Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-02-21 · Administracinė byla Nr. I-416-426/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-21
Bylos Nr.
I-416-426/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
K. Š.
Atsakovas
Studijų
Administracinė byla Nr. I-416-426/2009Procesinio sprendimo kategorija 30; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. Š., atsakovo atstovėms Agnei Ulčickaitei - Prieskienei ir Raimondai Siaurusaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. Š. prašo panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau Centras) 2008 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 14-452 ir Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau Komisija) 2008 m. rugsėjo 23 d. protokolinį nutarimą Nr. AK-2008-06 kaip nepagrįstus ir klausimą dėl jo pareiškimo išspręsti iš esmės, taip pat prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Skunde (t. I, b. l. 4-6) paaiškino, kad Centras neįsigilino į pateiktus dokumentus ir padarė klaidingą išvadą, kad dalis studijų, t. y. nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn., buvo vykdoma nelegaliai, neturint tam leidimo Lietuvos Respublikoje. 2003 m. lapkričio 10 d. LR švietimo ir mokslo ministerija išdavė leidimą Nr. 001085 švietimo įstaigai „Baltijos humanitarinis centras“ vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje pagal Baltijos rusų instituto studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla. Pareiškėjas 2004 m. vasario 6 d. pasirašė sutartis su Baltijos humanitariniu centru ir Baltijos rusų institutu. Remiantis sutartimi, Baltijos humanitarinis centras pagal LR švietimo ir mokslo ministerijos 2003 m. lapkričio 10 d. leidimą Nr. 001085 turėjo teisę vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje. Šios sutarties 1.1 p. numatė, kad visam studijų laikotarpiui studentai studijuos pagal Baltijos rusų instituto programą ir tvarką. Pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1.4 p. užsakovui studijavus mokslo įstaigos „Baltijos humanitarinio centras“ kursus, kurie pagal apimtį ir kokybę atitinka sertifikuotoms LR studijų programoms, tai vykdytojas (Baltijos rusų institutas) buvo įsipareigojęs užskaityti šiuos dalykus kaip studijuotus pagal studijų programą Baltijos rusų institute.

Pagal LR švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužes 6 d. įsakymą Nr. ISAK-689 Tarptautinei Baltijos akademijai buvo išduotas leidimas Nr. 23/926 vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto studijų programas. Šio įsakymo 3.1 p. nustatė, kad 2003 m. lapkričio 10 d. LR švietimo ir mokslo ministerijos išduotas leidimas Nr. 001085 švietimo įstaigai „Baltijos humanitarinis centras“ vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje neteko galios.

Mano, kad nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn. teisėtai studijavo pagal Baltijos rusų instituto (Tarptautinės Baltijos akademijos) studijų programas Lietuvoje, t. y. lankė paskaitas, konsultacijas bei išlaikė įskaitas, egzaminus, atsiskaitymus už kursinius darbus. Tai įrodo pažymos-kvietimai į sesijas bei jo mokslo atsiskaitymų žiniaraščiai. Jam nesuprantamos Centro išvados, kad dėl oficialaus mokslo įstaigos pavadinimo ir adreso pakeitimo jo studijų dalis buvo pripažinta kaip vykdyta Lietuvoje be leidimo ir negali būti laikoma tinkamo lygio bei atitikti visuomenės tesėtiems interesams.

Centras, vertinęs kitų Baltijos rusų instituto absolventų (pvz., E. R., O. A., J. R. ir kt.), kurie studijavo tokiomis pačiomis sąlygomis nuo 2003 m. iki 2006 m., kvalifikaciją nustatė kaip teisėtą be jokių sąlygų. Kvalifikacijos vertinimo išvadose nurodė turėtą LR švietimo ir mokslo ministerijos leidimą studijų vykdymui bei konstatavo esminių skirtumų nebuvimą.

Komisija taip pat nenurodė, kokios normatyvinio akto nuostatos įpareigoja priimti sprendimą su sąlyga, netyrė ir nieko nepasisakė dėl jo apeliacijoje pateiktų argumentų, tuo pažeisdama Lisabonos 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regione konvencijos (toliau Lisabonos konvencija) nuostatą, numatančią, kad jeigu nors viena valstybė-Europos Tarybos narė pripažįsta aukštojo mokslo kvalifikaciją, ji pripažintina ir kitose šalyse, kurios yra ratifikavusios minėtą konvenciją. Tarptautinė Baltijos akademija (Baltijos rusų institutas) turi Latvijos Respublikos valstybinę akreditaciją.

