Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-07 · Administracinė byla Nr. eI3-3693-860/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
eI3-3693-860/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01767-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas. “
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Advokatai
Gražina Versockienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3693-860/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01767-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovei advokatei Gražinai Versockienei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Tomui Moleikaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Infrastruktūros skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. A51-52501/20(2.9.4.9E-INF) „Dėl prašymo sudaryti projektavimo sutartį inžineriniams statiniams projektuoti“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą; taip pat priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso 8 762,53 kv. m ploto prekybos paskirties pastatas – prekybos centras, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). 1,0802 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), kuriame yra pareiškėjai priklausantis pastatas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Tiek Pastato statybų, tiek pareiškėjos nuosavybės teisės į Pastatą įgijimo metu minėtas žemės sklypas priklausė valstybei. Nurodo, kad šiuo metu šalia prekybos centro įrengta apie 300 automobilių stovėjimo vietų, t. y. apie 170 vnt. – iš Minsko plento pusės, apie 65 vnt. – iš Liepkalnio gatvės pusės ir apie 65 vnt. – iš Šalutinės gatvės pusės. Pareiškėja pažymi, kad ji neturi galimybių įrengti papildomų automobilių stovėjimo vietų žemės sklypo ribose, kadangi didžioji dalis sklypo yra užstatyta. Administracija ir žemės sklypo nuomininkės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vlamarkas“ bei UAB „Ervin“ 2004 m. sausio 15 d. pasirašė sutartį dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, kurios objektu buvo nuomos teise priklausančio sklypo, esančio Liepkalnio gatvės ir Minsko plento, Vilniuje, sankirtoje, aprūpinimas energetiniais ištekliais, transporto ir pėsčiųjų susisiekimo reikmių įgyvendinimas bei įjungimas į bendrą miesto transporto sistemą. Be to, sutarties pagrindu nuomininkės įsipareigojo įrengti atitinkamą susisiekimo infrastruktūrą, atlikti esamo susisiekimo infrastruktūros rekonstrukciją ir įrengti inžinerines sistemas, eismo reguliavimą šviesoforais, o įrengtas susisiekimo komunikacijas perduoti į savivaldybės balansą. Administracija įsipareigojo statytojui sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti šią sutartį ir nedaryti kliūčių papildomomis sąlygomis, taip pat tarpininkauti sprendžiant bendrus infrastruktūros klausimus su šalia esančiais investuotojais bei inžinerinės infrastruktūros objektus eksploatuojančiomis organizacijomis. Statant Pastatą norminis automobilių stovėjimo vietų skaičius buvo nustatytas sklypo ribose, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o statytojui buvo išduotas leidimas projektuoti ir įrengti automobilių stovėjimo aikšteles žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gatvių raudonųjų linijų ribose, rekonstruojant Liepkalnio gatvę bei Minsko plentą. Pažymi, kad šios techninės sąlygos buvo patvirtintos 2005 m. spalio 12 d. Administracijos Energetikos ir ūkio departamento direktoriaus, taip pat suderintos su Miesto ūkio skyriaus vedėju. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Sklype numatoma įrengti 105 automobilių stovėjimo vietas sklypo ribose ir 217 vietų šalia sklypo pagal 2005 m. spalio 12 d. Miesto ūkio skyriaus išduotas susisiekimo komunikacijų technines sąlygas Nr. 1812. Kadangi didžioji dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. 217 vietų, priklausančių Pastatui, įrengta už sklypo ribų – laisvoje valstybei priklausančioje žemėje, todėl Administracija panaudojo laisvą valstybinę žemę miesto poreikiams, užsakydama parengti šioje sklypo dalyje dviejų lygių sankryžos rekonstravimo projektą. Nuomojamo sklypo riba yra prie Bendrovei priklausančio Pastato ir degalinės, todėl po vieną automobilių stovėjimo vietų eilę nuomojamame sklype yra galimybė įrengti tik Minsko plente bei Šalutinės gatvės pusėse. Pažymi, kad visos kitos automobilių stovėjimo vietos įrengtos laisvoje valstybinėje žemėje už nuomojamo sklypo ribų. Atsakovė jau parengė ir pradėjo vykdyti Žirnių gatvės, Liepkalnio gatvės ir Minsko plento, esančių Vilniuje, dviejų lygių sankryžos rekonstravimo projektą, todėl dalis prekybos centro, įsikūrusio Pastate, lankytojų automobilių stovėjimo aikštelės vietų bus panaikinta dėl planuojamų rekonstrukcijos darbų. Pareiškėja 2019 m. liepos 23 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją dėl planuojamų rekonstrukcijos darbų, taip pat prašydama spręsti klausimą dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo kitoje vietoje. Administracija 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakymą, informuodama, kad Bendrovei pateikus automobilių stovėjimo aikštelės projektinius pasiūlymus, jie bus svarstomi Miesto ūkio ir transporto departamento sąlygų rengimo darbo grupėje. Pareiškėja 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama išduoti sutikimą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, t. y. prašė leisti pareiškėjos sąskaita įrengti Pastato poreikiams 76 vietų automobilių stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje; kartu su prašymu buvo pateiktas aikštelės schemos brėžinys ir Liepkalnio g., Žirnių g. bei Minsko pl. dviejų lygių sankryžos dangų plano brėžinys. Administracija 2019 m. lapkričio 12 d. raštu informavo pareiškėją, kad nepritaria automobilių stovėjimo vietų projektavimui ir įrengimui Minsko pl. ties Sklypu. Bendrovė šį sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK, ir Komisija), kuri 2020 m. sausio 20 d. sprendimu nusprendė panaikinti Administracijos Infrastruktūros skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. A51-109367/19(2.9.4.9E-INF) ir įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja 2020 m. kovo 24 d. pateikė atsakovei prašymą sudaryti sutartį inžineriniams statiniams projektuoti, tačiau pažymi, kad prašymo tikslas nebuvo plėsti automobilių stovėjimo aikštelę, o kompensuoti dėl sankryžos rekonstrukcijos prarandamas stovėjimo aikštelės vietas. 2020 m. balandžio 20 d. atsakovė priėmė Sprendimą netenkinti Bendrovės prašymo. Pareiškėja su tuo nesutinka ir mano, kad šioje situacijoje keliami klausimai turėtų būti vertinami ne kaip naujos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas, o kaip esamos situacijos išlaikymas, siekiant užtikrinti privalomųjų reikalavimų, nustatytų minimalaus automobilių stovėjimo skaičiui prie prekybos centro, laikymąsi. Nurodo, kad šiuo metu sklypo ribose faktiškai įrengta apie 50 vnt. automobilių statymo vietų, kai pagal teisės aktus reikalaujamas minimalus automobilių statymo vietų skaičius turėtų sudaryti 313 vnt. Pažymi, kad pareiškėjai, kaip statytojui, 2005 metais buvo leista projektuoti ir įrengti automobilių stovėjimo vietas Sklypo raudonųjų linijų ribose, t. y. vietos buvo įrengtos, suderinus su atsakove ir gavus jos leidimą, todėl Bendrovės lūkesčiai dėl automobilių stovėjimo vietų kompensavimo šiuo metu yra teisėti ir negali būti ignoruojami. Be to, šiuo metu teritorijoje, kurioje pareiškėja prašo leisti įrengti jai automobilių stovėjimo aikštelę, nėra jokių želdinių, todėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas neturėtų jokios įtakos želdinių apsauginei paskirčiai.

