Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. L. atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu E. L. atstovo advokato A. Jaskelevičiaus skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos protokolo (nutarimo) Nr. 5/2011, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. 2011 m. gegužės 24 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2011 m. gegužės 4 d. nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigos arba organizacijoms, (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų kieme Palangoje, bendroje automobilių stovėjimo aikštelėje, savavališkai įrengė automobilio stovėjimo vietą užtveriantį įtaisą.

Šį Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos protokolinį nutarimą pareiškėjos E. L. atstovas advokatas A. Jaskelevičius apskundė Palangos miesto apylinkės teismui.

Skunde teigiama, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai (gyventojai) nesutaria dėl bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės, ir jos naudojimo tvarkos ir sąlygų, advokato manymu, šis ginčas spręstinas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pagal pareiškėjo (ieškovo) nustatyta tvarka surašytą ir pareikštą ieškinį teismui. Pabrėžia, jog Civilinio kodekso 4.81 str. nustato, jog nekilnojamo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio sutarimu nustatyta tvarką, pagal kurią bus naudojamasi daiktu, kuris yra bendra dalinė nuosavybė. Civilinio kodekso 4.75 str. numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi pareiškėjos atstovo advokato, manymu tai yra civilinis ginčas, o ne viešosios teisės normų pažeidimas. Todėl tokie veiksmai dėl neva savavališkai nubraižytos horizontalaus ženklinimo juostos bei įrengtų 2 parkavimo įtaisų vertinti pagal ATPK 188 str. kaip savavaldžiavimą nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. nustatančia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukiama, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir konstatavus, kad veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nėra ir įstatyminio pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tačiau nepaisant to, E. L. atžvilgiu buvo surašytas 2011 m. gegužės 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tokiu būdu buvo priimtas Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos protokolas (nutarimas). Pareiškėjas mano, jog protokolas (nutarimas) yra priimtas pažeidžiant ATPK nuostatas ir priimtas nesant tam teisinio pagrindo, nes ATPK 287 straipsnis numato, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti bylą; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).

Apeliaciniame skunde cituojama ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuri yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. ATPK 284 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, ir todėl perduoti bylą nagrinėti kitai institucijai. Nurodo, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra pasisakęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, tik kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Taigi apylinkės teismui, nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties nagrinėjant bylą pagal pareikštą kaltinimą, padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, yra pagrindas vadovaujantis ATPK 302 str. 1 dalies 2 punktu panaikinti nutarimą, ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1143 pataisomis, įsigaliojusiomis nuo 2011 m. sausio 1 d., neteko galios visos Administracinių bylų teisenos įstatymo (reglamentuojančio administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką) nuostatos, susijusios su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, ir šios nuostatos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 (2), 226, 232, 232 (1), 239, 239 (3), 241, 241 (1), 246 (1), 246 (2), 246 (7), 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257 (1), 260 (1), 260 (2) straipsniais, dvidešimt trečiuoju (1) ir dvidešimt trečiuoju (2) skirsniais 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1142 pataisomis iš dalies perkeltos į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nuo 2011 m. sausio 1 d. kompetencija spręsti bylas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo iš administracinių teismų buvo perduota bendrosios kompetencijos teismams ir visą administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pradėjo reglamentuoti vienintelis teisės aktas - Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (išimtis - bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo). Taigi apylinkės teismas, dėl skundo priimdamas ATPK 302 str. nenumatytą sprendimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, nepagrįstai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 d. nuostatas, kurios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje nebegalioja.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byla neišnagrinėta ir nėra priimtas apskundimo objektas, t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimas. Kaip jau minėta protokolas buvo priimtas ir nuspręsta grąžinti Palangos miesto policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą medžiagą papildyti (pataisyti).

ATPK 280 str. nustatyta, jog ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia šiuos klausimus: 1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti tą bylą; 2) ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga; 3) ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą; 4) ar išreikalauta reikalingą papildomą medžiagą; 5) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotų atstovų prašymai.

Nors ATPK nėra numatytas galimas organo (pareigūno) sprendimas tuo atveju, kai jis nustato, jog neteisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, tačiau tai nereiškia, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, jog tokiu atveju ATPK nenumatyta organo (pareigūno) teisė suteikti institucijai galimybę pašalinti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, ir organas (pareigūnas) privalo priimti nutarimą nutraukti bylą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (2008-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu.

ATPK 284 str. 2 d. suteikianti teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (2008-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2009-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. N-502-4307/2009 ir kt.).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), P. 329).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija protokolu (nutarimu), būtent tuo pagrindu ir nusprendė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei kitą medžiagą, grąžinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui papildyti (pataisyti). Pareiškėjos atstovas advokatas nesutikdamas su šiuo protokolu (nutarimu) sprendimą apskundė pirmosios instancijos teismui, kadangi kaip teisingai ir nurodoma apeliaciniame skunde toks nutarimas yra skundžiamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo pozicija, jog nėra priimtas apskundimo objektas t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimas. Apylinkės teismas, gavęs skundą dėl tokio komisijos sprendimo, turėjo bylą dėl skundo išnagrinėti iš esmės, t. y. įvertinti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos administracijos komisijos protokolas (nutarimas) teisėtas ir pagrįstas. Ar sprendimas grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą medžiagą papildyti (pataisyti) Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatui priimtas pagrįstai, ar protokolo trūkumai yra esminiai, ir ar pati Institucija savo iniciatyva negalėjo jų ištaisyti. Taigi pirmosios instancijos teismas priimdamas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepasisakė kaip jis išsprendžia dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2011 m. birželio 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracinės komisijos protokolą (nutarimą). Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, todėl byla grąžinama iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.