Šalies argumentai

Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. I, b. l. 26-34) paaiškino, kad išnagrinėjus K. Š. ir Baltijos tarptautinės akademijos (ankstesnis pavadinimas - Baltijos rusų institutas) pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas - Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs LR švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai. Nustačius esminį skirtumą pagal Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų (toliau Nuostatai) 14 p. 2 papunktį, pareiškėjo kvalifikacija įvertinta kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą.

Pasak atsakovo, K. Š. užpildytame klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą nurodė, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius ir kursinius darbus) laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. vyko Lietuvos Respublikoje. Tačiau Baltijos tarptautinė akademija, atsakydama į Centro paklausimą Nr. 4-1150, nurodė, kad pareiškėjas visą studijų laikotarpį (nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2007 m. liepos mėn.) studijavo Latvijoje (pažyma Nr. 353/V). Aukštoji mokykla nurodė, kad Tarptautinė Baltijos akademija, t. y. Lietuvoje veikęs juridinis asmuo, nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn. ne studijas vykdė, o teikė informacines ir metodines konsultacijas.

Šalies argumentai

Pagal Centrui pareiškėjo suteiktą informaciją paraiškoje, klausimyne de facto studijos nuo 2004 m. iki 2005 m. buvo įgyvendintos Lietuvoje. Tokią pačią informaciją K. Š. patvirtino ir skunde teismui. Tačiau kvalifikacijos teikėjas nurodo, jog per visą pareiškėjo studijų laikotarpį studijas vykdė būtent jis. Pažymoje kvalifikacijos teikėjas nurodė, kad „<...> jokie mokomieji dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre (Tarptautinėje Baltijos akademijoje), nebuvo įskaitomi nei vienu iš Jūsų nurodytų laikotarpių“. Taigi, aukštoji mokykla atsiribojo nuo Baltijos humanitarinio centro ir Tarptautinės Baltijos akademijos vykdytos veiklos, tokiu būdu patvirtindama, kad per visą K. Š. studijų laikotarpį studijų vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje teisėtai veikę juridiniai asmenys.

Kadangi Baltijos rusų institutas (dabartinė Baltijos tarptautinė akademija), kuri save įvardija studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo įgyvendinti studijų Lietuvoje, atsakovas daro išvadą, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu ji veikė neteisėtu būdu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad studijuoti Tarptautinėje Baltijos akademijoje pradėjo 2004 m. kovo mėn. Atsakovo teigimu, tuo metu Tarptautinė Baltijos akademija dar neturėjo leidimo vykdyti studijų ir su jomis susijusios veiklos neturėjo. Toks leidimas išduotas tik 2004 m. gegužės 6 d. Be to, pareiškėjo pateikta informacija nesutampa su rašytiniais įrodymais. Sutartis su Tarptautine Baltijos akademija sudaryta ne 2004 m. kovo mėn., o 2005 m. rugsėjo 1 d.

Neteisėtą Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas - Baltijos tarptautinė akademija) veiklą Lietuvoje, Centro nuomone, papildomai patvirtina ir paties pareiškėjo pateiktos studijų sutartys: 2004 m. vasario 5 d. specialisto tikslinio parengimo sutartis su Baltijos rusų institutu; 2004 m. vasario 5 d. studijų sutartis su Baltijos humanitariniu centru; 2005 m. rugsėjo 1 d. sutartis dėl neformaliojo švietimo sąlygų su Tarptautine Baltijos akademija.

Sutartis su Baltijos rusų institutu buvo pasirašyta 2004 m. vasario 5 d. Vadovaujantis šios sutarties 1.1 p. Baltijos rusų institutas įsipareigojo parengti pareiškėją pagal aukštojo mokslo programą ir išduoti jam valstybinio pavyzdžio diplomą, t. y. įsipareigojo būti K. Š. studijų vykdytoja. Vadinasi, sutarties pasirašymo laikotarpiu, taip pat pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, vykdytoju buvo Baltijos rusų institutas (vėlesnis pavadinimas - Baltijos tarptautinė akademija), niekada neturėjęs leidimo vykdyti studijų Lietuvoje.

Aplinkybę, jog studijas de facto vykdė Baltijos rusų institutas, patvirtina ir sutarties su šia aukštąja mokykla 2.1.1 p. Pagal jį kvalifikacijos teikėjas įsipareigojo parengti specialistą neakivaizdine-nuotoline mokymo forma. Centras pažymi, kad pagal susiklosčiusią praktiką nuotolinės studijų formos gali būti naudojamos, kai aukštoji mokykla savo veiklą vykdo kitoje valstybėje. Tai patvirtina aplinkybę, jog studijas Lietuvoje vykdė Baltijos rusų institutas.