Atsiliepimas

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad vykdant Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. sankryžos rekonstrukcijos projektą pagal 2019 m. balandžio 23 d. statybos leidimą Nr. LRS-01-190423-00061 dalis stovėjimo vietų yra naikinamos, kadangi palei Minsko pl. ir Liepkalnio g. esančios vietos patenka į gatvių raudonąsias linijas, kurių ribose yra vykdomi rekonstrukcijos darbai. Nors pareiškėja tai laiko savo teisių pažeidimu, tačiau atsakovė mano, kad jos Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus ir yra pagrįstas. Nurodo, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja LAGK sprendimą, kadangi Komisija įpareigojo atsakovę iš naujo svarstyti Bendrovės 2019 m. spalio 9 d. prašymą leisti įrengti automobilių stovėjimo vietas kitoje vietoje, ką atsakovė ir padarė; tad mano, kad Komisijos sprendimas įvykdytas. Taip pat atsakovė nurodo, kad Sprendime motyvuotai pagrindė, kodėl pareiškėjos siūlomose vietose automobilių stovėjimo aikštelės vietų įrengimas negalimas, be to, neatsisako bendradarbiauti su Bendrove ir teigia, kad bus svarstomas alternatyvių vietų parinkimo klausimas, jei pareiškėja pateiks tokį prašymą, tačiau atsakovė neturi įstatyme numatytos pareigos tokiems prašymams pritarti ir rūpintis, kad Pastatas turėtų daugiau automobilių stovėjimo vietų nei buvo numatyta jo projektavimo bei statybos metu. Nurodo, kad naikinamos automobilių stovėjimo vietos, patenkančios į rekonstruojamų gatvių raudonąsias linijas, pareiškėjai nuosavybės teise nepriklauso ir neturėjo priklausyti. Be to, šių vietų įrengimas už Sklypo ribų neturi nieko bendra su privalomų automobilių vietų skaičiumi pagal Pastato projektavimo metu galiojusius teisės aktus, o Pastato statytojams raudonųjų linijų ribose buvo leista įrengti tik papildomas stovėjimo vietas, viršijančias norminį automobilių stovėjimo vietų skaičių. Pažymi, kad pagal Pastato projektavimo metu galiojusį Statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR 2.05.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“) (2005 m. gegužės 8 d. redakcijos) Pastatui buvo privaloma įrengti 105 automobilių stovėjimo vietas, iš viso Pastate buvo numatyta įrengti 1 840,65 kv. m prekybos paskirties patalpas, 4 296,85 kv. m sandėlių ir 20,05 kv. m administracinių patalpų. Visos šios normatyvinės automobilių stovėjimo vietos buvo įrengtos Sklypo ribose. Administracijos 2005 m. spalio 12 d. išduotose susisiekimo komunikacijų techninėse sąlygose Nr. 1812 buvo nurodytas reikalavimas norminį automobilių stovėjimo vietų skaičių numatyti Sklypo ribose, todėl pagal statytojo prašymą techninėse sąlygose buvo numatytas papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimas už Sklypo ribų gatvių raudonųjų linijų ribose, šias stovėjimo vietas perduodant į Administracijos balansą neatlygintinai. Administracijos Energetikos ir ūkio departamento 2005 m. spalio 6 d. rašte Nr. A51-12577 taip pat nurodyta, kad už Sklypo ribos įrengtos vietos turi būti perduodamos neatlygintinai Administracijai bendram miesto naudojimui su galimybe stovėjimo vietas apmokestinti. Pažymi, kad Bendrovė papildomų automobilių vietų neįrengė, kadangi tai padarė Pastato statytojos UAB „Serneta“ ir UAB „Vlamarkas“, o ji Pastatą įsigijo tik 2008 metais. Todėl pagal minėtas technines sąlygas ir 2005 m. spalio 6 d. raštą Pastato statytojams buvo leista už Sklypo ribų įrengti ne privalomas Pastatui automobilių stovėjimo vietas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, bet papildomas vietas, kurios turėjo būti perduotos į Administracijos balansą bendroms miesto reikmėms; tad jokių teisių į šias stovėjimo vietas pareiškėja neturi. Atsakovė nurodo, kad privalomos automobilių parkavimo vietos Pastatui buvo nustatytos pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą, todėl net ir panaikinus papildomai įrengtas automobilių parkavimo vietas gatvių raudonųjų linijų ribose, Pastatas vis tiek atitiks jo statybos metu keltus privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų reikalavimus, t. y. 105 vietas, kurios yra Sklype. Pažymi, kad Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“), įtvirtintas privalomas automobilių stovėjimo aikštelės vietų įrengimo reikalavimas yra skirtas statytojui, o pareiškėja šiuo atveju jokių statytojo teisių Pastate neįgyvendina, todėl nėra pagrindo teigti, kad po projekto įgyvendinimo Pastatas nebeatitiks minėto reglamento reikalavimų. Be to, Administracija neturi pareigos užtikrinti, kad privataus asmens valdomas turtas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Pastato statybos metu statytojai Sklype įrengė 105 automobilių stovėjimo vietas, t. y. tiek, kiek reikalavo tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, o nuo to laiko Pastato dydis nėra pasikeitęs, taip pat nėra duomenų apie padidėjusį lankytojų srautą, lyginant su Pastato pastatymo laikotarpiu, todėl 105 automobilių vietų turi pilnai pakakti siekiant patenkinti Pastato lankytojų poreikius. Pažymi, kad Pastato statytojai beveik maksimaliai išnaudojo Sklypo užstatymo galimybes ir būtent tai lėmė, kad Pastato statytojai siekė įsirengti papildomas parkavimo vietas už Sklypo ribų. Tačiau Pastato statytojai, įskaitant ir Bendrovę, įrengdami jas gatvių raudonųjų linijų ribose, žinojo, kad tai laikinas sprendimas ir šios vietos privalės būti perduotos atsakovei. Be to, pažymi, kad atsakovė jau priversta savomis lėšomis ardyti Pastato statytojų gatvių raudonųjų linijų ribose įrengtas automobilių stovėjimo vietas, kurios trukdo Minsko pl. ir Liepkalnio g. rekonstrukcijos projekto įgyvendinimui. Pareiškėjos prašymo patenkinimo atveju gatvių raudonųjų linijų ribose būtų įrengtos papildomos parkavimo vietos, tačiau jos privalėtų būti perduotos į Administracijos balansą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja jau bandė stabdyti visam miestui svarbaus projekto darbus, tačiau nesėkmingai. Nors pareiškėja nesutinka, kad projektuojant automobilių stovėjimo aikštelę reikia suformuoti žemės sklypą, tačiau atsakovė pažymi, kad Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. sankryža bei Minsko plentas yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“) 4 priede yra nurodyti išimties atvejai, kada žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma. Kadangi automobilių stovėjimo aikštelės pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“), priskiriamos kitos paskirties inžineriniams statiniams ir nepatenka į susisiekimo komunikacijų sąvoką, todėl joms statyti turi būti suformuotas žemės sklypas, t. y. netaikoma išimtis. Pagal bendrą taisyklę normatyvinės automobilių stovėjimo vietos turi būti įrengtos statybos žemės sklype, tad nagrinėjamu atveju šios vietos jau yra įrengtos Sklype pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112 punkte įtvirtintos išimtys yra nukreiptos būtent į normatyvinių (o ne papildomų) vietų įrengimą už statybos žemės sklypo ribų.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį patenkinti.

