Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Savo parodymus kaltinamasis V. Č. pilnai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 160 – 162 b.l.).

S. L. parodė, kad 2008-01-27 norėjo išgerti ir ieškojo kompanijos. Susipažino su K. R., su ja apie 13 val. nuvažiavo pas G. G., gyvenantį „Kaubariškio“ sodų bendrijoje. Iki tol buvo išgėręs kelis stikliukus degtinės. Pas G. G. buvo V. Č.. Visi keturiese gėrė alų, degtinę. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo, su kaltinamuoju jis taip pat nesipyko. Kadangi G. G. nerūko, visi rūkė prieangyje ar kieme. Kažkuriuo metu berūkant pajuto smūgį į pilvą, šilumą, pamatė iš pilvo bėgantį kraują. Prisimena, kad kaltinamasis rėkė jam „papjausiu“. Daugiau įvykio aplinkybių neprisimena. Neprisimena, kad V. Č. būtų grasinęs, bandęs jėga išsivežti K. R.. Reiškia 4340 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti: 140 Lt už sugadintus rūbus; 1200 Lt kainavo 3 mėnesius trukęs gydymas, nes pirko vaistus nuo skausmo, važinėjo pas gydytojus; kadangi po įvykio buvo nedarbingas negavo 3000 Lt darbo užmokesčio. Be to prašo priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes nebegali dirbti sunkesnio darbo, dūsta, dėl sveikatos būklės turi imti papildomas atostogas.

Liudytojas G. G. parodė, kad 2008-01-27 kartu su K. R., V. Č. ir nukentėjusiuoju S. L. girtavo savo sodo namelyje (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „Kaubariškis“, Kaubariškio kaime Panevėžio rajone. Gėrė alų, degtinę. Begerdami kaltinamasis ir nukentėjusysis nekonfliktavo, nesimušė, nebuvo matyti jokių agresijos požymių iš abiejų pusių. Jiedu kelis kartus buvo išėję parūkyti, tačiau ir kieme tarp judviejų negirdėjo jokių konfliktų. K. R. pasigėrė ir užmigo. Atėjo kaimynas R. R., atnešė alaus. Netrukus po to kaltinamasis ir nukentėjusysis išėjo iš kambario, o R. R. jam liepė eiti iš paskos žiūrėti, nes įtarė kažką negero. Išėjęs iš kambario jis pamatė, kaip prieangyje šalia laiptų ant nugaros guli nukentėjusysis, šalia prie esantis V. Č. bado jį peiliu. Jis suriko „ką darai“, pagriebęs už rūbų iš nugaros ir nestipriai patraukęs atitraukė kaltinamąjį. Matė, kad šis buvo labai įpykęs, tačiau atitrauktas jis staigiai nurimo. Nukentėjusysis atsikėlė ir išbėgo iš namo, o V. Č. nuėjo į virtuvę, nusiplovė kruvinas rankas ir nuplovė peilį. Iš karto po to jis pasakė, kad važiuoja į namus, pasikars, o namelį, kuriame gyveno, padegs. Kodėl ėmė badyti nukentėjusįjį peiliu, neaiškino. Jis nematė, kad kaltinamasis ar nukentėjusysis būtų griuvę laiptais, negirdėjo, kad jie būtų baręsi prieangyje. V. Č. pažįsta apie metus laiko ir apibūdinti jį gali tik kaip labai gerą ir ramaus būdo žmogų.

Savo parodymus liudytojas G. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Čia jis parodė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį S. L. peiliu badė gulintį ant nugaros, pats tuo momentu buvo priklaupęs šalia jo ant kairiojo kelio (1 t., 84 – 86 b.l.).

Liudytojas R. R. parodė, kad 2008-01-27 dienos metu nuėjo pas G. G., kuris gyvena netoliese. Nunešė jam alaus. Kambaryje buvo G. G., sėdėjo kaltinamasis ir nukentėjęs. Jiedu sėdėjo keistai susiglaudę, arti vienas kito, kažką kalbėjosi rusiškai, tačiau nesipyko ir nekonfliktavo. Visi jau buvo pakankamai girti. Norėjo įsipilti alaus ir tuo momentu pamatė, kad V. Č. rankose lyg kažkas sublizgėjo, įtarė, jog tai galėjo būti peilis. Netrukus po to jiedu įtartinai skubėdami išėjo iš kambario ir nulipo laiptais į prieangį. Jis nematė, kad kuris nors iš jų buvo griuvęs laiptais į apačią. Kambaryje ant grindų netoli išėjimo durų pamatė lašelius, panašius į kraują. Pasakė apie tai G. G., liepė eiti iš paskos pasižiūrėti kaltinamojo ir nukentėjusiojo. G. G. išėjo iš kambario ir netrukus garsiai ėmė šaukti „ką tu čia darai“. Jis taip pat išgirdo vyro balsą sakant „ja tebia liubliu, Volodia“. V. Č. tylėjo. Prieangyje matė kaltinamąjį, jam buvo perpjauta ranka, matė jo rankoje peilį. Nukentėjusiojo jau nebuvo. V. Č. pasakė, kad įsipjovė, nuėjo į kambarį plautis rankų. Prieangyje ties laiptais buvo klanas kraujo. Jis klausė kaltinamojo, ką jis padarė. V. Č. atsakė, kad „nesigaili nieko, nes nukentėjusysis jam norėjo sprandą ar galvą nusukti“. Išvažiuodamas pasakė, kad nesės, pasidarys galą, namus padegs. Eidamas į namus už kokių 50 metrų jis pamatė gulintį nukentėjusįjį. Pažįsta V. Č., nėra matęs jo agresyvaus. Nors šis nevengė išgerti, tačiau niekada nesikeikė ir nekėlė jokio triukšmo.

