- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-346-361/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- J. Z.
- Nukentėjusysis
- D. Ž.
- Advokatai
- Jovyta Piekienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios J. Z. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteista 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant jai per šį laiką bendrauti su L. Z. bei D. Ž..
Žemesnės instancijos teismas
Iš nuteistosios J. Z. priteista nukentėjusiajai D. Ž. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš nuteistosios J. Z. priteista 200 Eur valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo už nukentėjusiajai D. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nurodant šias išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. Z. nuteista už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018-01-22, apie 10.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) teismo rūmų patalpų, esančių adresu J(duomenys neskelbtini), koridoriuje, matant L. Z., E. R., įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė į galvą D. Ž., sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokiais veiksmais J. Z. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
2. Apeliantė skundu prašo: panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistosios J. Z. valstybei priteista 200 Eur nukentėjusiosios D. Ž. antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo; pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistosios priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai – sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
2.1. Nurodo, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad: J. Z. aplinkinių žmonių akivaizdoje iškeikė ją necenzūriniais žodžiais ir rankine trenkė jai į galvą, tačiau fizinio skausmo nepatyrė, nes buvo prisidengusi su ranka veidą ir rankinė pataikė į ranką; sužalota nebuvo, į medikus nesikreipė, tačiau patyrė stresą. Praėjus tam tikram laikui po pirminės apklausos, D. Ž. nurodė, kad J. Z. pradėjus sukti rankinę ji išsigando, kad gali kliūti į veidą ir ji abiem rankomis užsidengė veidą, pajuto du smūgius į viršugalvį, nuo vieno smūgio jai kliuvo per rankas; kai J. Z. sudavė, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, ant kairės rankos buvo dvi kraujosruvos, kurios išnyko. Teismo posėdyje D. Ž. nurodė, kad fizinio skausmo iš karto nepajuto, nes sužalota nebuvo, tačiau vėliau skaudėjo galvą, buvo baimės jausmas, todėl kreipėsi į medikus, o dėl patirto streso jai buvo išrašyti raminamieji vaistai. UAB (duomenys neskelbtini) 2018-09-07 pažymos Nr. 32 duomenimis, D. Ž. į šią įstaigą kreipėsi 2018-02-09, t. y. po įvykio praėjus daugiau kaip dviem savaitėms. Nustatyta diagnozė – nepatikslinta reakcija į stiprų stresą, sutrikimas trumpalaikis. Iš 2018-02-13 medicinos dokumentų įrašų išrašo matyti, kad D. Ž. į šeimos gydytoją kreipėsi 2018-02-13, t. y. praėjus trims savaitėms po įvykio, ir jai diagnozuotos anksčiau nustatytos ligos. Toks laiko tarpas kelia pagrįstas abejones, ar D. Ž. sveikata pablogėjo dėl įvykio. Įrašai medicinos dokumentuose atlikti pagal D. Ž. išsakytus nusiskundimus, neatlikus tyrimų, o pažyma išduota asmeniškai prašant.
2.2. Teigia, jog nukentėjusiosios parodymai apie sužalojimą ir kilusias pasekmes yra nenuoseklūs, prieštaringi ir deklaratyvūs. D. Ž. nurodė, kad fizinio skausmo nejautė, taigi sužalojimų nepatyrė. D. Ž. gyvenimo kokybė dėl J. Z. veikos nenukentėjo, neigiamų padarinių jos sveikatai nekilo, jai nebuvo nustatytas nedarbingumas ir nekilo poreikio vartoti vaistus ilgą laiką. Teismas nustatė neteisingą, neproporcingą neturtinės žalos dydį. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes (kasacinė nutartis Nr. 2K-551/2013). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už fizinio skausmo sukėlimą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 100 Eur iki 500 Eur. Tačiau teismas neatsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes, nepakankamai išanalizavo ir įvertino šios žalos nustatymui reikšmingus kriterijus ir jų visumą.
2.3. Mano, jog teismas nepagrįstai priteisė iš nuteistosios nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Paaiškina, jog nuteistajai suteikta antrinė teisinė pagalba pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas. Nuteistoji J. Z. turi fizinių trūkumų – neprigirdi. Nukentėjusiajai D. Ž. suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų šių išlaidų. Taigi nuteistoji ir nukentėjusioji yra atleistos nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 14 straipsnio 2 dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, t. y. bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusios išlaidos, numatytos šio įstatymo 20 straipsnyje, išlaidos, susijusios su gynyba ir atstovavimu nagrinėjant bylas ir kt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-07-11 įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 10.3 papunktyje nustatyta, kad advokatas ar advokato padėjėjas neprivalo kreiptis į tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis ar nuteistasis yra atleistas nuo gynybos išlaidų, o nukentėjusysis (ar civilinis ieškovas) yra atleistas nuo atstovavimo išlaidų. Nukentėjusiosios D. Ž. atstovė advokato padėjėja D. T., žinodama, kad nuteistajai J. Z. yra suteikta antrinė teisinė pagalba, nepagrįstai kreipėsi į tarnybą dėl ginčo išlaidų apskaičiavimo.
2.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, reglamentuojančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimą valstybei, nukreipia į VGTPĮ ir yra taikomos tada, kai tokių išlaidų atlyginimo nereglamentuoja BPK normos, t. y. šiuo konkrečiu atveju už advokato, advokato padėjėjo parengtą civilinį ieškinį ir atstovavimą teisme. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Taigi teismas pažeidė įstatymų nuostatas, priteisdamas iš nuteistosios 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo už nukentėjusiajai valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokuroras Svajūnas Petravičius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apeliantės ginčijami neturtinės žalos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo klausimai išspręsti teisingai. Teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingų bylos duomenų visumą, pagrįstai vadovavosi BPK ir CK nuostatomis ir priteisė nukentėjusiajai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog nukentėjusioji dėl prieš ją pavartoto fizinio smurto į medikus nesikreipė, teismo medicinos ekspertinis tyrimas neatliktas ir kūno sužalojimo sunkumo laipsnis jai nenustatytas, jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir kartu, įvertinęs duomenis apie nuteistosios sveikatos būklę, menką raštingumą, atsižvelgęs į minimalios algos ir senatvės pensijos dydžius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai nustatė ginčo neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įvertinęs nukentėjusiosios atstovės pateiktus įrodymus apie atstovavimo išlaidas ir atsižvelgdamas į nuteistosios amžių, turtinę padėtį, sveikatos būklę, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog teisingumo ir protingumo kriterijus atitiks 200 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.
4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. Ž. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą bei priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajai teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pagal tarnybos pažymą. Teigia, jog ginčijamos neturtinės žalos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei atlyginimo sumos priteistos iš nuteistosios pagrįstai ir teisėtai. Be to, nuteistoji savo kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, taikytis nesiūlė. Nukentėjusioji, kaip ir nuteistoji, yra pensininkė, gauna tik 191,91 Eur senatvės pensiją. Nuteistosios turtinė padėtis geresnė, ji turi žemės sklypą su statiniais, dar du žemės sklypus ir sklypo dalį 6 340 Eur vidutinės rinkos vertės, iš viso turi nekilnojamojo turto už 20 978 Eur, o nukentėjusioji – 9 282 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliantė kvestionuoja nuosprendžiu nukentėjusiai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą, motyvuodama tuo, kad įprastai už fizinio skausmo sukėlimą neturtinės žalos dydis vidutiniškai svyruoja nuo 100 Eur iki 500 Eur. Teismas, apeliantės manymu, neatsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes, nepakankamai išanalizavo ir įvertino šios žalos nustatymui reikšmingus kriterijus ir jų visumą. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija ir jos skundo argumentais nesutinka.
6. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Šioje byloje nukentėjusioji D. Ž. realizavo teisę į žalos atlyginimą ir padavė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamosios J. Z. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (t. 2, b. l. 35–37).
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.
8. Nagrinėjamu atveju, nustačius J. Z. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo prieš nukentėjusiąją, neturtinės žalos atsiradimo faktas yra preziumuojamas. Nukentėjusioji dėl neteisėtų nuteistosios veiksmų – smūgių į galvą sudavimo – patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiajai D. Ž. padaryta neturtinė žala objektyviai pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, stresu. Nukentėjusioji buvo iškeikta nuteistosios necenzūriniais žodžiais aplinkinių žmonių akivaizdoje, jai ne mažiau kaip du kartus ranka ji sudavė į galvą, dėl to nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios teiginiais, jog jautėsi pažeminta, jautė baimę, vartojo gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus, jai skaudėjo galvą. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, atsižvelgė į kvestionuojamos žalos atsiradimo faktines aplinkybes ir jos pobūdį, į tai, kad žala atsirado dėl nuteistosios tyčinių veiksmų, į padaryto nusikaltimo sunkumą, kilusiais pasekmes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Todėl teisėjų kolegija sutinka, kad priteista 300 Eur suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir pagrįsta.
9. Remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas sumažindamas nukentėjusiosios prašomos priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 300 Eur, tinkamai įvertino tyčine nusikalstama veika sukeltus padarinius, nukentėjusiosios turėtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, rėmėsi aptartų kriterijų visuma ir išlaikė protingą ir adekvačią ginamų vertybių pusiausvyrą. Aplinkybė, jog nukentėjusiajai nenustatytas konkretus sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis, nereiškia, jog aptarto nusikalstamo fizinio kontakto metu ji realiai nepajuto nuteistosios veiksmais sukelto skausmo ir / ar dėl to nepatyrė aptartų neturtinio pobūdžio dvasinių, emocinių išgyvenimų, pažeminimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei teismų praktikai. Esant išdėstytiems motyvams, nėra pagrindo naikinti ar keisti nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
10. Teisėjų kolegija kaip juridiškai nepagrįstus vertina apeliantės skundo argumentus, jog iš nuteistosios nepagrįstai valstybei priteistos nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
10.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
10.2. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-09-26 pažymos matyti, kad nukentėjusiajai D. Ž. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 318,08 Eur (t. 2, b. l. 49). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjos 2018-02-02 sprendimu nukentėjusiajai D. Ž. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl civilinio ieškinio parengimo ir žalos atlyginimo klausimu, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti jai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 38). Sprendime nurodyta, kad nukentėjusioji turi teisę į 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą teisinę pagalbą. Nuteistajai J. Z. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius skyrė gynėją V. P. tyrėjos L. B. prašymu, t. y. tyrėjai nurodžius esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotą būtinąjį gynėjo dalyvavimo atvejį (t. 1, b. l. 134, 135, 136, 137).
10.3. Apeliantė, teigdama, jog nuteistoji ir nukentėjusioji yra atleistos nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, neįvertina aplinkybės, jog nei VGTPĮ, nei Rekomendacijos, nei BPK nenumato jokių išlygų dėl nuteistosios atleidimo nuo nukentėjusiosios (valstybės) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo. Tokių išlygų nėra numatyta ir sprendimuose, kuriais nuteistajai ir nukentėjusiajai nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriuo remiantis nuteistajai paskirta antrinė teisinė pagalba, nesuteikia pagrindo manyti, jog ji yra atleidžiama ir nuo išlaidų, susidariusių antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokatui ginant kito asmens – nukentėjusiosios – teises baudžiamajame procese. Kita vertus, akivaizdu, jog šiuo atveju gynėjos skyrimas nuteistajai, priešingai nei nukentėjusiajai, nesusijęs su asmens turtinės padėties kriterijumi, o nulemtas nuteistosios fizinių ir psichinių savybių – klausos sutrikimo, žemo išsilavinimo (menko raštingumo) (t. 1, b. l. 119). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl CPK normų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą valstybei, vertinami kaip juridiškai nepagrįsti. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, CPK apskritai nėra nuostatų, kurios nurodytų remtis VGTPĮ, kai tokių išlaidų atlyginimo nereglamentuoja BPK normos.
10.4. Nukentėjusiojo (valstybės) nurodomas patirtų atstovavimo (antrinės teisinės pagalbos) išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Šiuo atveju teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios turtinę padėtį bei papildomai į garbaus jos amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.) bei sunkios sveikatos kriterijų (sutrikusi klausa, sunkiai girdi) visetą ir priteistinų valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį sumažino nuo 318,08 Eur iki 200 Eur. Tokia išlaidų suma vertintina kaip proporcinga proceso trukmei, bylos koncepcijai ir adekvati nuteistosios turtinei, socialinei padėčiai (pensininkė, našlė, gyvena viena).
11. Nukentėjusiosios prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajai teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas. Jokių duomenų apie tarnybos išlaidas (pažymos) su atsiliepimu nepateikta. Vien tarnybos 2018-11-16 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. Ž. neįrodo tokių išlaidų dydžio.
12. Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, teismas teisingai kvalifikavo nuteistosios J. Z. padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų vertindamas byloje surinktus įrodymus, tinkamai išsprendė civilinį ieškinį ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o nuosprendis paliktinas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios J. Z. gynėjos advokatės Jovytos Piekienės apeliacinį skundą atmesti.