Atsakovės atstovas nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo (rašto) Nr. A51-52501/20(2.9.4.9E-INF) „Dėl prašymo sudaryti projektavimo sutartį inžineriniams statiniams projektuoti“, kuriuo iš esmės atsisakyta sudaryti projektavimo sutartį inžineriniams statiniams projektuoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklauso 8 762,53 kv. m ploto prekybos paskirties pastatas – prekybos centras, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); Šis Pastatas stovi 1,0802 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; pareiškėja šį Sklypą valdo nuomos pagrindais.

Pastato tinkamam naudojimui buvo įrengta apie 300 automobilių parkavimo vietų, dalis jų – apie 217 vietų, už Sklypo ribos, t. y. kitame nesuformuotame valstybiniame žemės sklype.

6. Vilniaus miesto savivaldybės administracija parengė ir pradėjo vykdyti Liepkalnio g. / Žirnių g. / Minsko pl. sankryžos rekonstrukcijos projektą (toliau – ir Projektas), pagal 2019 m. balandžio 23 d. statybos leidimą Nr. LRS-01-190423-00061; dalis automobilių stovėjimo vietų, kuriomis naudojosi pareiškėjos Pastato – prekybos centro, klientai, yra naikinamos, nes palei Minsko pl. ir Liepkalnio g. esančios automobilių stovėjimo vietos patenka į gatvių raudonąsias linijas, kurių ribose yra vykdomi rekonstrukcijos darbai.

7. Byloje taip pat nustatyta, kad Bendrovė 2019 m. liepos 23 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti informaciją dėl Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstrukcijos pasekmių Pastato automobilių stovėjimo aikštelei, taip pat, ar laisvoje žemėje planuojami sankryžos rekonstrukcijos darbai. Nurodė, kad jei dėl rekonstrukcijos darbų bus naikinama Pastato automobilių stovėjimo aikštelė, būtina spręsti klausimą dėl jos įrengimo kitoje vietoje, pavyzdžiui, valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai (palei Minsko pl., šalia degalinės).

Administracija 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. A-51-75929/19(2.9.4.5E-UK7) nurodė pareiškėjai, kad automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas ties Minsko pl. būtų galimas, jeigu jos vieta neprieštaraus Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl. sankryžos rekonstravimo projekto sprendiniams ir užtikrins saugų eismo organizavimą. Pažymėjo, kad Bendrovei pateikus automobilių stovėjimo aikštelės projektinius pasiūlymus, jie bus svarstomi Miesto ūkio ir transporto departamento sąlygų rengimo darbo grupėje.

Bendrovė 2019 m. spalio 9 d. pateikė Administracijai prašymą išduoti sutikimą prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), poreikiams jos sąskaita įrengti 76 vietų automobilių stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Administracija 2019 m. lapkričio 12 d. informavo Bendrovę, kad nepritaria automobilių stovėjimo vietų projektavimui ir įrengimui Minsko pl., ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

LAGK 2020 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 21R-50(AG-852/04-2019) nusprendė panaikinti Administracijos Infrastruktūros skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. raštą Nr. A51-109367/19(2.9.4.9E-INF) ir įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti Bendrovės prašymą išduoti sutikimą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Tačiau Administracijos Infrastruktūros skyrius 2020 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. A51-20596/20(2.9.4.9E-INF) „Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo dėl automobilių stovėjimo vietų projektavimo ir įrengimo“ pakartotinai nepritarė Bendrovės siūlomiems automobilių stovėjimo vietų projektavimo ir įrengimo sprendiniams.

8. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. kovo 24 d. pateikė Administracijos Infrastruktūros skyriui prašymą sudaryti sutartį inžineriniams statiniams projektuoti, t. y. parengti bendro naudojimo automobilių stovėjimo vietų Minsko pl. raudonųjų linijų ribose, ties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir Šalutinės gatvės raudonųjų linijų ribose, ties sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Prie prašymo pridėjo priedą Nr. 1 „Prie prašymo sudaryti sutartį inžineriniams statiniams projektuoti“ (toliau – ir Priedas), kuriame nurodė, kad prašymo tikslas nėra plėsti automobilių stovėjimo aikštelę, o iš dalies kompensuoti Administracijos naikinamas automobilių statymo vietas, kurios buvo įrengtos pagal Administracijos ir žemės sklypo nuomininkų 2004 m. sausio 15 d. pasirašytą sutartį dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų.

Administracijos Infrastruktūros skyrius 2020 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. A51-52501/20(2.9.4.9E-INF) „Dėl prašymo sudaryti projektavimo sutartį inžineriniams statiniams projektuoti“, kuriame nusprendė nepritarti projektavimo sutarties sudarymui objekto „Bendro naudojimo automobilių stovėjimo vietos Minsko pl. raudonųjų linijų ribose šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo vietos privažiavimo kelyje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ statybos projektui.

9. Pareiškėja nesutinka su priimtu Sprendimu ir skundžia jį teismui.

10. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui įstatymo suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimą dėl projektavimo sutarties inžineriniams statiniams projektuoti sudarymo nėra absoliuti ir turi būti realizuojama teisės aktų nustatytose ribose, o nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, minėta sutartis privalo būti sudaroma.

Tad nagrinėjamu atveju vertintina, ar atsakovo atsisakymas sudaryti projektavimo sutartį inžineriniams statiniams projektuoti yra teisiškai pagrįstas.

11. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, jame yra nurodytas tiek teisinis, tiek ir faktinis atsisakymo sudaryti sutartį inžineriniams statiniams projektuoti pagrindas; atsakovas pagrindžia, kodėl pareiškėjos konkrečiose už Sklypo ribos siūlomose vietose, t. y. gatvių raudonųjų linijų ribose, automobilių parkavimo vietų įrengimas yra negalimas.

11.1. Atsakovas savo Sprendimą pirmiausia grindžia STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis. Minėto teisės akto 107 punkte įtvirtinta, kad statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus; minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele. Atsakovas teigia, kad nei vienas 112 punkto išimtinis atvejis netinka pareiškėjos dabartiniai situacijai.

Pareiškėja teigia, kad toks atsakovo vertinimas yra formalus, neatsižvelgta į tai, jog galimybių įrengti papildomas automobilių statymo vietas Sklype nėra, nes jis beveik visas užimtas pareiškėjai priklausančiu Pastatu. Pareiškėja pabrėžia, kad iki atsakovo suprojektuotų atlikti sankryžos rekonstrukcijos darbų didžioji dauguma parkavimo vietų (apie 217 vietų) buvo įrengta už Sklypo ribų būtent su atsakovo sutikimu, tad pareiškėjos teisėti lūkesčiai negali būti ignoruojami. Pareiškėja akcentavo, kad ji kreipėsi į atsakovą prašydama suderinti dėl atsakovo veiksmų naikinamų automobilių statymo vietų kompensavimo klausimą, o ne dėl naujų parkavimo vietų įrengimo.

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjos argumentus, daro išvadą, kad jie niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjai nagrinėjamu atveju galėtų būti taikoma minėto STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112 punkto išimtis, t. y. leidžianti įrengti automobilių stovėjimo vietas už Pastato sklypo ribos gatvių raudonųjų linijų ribose. Pirmiausia pareiškėja nėra subjektas, kuris šiuo metu statytų, rekonstruotų, remontuotų statinius ir (ar) keistų jų paskirtį. Antra, į minėto 112 punkto reguliavimo apimtį akivaizdžiai nepatenka pareiškėjos esama situacija, t. y. siekis prašomoje vietoje įrengti automobilių stovėjimo vietas.

Pareiškėjos siekis tokia forma kompensacijos už jos naikinamas automobilių stovėjimo vietas, kaip teigia pareiškėja, niekaip negali būti pateisinamas teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Apskritai, jeigu pareiškėja turi tam tikrų pretenzijų atsakovui, tai ji savo teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pan.; šioje byloje pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas.

11.2. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos iki 2015 metų bendrajame plane nustatyta, kad Minsko plentas yra A kategorijos gatvė, o Žirnių, Liepkalnio gatvės bei Minsko plento sankryža suplanuota kaip kelių aukštų sankryža. STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 35 punkto 11 lentelėje įtvirtinti reikalavimai gatvės skersiniam profiliui; iš lentelės matyti, kad A kategorijos gatvėse yra draudžiamas automobilių statymas (lentelėje pažymėta raide „N“, reiškiančia, kad automobilių statyti negalima).

Kaip matyti iš skundo, pareiškėja iš esmės neginčija to, kad A kategorijos gatvėje yra negalimas automobilių statymas. Tačiau teigia, kad jeigu atsakovas vienodai taikytų ribojimus, nustatytus A kategorijos gatvėms, tai jis neturėtų planuoti ir projektuoti šioje gatvėje pėsčiųjų ir dviračių eismo, nes toks eismas taip pat yra draudžiamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Projekto sprendiniai nėra šio ginčo dalykas, tad jų teisėtumas nevertintinas; tuo pačiu pareiškėjos argumentai, susiję su netinkamu Projektu, atmestini kaip nepagrįsti, nes jie nesusiję su šioje byloje nagrinėjamais klausimais.

11.3. Skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu parengtame Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento dviejų lygių sankryžos Vilniaus mieste rekonstravimo projekte yra suprojektuota želdinių juosta ir būtent toje vietoje, kurioje Bendrovė siekia įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Be to, pažymėjo, kad ši sankryža yra pagrindinė Vilniaus miesto pietrytinės dalies arterija, kurioje vyksta intensyvus transporto priemonių eismas. Dėl intensyvaus eismo sankryžoje ir jos prieigose yra nemaža oro tarša ir triukšmas, todėl dviračių ir pėsčiųjų takai suprojektuoti maksimaliu atstumu nuo važiuojamosios dalies ir atskirti želdinių juosta; suprojektuotų želdinių paskirtis yra ne tik estetinė, bet ir apsauginė.

Pareiškėja skunde nurodė, kad šiuo metu teritorijoje, kurioje ji prašo leisti įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, nėra jokių želdinių, tad aikštelės įrengimas neturės įtakos želdinių apsauginei paskirčiai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog šiuo metu Projekte numatyti želdiniai (želdinių juosta) nėra įrengti, nekeičia esmės; jie Projekto įgyvendinimo metu bus įrengti ir be kita ko atliks suplanuotą apsauginę nuo triukšmo ir taršos paskirtį. Be to, ši situacija reiškia tai, kad pareiškėja iš esmės siekia pakeisti Projekto sprendinius, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime, ji tokios teisės neturi.