Liudytoja K. R. parodė, kad 2008-01-27 susipažino su S. L.. Jis jos vaikams nupirko saldainių, maisto, degtinės, nuvežė ant kapinių. Nenorėdama artimesnių santykių su nukentėjusiuoju, pasiūlė jam nuvažiuoti pas G. G.. Pas jį buvo V. Č.. Visi keturiese gėrė alų, degtinę, S. L. prie jos nelindo. Ji pasigėrė ir užmigo, buvo pakelta policijos pareigūnų jau po įvykio. Koridoriuje matė kraujo balą. Kraujo buvo virtuvėje ant grindų, ant skalbimo mašinos. Jiems girtaujant, einant į kiemą parūkyti S. L. ir V. Č. elgėsi ramiai, nekonfliktavo.

Liudytoja K. V. parodė, kad 2008-01-27 įvykio metu pas G. G. nebuvo.

Liudytojai P. N. ir V. Č. parodė, kad kaltinamasis yra ramaus būdo, nekonfliktiškas žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratą sodo namelyje, kuriame kaltinamasis gyveno, jiedu matė nuo lubų nuplėštas lentas, buvo virvė ir degalų bakelis. Iš to sprendžia, kad kaltinamasis iš tiesų norėjo nusižudyti ir padegti namelį, nes degalai buvo laikomi atskirai ūkinėje patalpoje.

2008-01-27 įvykio vietos apžiūros protokolas įrodo, kad įvykio vietoje – sodo namelyje Nr. D – 75, sodų bendrijoje „Kaubariškis“, Kaubariškio kaime Panevėžio rajone, koridoriuje ant grindų rastos dėmės, panašios į kraują (1 t., 4 – 15 b.l.).

Specialisto išvada Nr. G 212/ 08 (05) patvirtina, kad S. L. padaryti šie sužalojimai : pjautinės – durtinės žaizdos kairiame rieše, dešinės plaštakos nykščio srityje, veide, nugaroje, pilvo dangoje, kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos abiejose pusėse su oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, kiauryminė pjautinė – durtinė žaizda pilvo dangoje su kepenų kairiosios skilties sužalojimu ir kraujo susikaupimu pilvo ertmėje. Iš viso jam suduodant 15 smūgių padaryta 15 pjautinių – durtinių sužalojimų. Dėl sužalojimų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., 58 – 59 b.l.).

Specialisto išvada Nr. G 152 / 08 (05) patvirtina, kad kaltinamajam V. Č. galimai įvykio metu buvo padaryta kairės plaštakos nykščio odos pjautinė žaizda, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame kelio sąnaryje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos antro piršto srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais. Kiti sužalojimai, išskyrus nykščio pjautinę žaizdą, galėjo gautis griūnant ir atsitrenkiant į kietus daiktus (1 t., 177 b.l.).

Kaltinamojo V. Č., nukentėjusiojo S. L., liudytojų G. G., R. R. parodymais, specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus pilnai įrodyta, kad nukentėjusįjį daugybiniais smūgiais peiliu į įvairias kūno vietas sunkiai sužalojo kaltinamasis V. Č.. Paties įvykio mechanizmas ir kilusios pasekmės iš esmės neginčijamos.

Kaltinamasis neigia kėsinęsis nužudyti nukentėjusįjį. Iš tiesų, veika kaip pasikėsinimas nužudyti gali būti kvalifikuojama tik esant kaltininko apibrėžtai tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę. Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama ne tik iš paties kaltininko parodymų – tyčia nustatoma įvertinus visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Šiuo atveju, jau paminėtais įrodymais yra įrodyta, kad S. L. buvo nustatyta net 15 durtinių – pjautinių sužalojimų įvairiose kūno srityse. Dauguma jų priekinėje jo kūno dalyje – tik dvi žaizdos nugaros pusėje. Trys iš paminėtų sužalojimų, t.y. 2 kiauryminiai durtiniai – pjautiniai sužalojimai krūtinės ląstos abiejose pusėse su oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse bei kiauryminis durtinis – pjautinis pilvo sužalojimas pažeidžiant kepenis – yra betarpiškai ir tiesiogiai pavojingi gyvybei ir kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi durtiniai – pjautiniai sužalojimai padaryti peiliu, per pakankamai trumpą laiką, smūgius suduodant iš viršaus į apačią nukentėjusiajam, kuris smūgių sudavimo momentu gulėjo ant nugaros ir buvo laikomas virš jo buvusio kaltinamojo – tai matyti iš G. G. bei paties nukentėjusiojo parodymų. Nukentėjusysis vienodai nuosekliai nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad smūgių sudavimo metu girdėjo V. Č. sakant, kad jį papjaus – šiais jo parodymais netikėti nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš paties kaltinamojo bei liudytojų G. G. bei R. R. parodymų, badyti nukentėjusįjį peiliu V. Č. nustojo tik įsikišus pašaliniam žmogui, t.y. G. G., kuris pagal kaltinamojo parodymus rėkė jam „ką darai“, o pagal G. G. parodymus – dar ir sugriebęs kaltinamąjį iš nugaros už rūbų jį atitraukė nuo jau sužaloto nukentėjusiojo. Svarbūs šia prasme yra ir R. R. parodymai apie V. Č. elgesį iš karto įvykio – kaltinamasis R. R. pasakė, kad jis nieko nesigaili ir tai nukentėjusiajam padarė, t.y. jį sužalojo, iš pykčio jam. Šios aplinkybės, t.y. daugybinių smūgių sudavimas nukentėjusiajam, iš kurių ne vienas, o keli į gyvybiškai svarbias kūno vietas, tiesiogiai sukeliant pavojų jo gyvybei; smūgiavimas nukentėjusiajam peiliu; tiesioginis išsakytas kaltinamojo grasinimas jį papjauti; pavojingų veiksmų prieš nukentėjusįjį nutraukimas ne savo valia, o tik įsikišus pašaliniam žmogui – rodo, jog kaltinamasis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, t.y. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galimas pasekmes – galimą nukentėjusiojo mirtį, ir šių pasekmių siekė. Mirties nukentėjusysis išvengė tik dėl to, kad kaltinamasis G. G. dėka buvo atitrauktas nuo nukentėjusiojo.

Kaltinamasis V. Č. parodė, kad peiliu nukentėjusįjį badyti ėmė supykęs ant jo dėl to, kad šis jį nustūmė nuo laiptų, iki tol prie jo kabinėjosi kieme. Savo parodymuose kaltinamasis nurodė ir dar vieną galimą nusikaltimo motyvą – pyktį ant nukentėjusiojo dėl jo bandymo iš sugėrovų kompanijos išsivežti liudytoją K. R.. Tai iš dalies patvirtino ir liudytojas G. G.. Tačiau, tiek vienu, tiek kitu atveju kalbama apie tą patį – apie pyktį nukentėjusiajam. O tai yra asmeninės paskatos. Todėl, V. Č. veika teisingai ir tinkamai kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti S. L. ir atitinka BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo parodymai, kad jis ant nukentėjusiojo buvo supykęs taip, kad jau nebegalėjo valdyti savo veiksmų, t.y. veikė afekto būsenoje, atmetami. Pirmiausiai, V. Č. parodė, kad kieme S. L. jį nei iš šio, nei iš to pargriovė, ir dėl to jis supyko. Tačiau, tai, pagal kaltinamojo parodymus, įvyko maždaug prieš valandą laiko iki įvykio. Iš G. G. ir R. R. parodymų seka, kad iš kambario, kuriame buvo girtaujama, betarpiškai prieš nusikaltimą V. Č. ir nukentėjusysis išėjo nekonfliktuodami, prieš tai kambaryje jie nesipyko ir nesiginčijo. Nėra paneigti kaltinamojo parodymai apie tai, kad S. L. jį pastūmė nuo laiptų į prieangį ir jis griūdamas susižalojo, tai iš dalies patvirtina ir specialisto išvada apie kaltinamajam padarytus sužalojimus. Tačiau, jam padarytus sužalojimus teismo medicinos specialistė įvertino tik kaip nežymiai sutrukdžiusius jo sveikatą, ir esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam nebuvo jokio reikalo griebtis peilio. Pagaliau, nustatyta, jog tą pačią dieną apie 18 val., t.y. praėjus daugiau kaip dviems valandoms po įvykio, kaltinamajam buvo nustatytas beveik vidutinio lygio girtumas (1,47 %) – o toks girtumas, pagal šiuo klausimu jau nusistovėjusią teismų praktiką, iš esmės eliminuoja staigaus didelio susijaudinimo kilimo galimybę. Pagal byloje esančius įrodymus galima teigti priešingai – kaltinamasis susidariusią situaciją išnaudojo realizuoti prieš nukentėjusįjį susikaupusiam pykčiui.