Sutarties su Baltijos rusų institutu 4.3 p. nurodo, kad „Klausytoją pašalinus iš mokslo įstaigos „Baltijos humanitarinis centras“ jis automatiškai išbraukiamas iš Baltijos rusų instituto studentų sąrašų“. Ši sutarties nuostata akivaizdžiai parodo, kad studentai, mokydamiesi Lietuvoje, iš tikrųjų buvo Baltijos rusų instituto studentai. Juk braukti iš studentų sąrašų Baltijos rusų institutas gali tik tuo atveju, jei asmenys į sąrašus buvo įrašyti. Taigi, susitarimo sąlygos tik dar kartą patvirtina - net ir tada, kai studijos įgyvendintos Lietuvoje, tikruoju studijų vykdytoju buvo Latvijos Respublikos aukštoji mokykla Baltijos rusų institutas.

Centro nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės buvo pakankamas faktinis pagrindas nustatyti esminį skirtumą tarp pareiškėjo kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje pagal Nuostatų 14 p. 2 papunktį ir pareiškėjo kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą.

Nors ir nebuvo nustatytas esminis skirtumas dėl pareiškėjo studijų, vykdytų laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 2 d. iki 2007 m. vasario 16 d., tačiau Centrui pateikta 2005 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo sutartis su Tarptautine Baltijos akademija dėl neformaliojo švietimo sąlygų kelia abejonių dėl studijų įgyvendinimo minėtu laikotarpiu teisėtumo. Pagal šią sutartį Tarptautinė Baltijos akademija įsipareigojo suteikti pareiškėjui teorinių žinių ir praktinių gebėjimų pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, o K. Š. įsipareigojo už tai mokėti. Metinis mokestis už studijas - 9,6 MGL, kas sutarties pasirašymo metu sudarė 1 200 Lt.

Komisijos posėdžio, įvykusio 2008 m. rugsėjo 23 d., metu (posėdžio protokolas Nr. AK-2008-06) V. B. pasiteiravus, kodėl buvo pasirašyta sutartis su Tarptautine Baltijos akademija, pareiškėjas nurodė, kad „<...> ši institucija teikė administracines paslaugas, tačiau pareiškėjas jomis nesinaudojo, nes į Latvijos Respubliką vykdavo automobiliu, o ne autobusu“. Centro nuomone, sutartis su Tarptautine Baltijos akademija gali būti apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (Civilinio kodekso 1.87 str. 1 d.). Atsižvelgus į metinio mokesčio dydį ir į aplinkybę, kad už 1 200 Lt metinį mokestį nei neformaliojo švietimo, nei vežimo paslaugos (kaip nurodo pats K. Š.) neteiktos, tikėtina, jog sutartis su Tarptautine Baltijos akademija galėjo būti sudaryta studijų vykdymui Lietuvos Respublikoje (sutarties pasirašymo metu Tarptautinė Baltijos akademija leidimo tokiai veiklai jau nebeturėjo).

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas normas asmuo įgyja atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją tik baigęs pripažintos (legaliai veikiančios) aukštojo mokslo institucijos vykdomą atitinkamą valstybės pripažįstamą (legaliai vykdomą) studijų programą ir įvykdęs studijų programoje nustatytus įpareigojimus - reguliariai lankyti paskaitas ir seminarus, laiku ir tinkamai išlaikyti egzaminus ir įskaitas ir kt. Licencijos (leidimo) išdavimo tikslas - nustatyti papildomus, specialius reikalavimus tam tikrai veiklai, kai jos vykdymui neužtenka bendrų priemonių ar ją netinkamai vykdant gali būti pažeisti vieši interesai, geros moralės principai, kilti grėsmė žmonių teisėms ir teisėtiems interesams. Tuo pat metu valstybė, išduodama licenciją vykdyti tam tikrą veiklą savo piliečių atžvilgiu įsipareigoja ir garantuoja, kad tam tikra vykdoma licencijuojama veikla bus tinkamos kokybės. Aukštojo mokslo paslaugų licencijavimu užtikrinama, kad aukštojo mokslo paslaugos bus tinkamos kokybės, kad visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams nebus padaryta žalos. Todėl asmens, neturinčio leidimo (licencijos), vykdoma studijų ar su studijomis susijusi veikla negali būti laikoma tinkamo lygio ir atitinkanti visuomenės teisėtus interesus bei lūkesčius.