11.4. Sprendime nurodyta, kad STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priede yra įtvirtintos išimtys, kai žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma, t. y. naujo statinio statybos atveju, be kita ko, tiesiant valstybinėje žemėje susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statant jiems funkcionuoti būtinus statinius (4 priedo 1.3 punktas). Automobilių stovėjimo aikštelės pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ yra priskirtos kitos paskirties inžineriniams statiniams ir nepatenka į susisiekimo komunikacijų sąvoką, todėl joms statyti turi būti suformuotas žemės sklypas, t. y. netaikoma minėta išimtis.

Pareiškėja sutinka, kad šioje teritorijoje suformuoti sklypą nėra galimybės, tačiau teigia, jog to daryti nereikia, jeigu yra pasirašoma susisiekimo komunikacijų / inžinerinių tinklų projektavimo sutartis ir gatvių raudonųjų linijų ribose statybos vyksta savivaldybės vardu. Šį savo teiginį pagrindžia STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 9 punktu.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos minima teisės norma (minėto teisės akto 9 punktas) kalba apie besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus. Taigi, pareiškėja savo teiginio nepagrindžia tinkama teisės norma.

11.5. Sprendime nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė rekonstruotą Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. sankryžą registruos VšĮ „Registrų centras“, tad automobilių stovėjimo aikštelė su žemės sklypu, įsiterpusi į susisiekimo komunikacijų statinį, trukdys tolesnei plėtrai ir ateityje gali pareikalauti papildomų išlaidų jai pašalinti.

Pareiškėja teigia, kad šie atsakovo teiginiai yra neargumentuoti.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjos argumentu, kad atsakovo teiginiai dėl tolesnės galimos plėtros nėra pakankamai motyvuoti. Tačiau bet kokiu atveju, tai nepaneigia šioje byloje nustatytų svarbių aplinkybių dėl atsakovo teisės atsisakyti sudaryti sutartį inžineriniams statiniams projektuoti.

11.6. Taip pat Sprendime paaiškinta dėl suprojektuotų automobilių stovėjimo vietų Projekte.

12. Apibendrinant šio sprendimo 11 punkte išsakytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo atsisakymas sudaryti projektavimo sutartį inžineriniams statiniams projektuoti yra teisiškai pagrįstas.

13. Pareiškėja teigia, kad LAGK 2020 m. sausio 20 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti sutikimą įrengti automobilių stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taip pat atsakovas buvo įpareigotas paaiškinti apie galimybes panaikinamas automobilių stovėjimo vietas kompensuoti kitokiu būdu. Tačiau, pasak pareiškėjos, šis Komisijos sprendimo įpareigojimas nebuvo įvykdytas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas Komisijos sprendimas ir jo vykdymo klausimai nėra susiję su šia nagrinėjama byla ir skundžiamo sprendimo (rašto) teisėtumui bei pagrįstumui neturi jokios įtakos.

Kaip matyti iš bylos, Bendrovė 2019 m. spalio 9 d. pateikė Administracijai prašymą išduoti sutikimą prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti įrengti 76 vietų automobilių stovėjimo aikštelę valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Administracija 2019 m. lapkričio 12 d. informavo Bendrovę, kad nepritaria automobilių stovėjimo vietų projektavimui ir įrengimui Minsko pl., ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutikdama su tokiu atsakymu, jį apskundė Komisijai. Pastaroji 2020 m. sausio 20 d. sprendimu nusprendė panaikinti Administracijos Infrastruktūros skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. raštą ir įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti Bendrovės prašymą. Kaip matyti iš Komisijos sprendimo motyvų, skundžiamas atsakovo raštas iš esmės buvo panaikintas tik dėl to, kad jis neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, t. y. atsakyme nebuvo paaiškinta, kokiais teisės aktais ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis vadovaujantis yra priimtas sprendimas. Tad jokių privalomų nurodymų, susijusių su automobilių parkavimu, atsakovui nebuvo duota. Tarp kita ko buvo tik pažymėta, kad atsakyme, jei nėra galimybės automobilių stovėjimo vietų įrengti gatvės raudonųjų linijų ribose, turėtų būti paaiškinama apie galimybes panaikinamas automobilių stovėjimo vietas kompensuoti kitokiu būdu; tačiau šis Komisijos pastebėjimas jokių būdu negali būti vertinamas kaip privalomas atsakovui nurodymas, nes Komisija konstatavusi atsakymo neatitikimą VAĮ nuostatoms, kompensavimo klausimo nenagrinėjo. Dar daugiau, Administracijos Infrastruktūros skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs prašymą, 2020 m. vasario 13 d. pateikė pareiškėjai atsakymą Nr. A51-20596/20(2.9.4.9E-INF), atitinkantį VAĮ reikalavimus, kuriame pakartotinai nepritarė Bendrovės siūlomiems automobilių stovėjimo vietų projektavimo ir įrengimo sprendiniams. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja šio atsakovo atsakymo nustatyta tvarka nebeskundė. Tačiau 2020 m. kovo 24 d. pateikė kitokio pobūdžio prašymą atsakovui, t. y. prašymą sudaryti sutartį inžineriniams statiniams projektuoti. Atsakovas, minėta, priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą. Taigi, iš to kas pasakyta, visiškai akivaizdu, kad Komisijos 2020 m. sausio 20 d. sprendimas ir jo vykdymo klausimai neturi jokios reikšmės šiai nagrinėjamai bylai.

