Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovų G. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3472-541/2014 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams G. B. ir A. B. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams G. B. ir A. B. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, 2014-07-18 sprendimu ieškinys patenkintas visiškai ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteista 5 874,93 Lt skolos, 198,22 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 073,15 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2013-01-30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis iš atsakovų priteista po 92,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai bei po 45,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Atsakovas, praleidęs įstatymų nustatytą terminą, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog su teismo sprendimu nesutinka, prašė atnaujinti terminą pateikti apeliacinį skundą dėl svarbių priežasčių, t. y. teismo sprendimo faktinio negavimo, bei panaikinti 2014-07-18 teismo sprendimą kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi netenkino atsakovų G. B. ir A. B. prašymo atnaujinti terminą pateikti apeliacinį skundą ir atsisakė priimti atsakovų G. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 d. sprendimo.

Teismas konstatavo, kad atsakovas G. B. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, pasakė baigiamąją kalbą, teismo posėdžio metu jam buvo paskelbta protokolinė nutartis apie tai, kad sprendimo priėmimas ir paskelbimas yra atidedamas 2014 m. liepos 11 d. Atsakovas į teismo sprendimo paskelbimą neatvyko, todėl teismas CPK nustatytu terminu, atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė atsakovui teismo sprendimo kopiją, kurios įteikti atsakovui nepavyko. Atsakovė A. B. (atsakovo sutuoktinė ir solidari skolininkė) teismo posėdyje nedalyvavo, o teismo sprendimo kopija jai taip pat buvo išsiųsta jos pačios nurodytu adresu, kurios įteikti atsakovei nepavyko.

Teismo vertinimu, atsakovų nurodyta aplinkybė, jog teismo sprendimo kopijos jie negavo, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turi būti atnaujintas terminas apeliaciniam skundui pateikti, nes šalis turi pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 str. 5 d.). Nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių, teismas netenkino atsakovų prašymo atnaujinti terminą pateikti apeliacinį skundą, šiuo pagrindu atsisakė priimti atsakovų apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai pateikė atskirąjį skundą (b.l. 27-28), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti, apeliacinį skundą priimti. Nurodo, jog dar terminui apeliaciniam skundui paduoti nesuėjus, G. B. nuvyko į teismą pasiimti teismo sprendimo, tačiau teismo raštinėje buvo atsisakyta pateikti sprendimo kopiją, motyvuojant tuo, kad ji išsiųsta paštu, nors G. B. ir nurodė, jog nutarties negavo. Taigi atsakovas dėjo visas pastangas gauti teismo sprendimą, tačiau jam buvo atsisakyta jį įteikti.

Atsakovai dėl nežinomų priežasčių negaudavo teismo procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad dokumentai grįžo neįteikti, vadinasi atsakovai neturėjo galimybės susipažinti su dokumentais, todėl negalėjo piktnaudžiauti bylos vilkinimu, nes teismo sprendimo jie negavo. Tokiu atveju buvo pažeista atsakovų teisė į apeliaciją. Nurodo, jog tai patvirtina G. B. ir posėdžių sekretorės 2014-09-10 susirašinėjimas.

Nepavykus įteikti atsakovams teismo sprendimo jų gyvenamosios vietos adresu, teismas nesiėmė priemonių, kad teismo sprendimas būtų įteiktas G. B. darbo vietos adresu, kuri yra išviešinta (advokato G. B. kontora, (duomenys neskelbtini)).

Be to, atsakovai visą vasarą atostogavo (duomenys neskelbtini), todėl jų gyvenamosios vietos adresu pašto siuntų negaudavo. Apie teismo posėdį taip pat nebuvo žinoma iš anksto, apie jį atsakovui pranešė pati bylą nagrinėjanti teisėja 2 valandos iki teismo posėdžio pradžios.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l,32-33). Nurodo, jog teismas teisingai nurodė, kad teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės ir paskelbta protokolinė nutartis, kuria pranešta apie teismo sprendimo paskelbimo laiką , atsakovas dalyvavo. Atsakovė (atsakovo sutuoktinė ir solidari skolininkė) teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovams neatvykus išklausyti teismo sprendimo, šis buvo išsiųstas paštu. Atsakovai nepateikė dokumentų, jog po teismo sprendimo paskelbimo atvyko į teismą ir prašė susipažinti su byla, todėl kilusios pasekmės tenka patiems atsakovams. Atsakovas yra teisininkas, jam gerai žinomi procesiniai terminai, todėl atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą pateikti apeliacinį skundą, yra pagrįsta ir teisėta.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, taigi ji ribojama laike. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 307 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas 30 dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus apskundimo terminą svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Teismas, spręsdamas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti termino praleidimo trukmę, praleidimo priežasčių svarbą, taip pat, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą.

Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 03 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai (apeliantai) siekė apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-11 sprendimą, todėl paskutine diena apeliaciniam skundui paduoti laikytina 2014-08-11. Atsakovai apeliacinį skundą paštu išsiuntė 2014-08-22 (2 t. b.l. 4), t.y. vienuolika dienų praleidę įstatymu nustatytą terminą.

Iš byloje esančių vokų su pašto žymomis matyti, jog teismo procesiniai dokumentai (2014-07-11 teismo sprendimas) apeliantams grįžo neįteikti (II t., b.l.1,2), nors buvo siųsti pačių atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu.

Apeliantai nurodo, jog dėjo visas pastangas gauti teismo sprendimą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178 str.). Apelianto G. B. nurodytas susirašinėjimas su teismo posėdžių sekretore patvirtina tik tą aplinkybę, jog apeliantas tik 2014-09-10 elektroniniu laišku teismo posėdžių sekretorės prašė atsiųsti ir teismo sprendimą (II t., b.l. 10).

Nors apeliantai nurodo, jog nepavykus įteikti atsakovams teismo sprendimo jų gyvenamosios vietos adresu, teismas nesiėmė priemonių, kad teismo sprendimas būtų įteiktas G. B. darbo vietos adresu, tačiau šiuo atveju apeliantai, įgyvendindami savo procesines teises patys nenurodė teismui jokių kitų adresų teismo korespondencijai siųsti, išskyrus adresus (duomenys neskelbtini), kuriais teismas ir siuntė procesinius dokumentus atsakovams, ir kurie nebuvo atsakovams įteikti. Adresą korespondencijai (duomenys neskelbtini)apeliantai nurodė tik atskirajame skunde. Dėl to siųsti dokumentai laikomi įteiktais ir teismas neturėjo pareigos siųsti teismo dokumentų kitais adresais (CPK 121 str. 2 d.).

Taip pat apeliantai nurodo, jog visą vasarą atostogavo (duomenys neskelbtini) todėl jų gyvenamosios vietos adresu pašto siuntų negaudavo. Taigi, darytina išvada, jog apeliantai, žinodami, jog teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje jie yra patraukti atsakovais, ir žinodami, jog vasarą praleis kitoje gyvenamojoje vietoje, nepranešė teismui adreso, kuriuo teismo procesiniai dokumentai jiems galėtų būti įteikti, todėl, darytina išvada, kad teismo sprendimas apeliantams buvo neįteiktas dėl to, kad patys apeliantai netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

Pažymėtina ir tai, jog teismo sprendimai skelbimai viešai Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (www.teismai.lt), todėl ir šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantų nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į termino praleidimo pakankamai ilgą trukmę, į tai, kad vienas iš bendraatsakovų yra kvalifikuotas teisininkas (advokatas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad objektyvios priežastys jiems sutrukdė tinkamai įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Dėl to pirmosios instancijos teismas prašymą dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais pagrindais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį nutartį palikti nepakeistą.