Akcentuoja, kad kitų asmenų vertinimas nėra šios bylos ginčo dalykas. Kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija. Lisabonos konvencija įtvirtina užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo individualumo principą. Šios konvencijos III skyriaus 3 str. nurodyta, kad sprendimai dėl pripažinimo bus priimami remiantis atitinkama informacija apie kvalifikacijas, kurių pripažinimo siekiama.

Centro nuomone, kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta dalį studijų vykdžius nelegaliu būdu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos visuomenei garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y., kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas bei teikti paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius.

Teismo posėdyje K. Š. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovės teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. Š. 2007 m. baigė studijas Baltijos tarptautinėje akademijoje. Pareiškėjui buvo suteikta teisininko kvalifikacija ir įteiktas diplomas PDC Nr. 2277 (t. I, b. l. 41-44). K. Š. 2007 m. balandžio 18 d. Centrui pateikė prašymą įvertinti užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją (t. I, b. l. 36-37), o 2007 m. balandžio LR švietimo ir mokslo ministerijai pateikė paraišką dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo, prašydamas pripažinti aukštojo mokslo kvalifikaciją. Minėtoje paraiškoje patvirtino, kad joje pateikti duomenys teisingi (t. I, b. l. 38). Centras, atlikęs pareiškėjo kvalifikacijos vertinimą, 2008 m. liepos 2 d. pažymoje Nr. 14-452 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ (t. I, b. l. 80-82) nustatė esminį skirtumą tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 11 p.) bei priėmė sprendimą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas, t. y. pareiškėjas, išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Centre (kaip tai numatyta Nuostatų 14.2 p.). Pareiškėjas pateikė apeliaciją (t. I, b. l. 76-79). Komisija 2008 m. rugsėjo 23 d. protokoliniu nutarimu Nr. AK-2008-06 nutarė K. Š. 2008 m. liepos 15 d. apeliacijos nepatenkinti; palikti galioti Centro 2008 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. 14-452.

Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 3 str. 3 d. užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 15 str. 2 d. numato, kad Lietuvos ir užsienio aukštosios mokyklos, ketinančios Lietuvoje vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, turi Vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą šioms paslaugoms teikti. Asmenų vykdoma su studijomis susijusi veikla be Vyriausybės leidimo yra neteisėta (Aukštojo mokslo įstatymo 13 str. 5 d.).

Valstybė, išduodama licenciją (leidimą) vykdyti tam tikrą veiklą, savo piliečių atžvilgiu įsipareigoja ir garantuoja, kad tam tikra vykdoma licencijuojama veikla bus tinkamos kokybės. Asmens, neturinčio leidimo vykdoma su studijomis susijusi veikla negali būti laikoma tinkamo lygio ir atitinkanti visuomenės teisėtiems interesams.

Nustatyta, kad LR švietimo ir mokslo ministras 2003 m. lapkričio 10 d. švietimo įstaigai „Baltijos humanitarinis centras“ išdavė leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla (t. I, b. l. 84), o 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. ISAK-689 (t. I, b. l. 83) viešajai švietimo įstaigai „Tarptautinė Baltijos akademija“ išduotas leidimas vykdyti pagal Baltijos rusų instituto, įregistruoto Piedrujas gatvė 3, Rygoje, Latvijos Respublikoje, studijas programas (tame tarpe - teisės mokslo) ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla.

K. Š. 2004 m. vasario 5 d. sudarė studijų sutartį Nr. 04/050/1/Kn su švietimo įstaiga „Baltijos humanitarinis centras“ (t. I, b. l. 59). 2004 m. vasario 5 d. tarp pareiškėjo ir Baltijos rusų instituto buvo pasirašyta specialisto tikslinio parengimo pagal aukštojo profesinio mokslo programą sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 56-58). K. Š. 2005 m. rugsėjo 1 d. sudarė sutartį Nr. 05/016/1/K dėl neformaliojo švietimo sąlygų su viešąja įstaiga „Tarptautinė Baltijos akademija“ (t. I, b. l. 60).

Centras, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo studijos nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn. vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas - Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs LR švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas - Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs LR švietimo ir mokslo ministerijos leidimo tokiai veiklai.

Tokia atsakovo padaryta išvada, kolegijos nuomone, pilnai patvirtina byloje surinkti įrodymai.

