Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-45-544/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-21
Bylos Nr.
2S-45-544/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
UAB „Antada“
Atsakovas
UAB „Topauto“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-45-544/ 2009

Eduardas Meidus Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 110.5; 121.14;122.3;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. sausio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Antada“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 08 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti atsakovo UAB „Topauto“ turtui laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1814-82/2008 pagal ieškovo UAB „Antada“ ieškinį dėl 14 114,12 Lt skolos, 2761,58 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo UAB „Topauto“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Antada“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Topauto“ 14 114,12 Lt skolos, 2761,58 Lt delspinigių, 6 % dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtą, uždraudžiant atsakovui juo disponuoti, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal šį ieškinį. Nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovas paragintas vengia atsiskaityti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Yra tikimybė, kad skolininkas turtą gali perleisti kitiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2008-12-08 nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų priemonių, dėl kurių gali tapti sunkiau arba neįmanoma įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Formalūs teiginiai, kad skolos suma didelė, kad vengiama atsiskaityti negali būti pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė. Nors atsakovui buvo siųstas raginimas atsiskaityti, tačiau nesutampa PVM sąskaitų – faktūrų duomenys. Teismas sprendė, jog atsakovas skolą pripažįsta, todėl neatsiskaitymo nustatytais terminais faktas įrodo konflikto tarp šalių faktą, bet ne aplinkybę, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Ieškinio užtikrinimo priemonių tikslas yra tas, kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nurodė, jog yra didelė tikimybė, kad teismo sprendimas iš atsakovo turto bus įvykdytas ar jo įvykdymas nepasunkės.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Antada“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nutartį, klausimą spręsti iš esmės ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad minėtas priemones taikyti būtina, kadangi sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ne tik dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, tačiau ir dėl objektyvių priežasčių (pvz., nesėkminga ūkinė - komercinė veikla). Nors neturi duomenų, kad atsakovas būtų nesąžiningas, ar siektų sumažinti turto vertę, tačiau ilgą laiką delsia atsiskaityti, kas patvirtina, kad gali turėti finansinių problemų. Teismas nutartyje siekė maksimaliai išsaugoti skolininko interesus, tačiau visiškai neįvertino kreditoriaus interesų, taip pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo, šalių interesų pusiausvyros principą. Teismas, nesant duomenų apie atsakovo finansines galimybes, pats galėjo parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir netrukdytų atsakovo normaliai ūkinei-komercinei veiklai. Todėl mano, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

Atskirasis skundas tenkintinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2008-12-08 nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės. Ieškovo UAB „Antada“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 337 str. 2 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė CPK 144-146 straipsnių nuostatas, nenustatė ir neįvertino visų šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai. Šiuos pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 327 str., 329 str. 1 d.).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Jų taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi minėtomis priemonėmis siekiama tikėtinam skolininkui užkirsti kelią išvengti skolos mokėjimo ir, kaip teisingai nurodo apeliantas, nebūtinai turi būti dėl nesąžiningų skolininko veiksmų. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, turėjo spręsti, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis pilnai nesivadovavo ir jas pažeidė. Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai vertinti pagrįstais. Skundžiamoji nutartis neteisėta ir nepagrįsta, mes teismo išvada, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad skolininkas elgiasi nesąžiningai, kad kyla reali grėsmė, jos sprendimą bus neįmanoma ar sudėtinga įvykdyti, neatitinka bylos aplinkybių ir viešai skelbiamų duomenų apie atsakovo turtinę bei finansinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino iš esmės dėl to, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Tačiau pateikti pagrįstą rašytinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams, būtina tik tada, kai laikinąsias apsaugos priemone prašoma taikyti iki ieškinio teismui padavimo dienos (CPK 148 str. 2, 3 d.). Šiuo atveju ieškinys teismui buvo paduotas ir priimtas (b. l. 1). Todėl ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo atitikti CPK 144 str. 1 d. reikalavimus, t .y. turėjo būti pateiktas rašytinis prašymas nurodant jo pagrindą ir motyvus, dėl kurių, jeigu minėtų priemonių bus nesiimta, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas (CPK 148 str. 4 d. 3 p.). Ieškovo prašymas šiuos reikalavimus atitiko, nes ir teismas jį priėmė, sprendė ir termino pašalinti minėto prašymo turinio ir/ar formos trūkumams nenustatė.

Šalies argumentai

Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad atsakovas ilgą laiką delsia atsiskaityti, kas patvirtina, kad gali turėti finansinių problemų. Pats neatsiskaitymo faktas dar nereiškia sunkios atsakovo finansinės būklės. Tačiau iš viešai skelbiamų turto arešto registro duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovui yra iškelta civilinių bylų, kuriose jam reiškiami turtiniai reikalavimai ir kad ieškiniams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai duoda pagrindą pagrįstai manyti, kad būsimo, galimo palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas, jei ieškinys būtų patenkintas, gali pasunkėti ar tapti negalimas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Šiuo atveju ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui dėl 16 346,41 Lt priteisimo (b. l. 1). Teismas, vertindamas, ar konkreti suma yra didelė, atsižvelgia į konkretaus skolininko finansines galimybes, tai yra, ar jam yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šios bendrovės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais. Atsakovas, atsiliepdamas į atskirąjį skundą, galėjo pateikti duomenis, paneigiančius ieškovo teiginį, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas pateikė įrodymus, kad dar 2008-07-21 kreipėsi pas atsakovą su priminimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovai neatsiskaitė (b. l. 8). Todėl daroma išvada, kad apelianto atskirasis skundas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėti ir pagrįsti, todėl - tenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 2 p.,

N UTARIA:

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovo UAB „Antada“ (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Topauto“ (duomenys neskelbtini) tenkinti.

Areštuoti neviršijant 16 346,41 Lt ieškinio sumos, uždraudžiant disponuoti, atsakovui UAB „Topauto“ (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai – ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui, esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš piniginių lėšų vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus, vykdyti išmokas, kilusias iš darbo teisinių santykių, darbuotojams ir atsiskaitymą su šios bylos ieškovu UAB „Antada“.

Dėl nutarties vykdymo ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį, kurio teritorijoje yra vykdymo vieta.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė