- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-31
- Bylos Nr.
- N-575-1933-09
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Varėnos rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. liepos 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. P. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 22 val., Savanorių gatvėje esančioje aikštelėje, Varėnos rajone, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 2,564 promilių girtumas) ir važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo stovinčio automobilio bei į jį atsitrenkė, taip apgadindamas automobilį ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 68, 158 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.
II.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 23 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo G. P. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad G. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Nurodė, kad G. P. nepripažino vairavęs savo automobilį Rover 600, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Liudytojas N. K. taip pat nepatvirtino, kad susidūrimo metu automobilio variklis būtų buvęs užvestas, ar kad automobilį būtų vairavęs G. P.. Liudytojas nurodė, kad po susidūrimo prie automobilio Rover buvo tik G. P., todėl manė, kad jis ir vairavo automobilį. Teismas pažymėjo, jog liudytojas M. P. pripažino palikęs brolį G. P. neblaivų miegantį automobilyje, galimai neįjungęs rankinio stabdžio. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad G. P. vairavo automobilį Rover eismo įvykio metu. Dėl galimo ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo teismas bylos medžiagą grąžino Varėnos rajono policijos komisariatui.
III.
Apeliaciniu skundu Varėnos rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nutarimą ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti iš naujo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą G. P. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai, neatsižvelgęs į tai, kad G. P. atsisakė policijos pareigūnams paaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kodėl G. P. neblaivumas buvo nustatytas praėjus daugiau nei pusantros valandos po pažeidimo padarymo, bei kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis policijos pareigūnams nepaaiškino, kad jis vairavo automobilį iki eismo įvykio. Pažymi, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiamas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas patvirtinti, ar galėjo automobilis riedėti savaime. Teigia, kad apylinkės teismas neapklausė V. K. ir Varėnos rajono policijos komisariato viršininko Marijono Čaikovskio, kuriam iš karto po eismo įvykio skambino N. K. tėvas V. K. teigdamas, kad automobilį, atsitrenkusį į jo sūnaus vairuotą transporto priemonę, vairavo neblaivus G. P.. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir skundžiamą nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą G. P. nesutinka su pareikštais argumentais ir nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, jog automobilio nevairavo, o institucija, užbraukiusi jo parašytus žodžius „ne aš“, pažeidė Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462. Pažymi, kad M. P. iš karto po įvykio nurodė, jog automobilį vairavo jis ir automobilį paliko stovintį ant kalnelio, ką patvirtino ir liudytojas N. K., tačiau policijos pareigūnai paaiškinimo nesurašė. Teigia, kad būtent jo broliui M. P. policijos komisariate pirmiausia buvo patikrintas neblaivumas. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo eismo įvykio liudytojas, todėl jo nuomonė apie automobilio nuriedėjimą gali būti laikoma tik prielaida. Mano, kad pagrindo apklausti Marijoną Čaikovskį ar V. K. nėra, nes aplinkybių, kodėl apeliaciniame skunde nurodyti duomenys negalėjo būti pateikti anksčiau, ar kad būtinybė juos pateikti atsirado vėliau, apeliantas nenurodo. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 9, 27 psl.). Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl teismo padaryta išvada dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties nebuvimo negali būti laikoma tinkamai pagrįsta.
Administracinis kaltinimas G. P. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas už padarymą pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kuris numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.
Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad nėra įrodyta, jog G. P. vairavo automobilį, iš esmės pagrindė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kuriais jis neigė vairavęs automobilį, jo brolio M. P. parodymais, kad automobilį su viduje miegančiu broliu jis paliko stovėjimo aikštelėje neužtraukęs rankinio stabdžio, ir liudytojo N. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais apie tai, kad jis nematė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, sėdinčio prie į jo vairuotą transporto priemonę atsitrenkusio automobilio vairo. Tačiau išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo surinkti visi reikiami įrodymai, o esami nebuvo tinkamai ištirti. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl administracinio teisės pažeidimo protokole esančio G. P. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 3), neatsižvelgė į N. K. paaiškinimą, surašytą po eismo įvykio, kuriame liudytojas teigė, kad į jo transporto priemonę atsitrenkė atbuline eiga važiavęs automobilis, kuris buvo vairuojamas G. P. (b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad N. K. policijos pareigūnams teigė, jog automobilį Rover įvykio metu vairavo jo savininkas G. P. (b. l. 9). N. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodžius visai kitokias eismo įvykio aplinkybes, teismas šių netikslumų nesiaiškino, iškilusių abejonių nepašalino. Vertindamas M. P. parodymus apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad pažeidimo padarymo metu M. P. eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl jo teismo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės nepaneigia tos aplinkybės, kad automobilį eismo įvykio metu galėjo vairuoti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Be to, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, byloje nebuvo apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas, liko neišaiškinta, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumas nustatytas praėjus net pusantros valandos po eismo įvykio.
Tad, remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.