- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- II-403-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00486-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. K.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-11434-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-11434-2021 D. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2020 m. gruodžio 21 d. 9.00 val. transporto priemonės savininkas nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kas 2020 m. spalio 30 d. 17.26 val. naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už šį administracinį nusižengimą D. K. paskirta nuobauda – 525 eurų dydžio bauda (b. l. 4-5).
Dėl šio nutarimo D. K. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su nutarimu (ROIK: 21128376924), nes duomenys apie vairavusį asmenį buvo pateikti, su byla (ROIK: 20126297470). Gavus paklausimą, duomenys buvo pateikti 2021 m. vasario 11 d. 2021 m. vasario 17 d. buvo atsiųstas administracinio nusižengimo protokolas vairavusio asmens vardu (ROIK: 20126297470). Prašo nutraukti teiseną jos atžvilgiu (b. l. 3).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad D. K. 2021 m. vasario 9 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – Tarnyba) įgalioto pareigūno suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-11121-2021 dėl to, kad ji nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų, kas 2020 m. spalio 30 d. 17.26 val., naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, dėl SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų reikalavimo nesilaikymo. Tarnybos įgaliotas pareigūnas 2021 m. balandžio 1 d. priėmė nutarimą Nr. 39-ANR_N-11434-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK 21128376924 ir skyrė administracinę nuobaudą – 525 Eur piniginę baudą. Automatiniu būdu iš Administracinių nusižengimų registro UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 30 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 00-ANR_PR-249367-2020 išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris deklaruotas ir matomas juridinių asmenų registre. Pranešime aiškiai nurodyta, kad duomenys, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti pateikti per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. K., nesilaikydama ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatų, per nustatytą terminą prašomų duomenų, kurie būtini administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, Tarnybai nepateikė. D. K. 2021 m. vasario 9 d. Tarnybos įgaliotam pareigūnui surašius administracinio nusižengimo protokolą, 2021 m. vasario 11 d. pateikti duomenys apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį, t. y. praėjus daugiau negu trims mėnesiams po pranešimo išsiuntimo dienos. Pabrėžia, kad SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatos turinys nėra atskleistas, kokiais būdais įmonės (įstaigos) vadovas ar paskirtas atsakingas darbuotojas užtikrins minėtos nuostatos laikymąsi. Tačiau turi būti imamasi tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, kad būtų laiku pateikti, šiuo atveju Tarnybai, būtini duomenys administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Atkreipia dėmesį į teismų formuojamą praktiką, kurioje konstatuojama, kad transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu bei kuriuo metu buvo naudotasi transporto priemone, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. Remdamiesi aukščiau išdėstytu mano, kad Tarnybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti D. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje administracinę nuobaudą – 525 Eur piniginę baudą, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (b. l. 23-25).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. K. skundą palaikė ir nurodė, jog reikalavimą gavo vasario 9 d., o vėliau kol išsiaiškino, kas vairavo, nes automobilį vairuoja keletas žmonių, tai vasario 11 d. išsiuntė atsakymą, o kitą dieną gavo apmokėti baudą. Ta bauda vasario 17 d. buvo apmokėta (30 eurų bauda), K. A. vardu protokolas, o balandžio 1 d. gavo protokolą, kad direktorei reikia sumokėti, nors viskas buvo pranešta dar vasario 11 d. Po to buvo skambinta į policiją, bandyta aiškintis, bet visi vienas nuo kito numeta. Jie jokio laiško negavo, keletas ROIK buvo atsiųsta, būtent tokio ieškojo. Buvo susirgusi kovidu, galbūt laiškas kažkur buvo pasimetęs, bet ji jo ieškojo ir nieko nerado savo el. pašte. Įmonės el. paštas yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad (duomenys neskelbtini) adresas net neegzistuoja, niekada neturėjo tokio el. pašto. Spalio 31 d. reikalavimo nurodyti, kas vairavo automobilį, ji negavo. Gavo reikalavimą tik vasario 9 d., į visus kitus pranešimus buvo atsakyta ir viskas sumokėta. Kol ji dirba įmonėje, tai el. pašto (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo. Ne pirmas kartas, jie visada į pranešimus atsako. Popierinio pranešimo negavo, bandė ieškoti, registruotu paštu taip pat negavo. Į įmonę daug laiškų su prašymu nurodyti vairuotoją ateina, bandė ieškoti to Institucijos minimo pranešimo, bet niekur nerado. Kuomet gavo prašymą nurodyti vairuotoją, tai tuomet išsiaiškino ir iškart nurodė K. A. Prašo panaikinti sprendimą, nes duomenys buvo perduoti ir bauda apmokėta, nėra piktybiniai pažeidėjai. Prašo atsižvelgti į byloje esančius duomenis, kad negavo policijos minimo laiško. Į visus laiškus, kuriuos gauna, atsako, nurodo vairuotojus ir apmoka baudas. Ji vienintelė administruoja elektroninį paštą, nebent ligos atveju galėjo to laiško nepastebėti, bet datos nesutampa.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėtajam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020-09-01 iki 2020-12-31). Pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pakartotinis transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas. Už tokį nusižengimą numatyta bauda nuo 440 iki 600 eurų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar transporto priemonės savininkas (valdytojas) buvo tinkamai informuotas apie pareigą nurodyti, kas vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę. D. K. nurodo, jog negavo jai siųsto pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, o gavusi administracinio nusižengimo protokolą, informavo pareigūnus apie nusižengimą padariusį asmenį.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), <..>. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo buvo siunčiamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), kurį, kaip nurodo Institucija, ji gavo iš juridinių asmenų registro. Tačiau kodėl Institucija pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo siuntė vienu elektroninio pašto adresu, o administracinio nusižengimo protokolą – kitu elektroninio pašto adresu, atsiliepime nemotyvavo, nors iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jau 2021 m. vasario 13 d. dėžutės pagal nurodytus duomenis nepavyko rasti, vadinasi, Institucija turėjo suprasti, kad pirmasis pranešimas galimai buvo išsiųstas netinkamu adresu. Be to, svarbu ir tai, kad Institucija pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo nurodė, kad siunčia pranešimą adresu (duomenys neskelbtini) (t. y. popierine siunta), tačiau, kaip nustatyta, popierinė siunta iš viso nebuvo siunčiama, kas taip pat sudaro pagrindą manyti, jog šio pranešimo įmonė negavo. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama D. K. nurodė, kad niekada nesinaudojo tokiu elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) ir abejoja, ar toks elektroninio pašto adresas apskritai egzistuoja. Teismas neturi pagrindo netikėti D. K. nurodyta informacija, kadangi viešai internete prieinamoje informacijoje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). D. K. argumentus patvirtina ir bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas jau buvo siunčiamas kitu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), po ko D. K. policijai ir pateikė atsakymą, kas vairavo minėtą transporto priemonę. Tai patvirtina, kad būtent šiuo elektroniniu paštu siunčiamą procesinį dokumentą D. K. gavo. Taip pat byloje nėra duomenų, nei kad pareiškėja minėtą elektroninio pašto adresą ((duomenys neskelbtini)) nurodė registruose, nei kad juo naudojosi.
Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėjai nebuvo tinkamai pranešta apie jai tenkančią prievolę, tuo buvo pažeista jos teisė būti informuota apie pradėtą procesą bei tinkamai į jį reaguoti. Todėl konstatuotina, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio specialisto 2021 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-11434-2021 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos D. K. skundą tenkinti.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto 2021 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-11434-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.