K. Š. savo paties užpildytame klausimyne (t. I, b. l. 53) nurodė, kad studijos laikotarpiu nuo 2004 m. kovo mėn. iki 2005 m. vyko Lietuvos Respublikoje (Klaipėdoje, Taikos pr. 24a). Teismui pateiktame skunde pareiškėjas taip pat patvirtino, kad nuo 2004-2005 m. studijavo pagal Baltijos rusų instituto studijų programas Lietuvoje.

Kaip matyti iš Baltijos tarptautinės akademijos 2007 m. gegužės 22 d. pažymos Nr. 353/V, pareiškėjas visą studijų laikotarpį (2004 m. vasario mėn. - 2007 m. liepos mėn.) studijavo Latvijoje, o Tarptautinė Baltijos akademija (Lietuvoje veikęs subjektas) nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn. teikė tik informacines ir metodines konsultacijas.

Minėtoje Baltijos tarptautinės akademijos pažymoje taip pat nurodyta, kad „K. Š. įstojo į Baltijos rusų instituto „Teisės mokslo“ programos pilno studijų laiko neakivaizdinio skyriaus 2-ą kursą“, „studentas K. Š. studijavo pagal BTA akredituotą programą“, „jokie mokomieji dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre (TBA), nebuvo įskaitomi nei vienu iš Jūsų nurodytų laikotarpių“. Šie teiginiai taip pat patvirtina, kad nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn. K. Š. studijų vykdytojas buvo Baltijos rusų institutas, o ne kita mokymo įstaiga, t. y. iš esmės buvo atsiribota nuo Baltijos humanitarinio centro ir Tarptautinės Baltijos akademijos vykdytos veiklos. Vėlesnėje Baltijos tarptautinėje pažymoje, kuri buvo išduota D. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)), įvardinti faktai prieštarauja pirminei minėtos mokymo įstaigos pozicijai, todėl teismas tokią pažymą vertina kritiškai.

K. Š., paraiškoje ir klausimyne teikdamas informaciją apie studijų įgyvendinimo vietą, nurodė, kad studijuoti Tarptautinėje Baltijos akademijoje pradėjo nuo 2004 m. kovo mėn., tačiau, kaip jau buvo minėta, leidimas šiai mokymo įstaigai buvo išduotas tik 2004 m. gegužės 6 d. LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-689. Be to, ir sutartis su Tarptautine Baltijos akademija buvo sudaryta tik 2005 m. rugsėjo 1 d.

Baltijos tarptautinės akademijos 2008 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. I-312 taip pat nurodyta, kad K. Š. (kartu su kitais minimais asmenimis) visą laiką buvo Baltijos rusų instituto studentas. 2004 m. vasario 5 d. sutarties (t. I, b. l. 56-58), sudarytos tarp K. Š. ir Baltijos rusų instituto, 1.1 p. numatė, kad minėtas institutas įsipareigoja atlikti pareiškėjo tikslinio parengimo pagal aukštojo mokslo programą su integruota bakalauro programa darbus, išduoti Latvijos Respublikos valstybinio pavyzdžio diplomą, t. y. minėtoje sutartyje Baltijos rusų institutas traktuotinas kaip pareiškėjo studijų vykdytojas. Minėtos sutarties 4.3 p. numatė, kad klausytoją pašalinus iš mokslo įstaigos „Baltijos humanitarinis centras“, jis automatiškai išbraukiamas iš Baltijos rusų instituto sąrašų. Išbraukimas iš atitinkamos mokymo įstaigos studentų sąrašų įmanomas tada, kai asmuo yra tame sąraše (šiuo atveju - Baltijos rusų instituto) įrašytas.

Byloje esančios pažymos-kvietimai dėl įžanginių ar egzaminų sesijų taip pat neįrodo, kad mokymo paslaugas pareiškėjui teikė ne Baltijos rusų institutas, nes šiais dokumentais tik pranešama apie būsimas sesijas. Tai nėra įrodymai apie pareiškėjui teiktas konkrečias mokymo paslaugas tam tikru laikotarpiu.

Nei Lisabonos konvencija, nei Aukštojo mokslo įstatymas nenustato įpareigojimo be jokių išlygų pripažinti kitoje valstybėje įgytą kvalifikaciją, jei tą kvalifikaciją yra suteikusi kitoje valstybėje pripažinta ir oficialiai veikianti mokymo įstaiga. 1997 m. Lisabonos konvencijos VI. 1 str. numato galimybę nacionalinėms institucijoms nustatyti, kad tarp kvalifikacijos suteiktos užsienyje ir kvalifikacijos suteikiamos šalies viduje yra esminių skirtumų. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos yra išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui - tai reikalavimai aukštojo mokslo studijų vykdymo legitimumui. Tai reiškia, kad užsienyje įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija turi būti įgyta pagal kompetentingų institucijų pripažįstamą studijų programą, t. y. teisėtai vykdomą programą, ji turi būti įgyta pagal pripažintos aukštojo mokslo institucijos vykdomą studijų programą, vadinasi, aukštojo mokslo institucija turi teisę teikti atitinkamas aukštojo mokslo paslaugas, t. y. veikti legaliai.

Kaip jau buvo minėta, Baltijos rusų institutas laikotarpiu nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. liepos mėn. legalaus mokymo įstaigos Lietuvoje statuso neturėjo, nebuvo Lietuvos švietimo sistemos dalis. Tai reiškia, kad mokymo proceso buvo vykdomas šio proceso tinkamai neįteisinus. Pagal teisės aktų galiojimo erdvėje principą, atitinkantį valstybės suvereniteto principus, veikla kitos valstybės teritorijoje yra teisėta, kai ji atitinka tos valstybės (kurioje vykdoma veikla) teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo studijos ta apimtimi, kurios vyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisine prasme buvo neteisėtos bei negalėjo priklausyti Latvijos Respublikos aukštojo mokslo sistemai.

Kompetentingos LR institucijos neprivalėjo pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Bet kurios neteisėtai organizuojamos ir vykdomos studijos yra nekontroliuojamos, jų negalima įvertinti ir patikrinti jų kokybės, todėl paprastai pasaulinėje praktikoje nepripažįstamos.

Taigi, pripažintina, kad pareiškėjo aukštojo išsilavinimo dalis, kuri buvo įgyta neteisėtai veikiančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje aukštojo mokslo institucijoje, yra tas esminis skirtumas tarp gautos aukštojo mokslo kvalifikacijos Baltijos tarptautinėje akademijoje ir kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama Lietuvoje, nes viena iš būtinų sąlygų aukštojo mokslo kvalifikacijai Lietuvoje įgyti yra aukštojo mokslo institucijos veiklos bei jos aukštojo lavinimo programos legitimumas (Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 str.).

Esant šioms aplinkybėms, atsakovo sprendimas pareiškėjo įgytą Baltijos tarptautinėje akademijoje aukštojo mokslo kvalifikaciją pripažinti su sąlyga, jei jis išlaikys kvalifikacinį egzaminą, yra atitinkantis Lisabonos konvencijos III skyriaus 1 str. 2 d. nuostatas dėl kvalifikacijų vertinimo pagal įgytų žinių ir įgūdžių lygį bei kokybę ir Nuostatų 14.2 p. (Centras turi teisę priimti sprendimą vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs papildomus kursus) reikalavimus.

Pagal Lisabonos konvencijos nuostatas kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija, todėl šioje byloje neturi reikšmės, kaip buvo įvertintos kitų asmenų panašios kvalifikacijos.

Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės taip pat neįrodo jo skundo pagrįstumo. Tarptautinės Baltijos akademijos 2009 m. vasario 10 d. pateiktame atsakyme į prašymą pateikiama šios mokymo įstaigos nuomonė dėl kilusio ginčo, tačiau ji prieštarauja aukščiau nustatytoms aplinkybėms, todėl esminės juridinės reikšmės vertinant įrodymus neturi.

Skundžiami Centro ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti, o taip pat tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą - klausimą dėl K. Š. pareiškimo išspręsti iš esmės. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. teisę gauti išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti K. Š. prašymo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidos.

Pažymėtina, kad panašią praktiką tokios kategorijos bylose formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimas adm. byloje Nr. A8 – 1082/2006; 2007 m. gegužės 22 d. nutartis adm. byloje Nr. A11 –533/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-923/2007).

Kaip matyti iš 2008 m. spalio 27 d. banko pranešimo ir mokėjimo nurodymo (t. I, b. l. 2-3), pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, sumokėjo 120 Lt žyminio mokesčio, t. y. daugiau nei įpareigoja įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis), todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti pareiškėjui dalį sumokėto žyminio mokesčio - 20 Lt.

Informuotina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo ar teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtu. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

n usprendė:

pareiškėjo K. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti K. Š. 20 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Veslava RuskanRūta MiliuvienėRaimondas Blauzdžius