., 16-21, 22-26 b. l.). 2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. liepos 24 d. pranešimais ieškovas pasiūlė atsakovui padidinti nuomos mokestį dėl padidėjusio nekilnojamojo turto mokesčio, išaugusios infliacijos, išaugusių bankų palūkanų už naudojimąsi kreditais bei padidėjus prekybos patalpų, o ypač vaistinių, nuomos kainoms (1 t. 24 b. l., 2 t. 27 b. l.). Atsakovas nesutiko su ieškovo pasiūlymu ir atsisakė pasirašyti susitarimą dėl nuomos mokesčio padidinimo. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti nuomos sutarčių 4.3 punktą, jame nustatant padidintą nuomojamų patalpų kainą.
Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygos, nustatančios nuomojamų patalpų kainą, pakeitimo.
Ieškovas, remdamasis CK 6.204 straispnio 3 dalimi – kai vienai šaliai vykdyti sutartį tampa sudėtingiau negu kitai – bei tuo, kad nekilnojamojo turto mokestis padidėjo 60 procentų, t. y. daugiau nei 15 procentų, kaip tai numatyta sutarčių 4.7. punkte, kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti sutarčių 4.3. punktus ir nustatyti didesnį nuomos mokestį.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Kai šalys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sąlygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieškinį teisme ir prašydama pakeisti sudarytą teisinį santykį (CK 1.138 str. 5 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygos pakeitimo, tačiau atsakovas keisti nuomos sutarties kainos nesutiko, dėl to ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistus interesus, įgijo teisę kreiptis į teismą. Minėta, kad sutarties pakeitimas yra išimtinė priemonė, todėl siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais. Sutarties pakeitimą ir jo sąlygas bendriausia prasme reglamentuoja CK 6.223 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais – 6.204, 6.228 ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).
Nuomos sutarčių 4.7. punkte buvo numatyta, kad pasikeitus nekilnojamojo turto ir/ar žemės mokesčiams daugiaui nei 15 procentų nuo sutarties pasirašymo dienos galiojusių mokesčių, kas didintų arba mažintų patalpų išlaikymo išlaidas, atskiru šalių rašytiniu susitarimu atitinkamai yra keičiamas nuomos mokestis. Taigi ieškovas, norėdamas pasinaudoti sutartyje įtvirtinta teise keisti nuomos mokestį, privalo įrodyti 4.7. punkte nurodytos sąlygos egzistavimą – nekilnojamojo turto ir/ar žemės mokesčio padidėjimą daugiaui nei 15 procentų. Ieškovas ieškinyje nurodo aplinkybes dėl nekilnojamojo turo mokesčio padidėjimo 60 procentų, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatvo, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie pasikeitusius nekilnojamojo turto mokesčius. Atsakovas neprieštarauja dėl nuomos kainos padidinimo sutarčių 4.7. punkte numatytu atveju, tačiau prašė ieškovą pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ieškovas tokių įrodymų nei atsakovui, nei teismui nepateikė.
Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad sutarties įvykdymas jam tapo sudėtingesniu, todėl nuomos sutarties mokestis gali būti didinamas CK 6.204 straipsnio pagrindu. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutarties suvaržymu laikomi atvejai, kai iš esmės padidėja įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: pirma, tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; antra, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; trečia, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; ketvirta, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų. Tokią CK 6.204 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl dviejų iš privalomų keturių CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių nebuvimo, todėl ieškinį atmetė pagrįstai. Argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliantas neteikia.
Apelianto argumentai, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nuomos sutarčių sąlygos pakeitimo ieškovo nurodytomis aplinkybėmis klausimą, išanalizavo esminius ginčo aspektus ir į juos atsakė. Teismas pagrįstai nepripažino, kad susiklosčiusios aplinkybės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, taip pat turėjo pagrindą konstatuoti šalių galimybę numatyti ieškovo nurodytas aplinkybes sutarčių sudarymo metu. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo motyvas dėl finansinio pagrindo tolesnei atsakovo nuomai esančiomis sąlygomis nebuvimo, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus.
Teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias CK 6.204 straipsnio nuostatas. Apeliantas nenurodė kasacinės instancijos teismo procesinių sprendimų, kuriuose suformuluotas CK 6.204 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisykles pirmosios instancijos teismas pažeidė, todėl nėra pagrindo apelianto teiginį, kad nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, pripažinti pagrįstu.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nenurodė materialiosios ir proceso teisės normų, kuriomis vadovavosi spręsdamas bylą. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas aiškino ginčo santykiui taikytinas CK 6.204 straipsnio nuostatas, analizavo ir vertino šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių, kurių visuma leidžia teismo sprendimu pakeisti sutarčių sąlygas, buvimą ir nenustatęs visų būtinų įstatyme įtvirtintų sąlygų egzistavimo, ieškinį atmetė pagrįstai.
Apeliantas teigia, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, tačiau nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai nebuvo įvertinti. Iš teismo sprendimo turinio spręstina, kad byloje esantys įrodymai buvo įvertinti, teismas analizavo nuomos sutartis, jų sąlygas, vertino kitas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl apelianto argumentai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais.
Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad nuomos sutartys buvo sudarytos ne jo paties, o kito juridinio asmens, ir nepripažino jos lemiančia ieškovo prašomą nuomos sutarčių sąlygų pakeitimą. Teismas nurodė, kad ieškovas, įsigydamas pastatus, žinojo apie jų patalpų nuomos sutartis, įvertino ar privalėjo įvertinti visas reikšmingas su nuomos sutartimis susijusias aplinkybes bei esminę sutarčių sąlygą – nuomos mokesčio dydį. Šias teismo išvadas kolegija pripažįsta pagrįstomis. Nuomos sutarties dalyvio pasikeitimas nėra priskirtas prie aplinkybių, kurios pagal CK 6.204 straipsnio nuostatas leistų pakeisti tam tikras ginčijamas sutarties sąlygas. Vien sutarties šalies pasikeitimas, kai jai pereina pagal sutartį visos nuomotojo teisės ir pareigos, nesudaro pagrindo keisti sutarties sąlygas. Išdėstyti argumentai paneigia apeliacinio skundo motyvą, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuomos sutartys buvo sudarytos ne ieškovo, o ankstesnio nuomotojo.
Pagrindų, leidžiančių konstatuoti skundžiamo sprendimo neatitikimą CPK 270, 263, 265 straipsnių reikalavimams, nenustatyta. Tai, kad teismo sprendimo motyvai apeliantui neaiškūs, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apelianto teiginiai, kad teismo sprendimas sudaro atsakovui sąlygas praturtėti ieškovo sąskaitą, yra nepagrįsti. Nepagrįstas praturtėjimas yra tuomet, kai asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja kito asmens sąskaita (CK 6.242 str. 1 d.). Nuomos sutarčių 4.3. punkte nustatytas nuomojamų patalpų nuomos mokesčio dydis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Taigi nuomos mokestis yra nustatytas nuomos sutartyje, todėl atsakovas negali būti laikomas nesąžiningai praturtėjusiu.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl baudos skyrimo
Atsakovas prašo paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi apeliacinis skundas yra aiškiai nepagrįstas, neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Atsakovas nurodo, kad apeliantas pripažįsta, jog nepateikia argumentų, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ar neteisėtumas. Nėra suprantama, kodėl apeliantas teikia apeliacinį skundą. Apelianto nesąžiningumą taip pat patvirtina ir paduodamas apeliacinis skundas, kurio priedų sąraše nurodyta, jog pridedami duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau paaiškėjo, kad žyminio mokesčio apeliantas nemokėjo ir, kad tokio apeliacinio skundo priedo nebuvo. Apeliantas prašė teismo atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, o teismui prašymą atmetus, pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą, taip vilkindamas bylos nagrinėjimą. Nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas ir manipuliacijos su žyminiu mokesčiu vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir kaip nepagarba teismui.
CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Tokią baudą galima paskirti kai yra minėtoje teisės normoje nustatyti piktnaudžiavimo atvejai: nesąžiningas ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) padavimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pripažinta, kad asmuo piktnaudžiavo procesu, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007). Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytas asmens procesinių teisių įgyvendinimas, pagrįstas dispozityvumu, nes nustačius paduoto procesinio dokumento nepagrįstumą ir sąžiningam asmeniui galėtų būti taikomos sankcijos. Tai neatitiktų piktnaudžiavimo procesu instituto paskirties, pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą. Todėl apeliantas turi teisę kreiptis dėl sprendimo peržiūrėjimo instancine tvarka, t. y. naudotis visomis civilinio proceso suteiktomis teisėmis (CPK 42 str.). Apeliacinio skundo pateikimą galima pripažinti piktnaudžiavimu procesu tik nustačius šalies nesąžiningumą ir pateikto skundo nepagrįstumą. Duomenų, kad apeliantas nesąžiningai kreipėsi į teismą su skundu, teismui nėra pateikta. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo skundą, jį atmetė, nesuponuoja apelianto nesąžiningumo. Tai, kad prie apeliacinio skundo nebuvo pridėtas žyminio mokesčio kvitas, nors prieduose šis dokumentas buvo nurodytas, taip pat neįrodo apelianto nesąžiningumo. Nenustačius apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto pateikiant apeliacinį skundą, nėra pagrindo jam skirti baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, tai nėra pagrindo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Atsakovas prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų išlaidų dydį, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.