14. Pareiškėja dar labai akcentuoja kompensavimo klausimą dėl jos parkavimo vietų naikinimo ir pan.

Visų pirma, pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas konkretus ginčas, t. y. atsakovo atsisakymas sudaryti sutartį inžineriniams statiniams projektuoti. Jokie reikalavimai dėl kompensavimo, jų būdų ir pan. nėra pareikšti. Tad teismas šioje byloje neturi jokio pagrindo šiuos klausimus nagrinėti ir vertinti; šios bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinti atsakovo Sprendimo (rašto), kuriuo buvo atsisakyta sudaryti prašomą sutartį, teisėtumą ir pagrįstumą.

Antra, pareiškėja teigia, kad atsakovė neatsižvelgė į Pastato savininkų ir prekybos centro klientų teises, užsakydama sankryžos rekonstravimo šalia Pastato projektą. Tačiau šie klausimai vėl gi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Antra vertus, kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento 2005 m. spalio 6 d. rašto Nr. A51-12577-(1-13-EUD-0), statytojui UAB „Vlamarkas“ buvo leista suprojektuoti ir įrengti prie valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę; taip pat rašte nurodoma, kad aikštelė bus neatlygintinai perduota į Miesto ūkio skyriaus balansą, ji bus bendro naudojimo ir galės būti apmokestinta. Taigi, statytojui buvo leista statyti aikštelę su įsipareigojimu vėliau ją perduoti į Administracijos balansą. Šioje byloje nėra ginčo, kad minėta aikštelė šiuo metu yra atsakovo žinioje, tad jis turėjo teisę šią teritoriją įtraukti į Projektą, siekiant pagerinti automobilių eismą mieste, tai neabejotinai yra viešasis interesas. Dėl pareiškėjai galimai priklausančios kompensacijos, pasakytina, kad šioje byloje pareiškėjos pareikšti reikalavimai yra netinkamai pasirinktas teisių gynimo būdas, siekiant išspręsti naikinamų automobilių statymo vietų kompensavimo klausimą.

Trečia, pažymėtina ir tai, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, statant Pastatą buvo įrengta Sklype reikiamas kiekis parkavimo vietų. Tuo tarpu už Sklypo ribos buvo įrengtos ne norminės (privalomos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus) automobilių stovėjimo vietos, bet papildomos vietos. Vėlesnis teisės aktų pasikeitimas, numatantis didesnį parkavimo vietų skaičių prie tokių objektų – prekybos centrų, nedaro jokios įtakos pareiškėjos Pastatui, t. y. automobilių stovėjimo vietų normai; tad papildomų parkavimo vietų panaikinimas iš esmės nekeičia situacijos, t. y. pareiškėjai neatsiranda pareiga papildomai įsirengti privalomas parkavimo vietas.

15. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14 ir kt.). Be to, LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama ir būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį VAĮ 8 straipsniui (žr., pvz., 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. cA-63-3775/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamą sprendimą (raštą), teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia ir pan. Sprendime aiškiai ir pakankamai nurodyta, kodėl atsisakoma sudaryti sutartį inžineriniams statiniams projektuoti, t. y. atsisakymas yra teisiškai pagrįstas.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo; taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

17. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja teismo prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl netenkinus skundo, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė