Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-1542-1027/2025

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-14
Bylos Nr.: e2-1542-1027/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00074-2025-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Šimonėlytė
Ieškovas: Ž. T.
Atsakovas: D. T.
Advokatai: Vygaudas Molis, Giedrius Bučinskas

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-1542-1027/2025Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00074-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.2 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 14 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Ramunei Čypieneidalyvaujant ieškovei Ž. T., jos atstovui advokatui Vygaudui Moliui,atsakovui D. T., jo atstovui advokatui Giedriui Bučinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. T. patikslintą ieškinį atsakovui D. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo D. T. priešieškinį ieškovei Ž. T. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė SB Lizingas, uždaroji akcinė bendrovė TELE2, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Ž. T. ieškiniu, patikslinusi jo reikalavimus, prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo D. T., įregistruotą (duomenys neskelbtini), Utenos rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – T., atsakovui – T. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad ilgainiui prasidėjo tarpusavio nesutarimai ir nepagarba vienas kito atžvilgiu, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimyninį gyvenimą. Atsakovas buvo palikę šeimą, buvo neištikimas, nesaikingai vartojo alkoholį, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę, dėl to ieškovė iš pradžių prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tačiau nusprendusi nevilkinti bylos nagrinėjimo prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės manymu, abu sutuoktiniai iš dalies kalti dėl santuokos nutraukimo – kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, charakterių nesuderinamumu, požiūrių, vertybių skirtumais, sutuoktiniai yra vienas nuo kito nutolę, tapo svetimi, o to pasekmė – bendras gyvenimas tapo negalimas. Šiuo metu šalys bendro ūkio nebeveda, faktiškai santuoka nutrūko 2024 m. balandį, santuoka šiai dienai tik formali, termino susitaikyti nustatymas prieštarautų protingumo principui. Šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės, tarpusavio išlaikymas nepriteistinas. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

2. Santuokos metu šalys įgijo šias transporto priemones: Opel Zafira, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; Volkswagen Passat, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 0 Eur (priduota į metalo laužą ir sunaikinta); priekabą, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Eur; BMW X REIHE, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12 000 Eur.

3. Šalys santuokos metu taip pat įgijo nekilnojamojo turto: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 83 200 Eur (turto vertė vadovaujantis 2025 m. birželio 20 d. turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir butas); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6500 Eur (toliau – ir garažas); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 55 000 Eur (toliau – ir ūkinis pastatas). Ūkinis pastatas baigtas statyti ir įregistruotas 2012 m. gruodžio 31 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šalių santuokos metu, todėl šalims priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ir įtrauktinas į dalintino turto balansą; nors nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip ūkinis pastatas (daikto naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio), nekilnojamojo turto rinkoje yra klasifikuojamas ir savo charakteristikomis yra labiau atitinkantis poilsio namo požymius, nes jame įrengti miegamieji kambariai, įvestas vietinis vandentiekis, yra elektra, todėl ūkinio pastato rinkos vertė yra mažiausiai 55 000 Eur.

Šalies argumentai

4. Ieškovė prašo jai po santuokos nutraukimo priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 83 200 Eur, Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur, o atsakovui priteisti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6500 Eur; ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 55 000 Eur, Volkswagen Passat, kurio vertė 0 Eur ; priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Eur; BMW X REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12 000 Eur. Viso dalintino turto vertė – 157 800 Eur, tad kiekvienai iš šalių turėtų atitekti turto už 78 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei atitenka turto už 83 800 Eur, o atsakovui už 74 000, ieškovė per vienerius metus išmokėtų atsakovui 4900 Eur kompensaciją už jai atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, kompensaciją pradedant mokėti kitą mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant lygiomis dalimis (po 408 Eur, išskyrus paskutinę įmoką – 412 Eur) ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos.

5. Santuokos metu ieškovė su atsakovu įgijo skolinius įsipareigojimus: 2022 m. vasario 26 d. atsakovas ir UAB SB Lizingas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 000 Eur (kreditoriui grąžintina suma 15 476,96 Eur), vartojimo kreditas buvo skirtas transporto priemonės BMW X REIHE įsigijimui; 2004 m. rugpjūčio 27 d. šalys ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius sudarė būsto kredito (linijinis) sutartį dėl 12 381,26 Eur sumos, kreditas buvo skirtas buto įsigijimui.; 2023 m. gruodžio 28 d. ieškovė iš UAB TELE2 išsimokėtinai įsigijo ryšio įrangą už 833,59 Eur. Ieškovė laikosi nuomonės, kad nurodytas solidarias prievoles turi baigti mokėti asmeniškai tas, kuriam bus priteistas atitinkamas turtas – butas ir/ar transporto priemonė BMW. Atitinkamai turėtų būti nustatyta, kad solidarią prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyrius po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė asmeniškai, iš UAB TELE2 įsigyta ryšio įranga faktiškai naudojasi ieškovė, sutartį sudarė ji savo vardu, todėl po santuokos nutraukimo šį įsipareigojimą vykdys ieškovė asmeniškai. Kadangi reiškiamas reikalavimas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę BMW X REIHE, atitinkamai turėtų būti nustatyta, kad solidarią prievolę kreditoriui UAB SB Lizingas po santuokos nutraukimo vykdys atsakovas asmeniškai (2025 m. spalio 8 d. Nr. DOK-33015).

Atsiliepimas

6. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas gyveno atskirai dėl (duomenys neskelbtini), vėliau susitaikė, tačiau nuo 2024 m. gegužės mėn. neveda bendro ūkio, nes ieškovė (duomenys neskelbtini), provokuoja konfliktus, todėl mano santuoka iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutinka, kad ieškovės nurodyti įsipareigojimai yra solidarūs ir juos grąžinti turi kartu. Ūkinis pastatas pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe, kadangi buvo pastatytas ne 2012 metais, o iki (duomenys neskelbtini), jo statytojas buvo atsakovo tėvas D. T., jam (duomenys neskelbtini) mirus atsakovas pagal testamentą paveldėjo visą jo turtą, taip pat ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pastatytas ir įrengtas pastatas. Kadangi tuo metu nebuvo atlikti pastato kadastriniai matavimai, į (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pastatas nebuvo įtrauktas. Kadangi faktiškai pastatas buvo įgytas paveldėjimo būdu, jis pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe ir neįtrauktinas į bendrą turtą. Pagal 2025 m. birželio 20 d. atliktą pastato vertinimą jo vertė – 44 100 Eur. Nei vienas neturi finansinių galimybių išmokėti kompensaciją, todėl 83 200 Eur vertės butas dalintinas po ½ dalį. Garažo vertė yra 1700 Eur, jis priteistinas atsakovui, o ieškovei išmokėtina 850 Eur kompensacija. Priekaba, 500 Eur vertės, ir nebeegzistuojanti transporto priemonė Volkswagen Passat priteistinos atsakovui, o transporto priemonė Opel Zafira, 600 Eur vertės, ieškovei, išmokant kompensacijas, išskyrus už neegzistuojančią transporto priemonę Volkswagen Passat. Transporto priemonės BMW vertė VšĮ Emprekis duomenimis yra 8363 Eur, kredito, kurį grąžintų asmeniškai atsakovas, likutis 4374 Eur, todėl dalintino turto vertė 3989 Eur, o ieškovei tenkanti kompensacija 1994,50 Eur. Nuo 2024 m. gegužės mėn. atsakovas vienas mokėjo kreditus Luminor Bank ir UAB SB lizingas, nuo tada sumokėjo 770,40 Eur būsto kredito ir 3871,80 Eur vartojimo kredito įmokų, todėl ieškovė turi kompensuoti ½ dalį įmokų – 2321,10 Eur. Suvedus dalintino turto vertės ir kompensacijų balansą, atsakovas ieškovei turėtų išmokėti 3094,50 Eur, o ieškovė atsakovui 2621,10 Eur, todėl atsakovo ieškovei mokėtina kompensacija – 473,40 Eur (2025 m. kovo 20 d. Nr. DOK-9630, 2025 m. rugpjūčio 4 d. Nr. DOK-25547).

7. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog prievolė bankui po santuokos nutraukimo liktų solidaria ir nebūtų modifikuojama, šalių susitarimai mokėti kreditą lygiomis ar kitokiomis dalimis neįpareigoja banko ir neturės įtakos banko sprendimams reikalauti prievolės vykdymo iš abiejų solidariai atsakingų šalių (2025 m. vasario 25 d. Nr. DOK-6763).

8. Tretieji asmenys UAB SB Lizingas, UAB TELE2 atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

9. Ieškovė 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu palaikė 2025 m. spalio 8 d. patikslinto ieškinio reikalavimus. Teikdama paaiškinimus 2025 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutarimai prasidėjo beveik prieš 10 metų, prasidėjo negrįžimai namo, pavydas, atsakovas susirado kitą moterį. Prieš 5 metus atsakovas maldavo priimti jį atgal, ji iškėlė sąlygą, kad jo gyvenime nebūtų kitos moters, tačiau vėliau pagavo atsakovą vėl bendraujant su ta moterimi ir jos mama. Atsakovas smurtaudavo psichologiškai, ieškovė jo bijodavo, buvo ir fizinio smurto, tačiau į policiją nesikreipė, atsakovas (duomenys neskelbtini). Pati (duomenys neskelbtini). Kaip sutuoktiniai su atsakovu negyvena 1,5 metų. Dukra D. jau (duomenys neskelbtini), jokių pretenzijų dėl jos išlaikymo atsakovui neturi. Namą (ūkinį pastatą) statė su atsakovu iš lėšų, kurias uždirbdavo, pradėjo statyti be leidimų tada, kai ji laukėsi antro vaiko, (duomenys neskelbtini), dokumentus įregistravimui pradėjo tvarkyti 2012 m. Sodyboje buvęs gyvenamasis namas sudegė 1998 m. Su atsakovu iš pradžių gyveno namo (ūkinio pastato) pirmame aukšte, atsakovo tėvas ateidavo pabūti, ten negyveno. Antras aukštas įrengtas prieš 15-17 metų. Kai jos tėvai pardavė mišką, davė 6000 Eur, kuriuos investavo į namą. Namą rezgė A. Ž., kurį pasamdė atsakovas, pateiktose nuotraukose matyti jis ir atsakovo tėvas. Pastatymas kainavo 20 000 litų, dokumentų nerinko. Mediena buvo iš atsakovo tėvo miško. Miškui pjauti atsakovas samdė traktorininką. 2012 m. jau buvo baigtas vidus, durys, langai, pečius.

Atsiliepimas

10. Atsakovas 2025 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad problemų pradžia prieš 5 metus, iš ieškovės būdavo replikos dėl (duomenys neskelbtini), pati ieškovė būdavo (duomenys neskelbtini), pradėjo tai slėpti. Niekada nebuvo neištikimas ieškovei. Patvirtino, kad žinutė moteriai, vardu R., yra jo rašyta bei kad tai ta pati moteris, su kuria jis užfiksuotas ieškovės pateiktoje fotonuotraukoje. Santuoka iširusi apie pusantrų metų. Garažas galėtų būti vertas apie 3000 Eur, nes ten nieko nėra, nėra stogo, automobilio BMW ten niekada nelaikė, nes netelpa. Ūkinis pastatas buvo pastatytas, kai sudegė namas, pradėtas statyti 2007 m., baigtas 2012 m., antras aukštas įrengtas po (duomenys neskelbtini), iki stogo sunertas 2010 m., tėvukas židinį kūreno. Yra jo asmeninė nuosavybė, nes paveldėtas, žymos, kad asmeninis turtas nebuvo, nebuvo apie tai net pagalvota, kad bus toks reikalas. Kredito įmokų ieškovė nemokėjo. Leidimas kirsti buvo tam, kad atstatyti sudegusi namą, apie 20 m3 namui reikėjo, statė A., langai, durys įdėti 2009 m. Nuotekų šalinimo sistemos nėra, per sieną padarytą skylę pravestas vamzdis, kuriuo nuotekos nuteka į lauką. Tualetas - lauko, miške. Šulinyje įrengtas hidroforas, paduodamas vanduo į namą. Sodyba yra (duomenys neskelbtini). Elektra įvesta nuo pagrindinės stoties.

11. Liudytoja V. R. (ieškovės mama) paaiškino, kad šalių santuokos iširimo pagrindinė priežastis – neištikimybė, atsakovas buvo išėjęs iš šeimos. Matydavo, kad būdavo ir smurto. Prieš 5 metus buvo susitaikę. Mano, kad abu (duomenys neskelbtini) neperžengiant ribų, per šventes, gimtadienius. Namas (duomenys neskelbtini) pradėtas statyti prieš 19 metų. Ieškovė dirbo, laiptus apklijavo akmenukais. Daugumoje abu statė, padėjo atsakovo tėvas. Sodyba buvo D., priklausė jam su Ž. Ji su ieškovės tėvu nepadėjo statyti, tik nuvažiuodavo, tačiau kai ieškovės tėvas pardavė mišką, davė ieškovei pinigų – apie 10 000 litais ar eurais, nepamena: sutuoktiniui nuosavybės teises atstatė 2005 m., po poros metų pardavė, gavo 80 000, buvo 4 įpėdiniai, visiems padalino, pinigus padalino dviem dukros, bet ne visus.

12. Liudytoja R. P. (ieškovės sesuo) paaiškino, kad santuoka iširo dėl neištikimybės, taip sakė sesuo, atsakovas buvo išėjęs pas kitą, vėliau grįžo į šeimą. Santuokos pradžioje viskas buvo gerai, vėliau prasidėjo skambučiai ir prašymai padėti, parvežti iš sodybos. Yra sakiusi ieškovei ir atsakovui, kad abu (duomenys neskelbtini), reikia tai užbaigti, atsakovas teigė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini). Kai statė pastatą, jos vyras padėjo prie pamatų, ieškovė prisidėjo savo darbais. Tėtis yra pardavęs žemes, gal prieš 5-7 metus, davė joms po 3000 Eur, sesuo sakė, kad dalį įdėjo į namą, kiti 1000 Eur buvo įdėti butui. Atsakovo tėvas gyveno kitoje vietoje, ūkiniame pastate, kuriame į gyvenamąją buvo perdaryta patalpa, įrengtas kambarėlis, laikinai gyveno ir bute.

13. Liudytoja E. G. paaiškino, kad jos šeima buvo ieškovės ir atsakovo šeimos draugai. Iš ieškovės žino, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis – neištikimybė, apie tai pirmą kartą išgirdo gal prieš 3 metus, ieškovė sakė, kad atsakovas turi kitą moterį, prieš pusantrų metų įvyko pakartotinis atvejis. Ieškovė prašė jos paliudyti, kad namas buvo statytas bendrai. Matė, kaip vyko statybos, dažnai lankydavosi sodyboje. Pradžia buvo apie 2008 m., atsimena, kad buvo kertama mediena, matė, kaip buvo rezgamas namas, nepamena, kada uždengtas stogas. Matydavo ginčus tarp sutuoktinių, vieną kartą vienas keldavo konfliktus, kitą kartą kitas, policijos nei karto nebuvo. Kai sudegė namas, D. T. gyveno svirne. Name dušo, tualeto nebuvo. Prie namo dirbo atsakovas, padėdavo jo tėvas, patardavo, namą darbininkai rezgė.

14. Liudytojas A. M. paaiškino, kad gyvena sodybos kaimynystėje, namo statybose nesilankydavo. (duomenys neskelbtini) gal ir būdavo, dėl neištikimybės nieko nežino. D. T. po gaisro gyveno sodybos pastate, ten buvo kaip namai. Nežino, kaip vyko statybos, kam priklausė sodyba, statybų metu atsakovo tėvas buvo gyvas.

15. Liudytoja G. P. paaiškino, kad gyvena netoli atsakovo sodybos, už pusantro kilometro, buvo ten ne vieną kartą, matydavo ieškovę, išpuoštą sodybą. Apie santuokos iširimą nelabai ką žino, gal prieš 16 metų, taip pat iš ieškovės šią vasarą teko girdėti apie neištikimybę. D. T. gyveno ir tvartelyje, ir (duomenys neskelbtini), jam nebuvo ko daryti, nes neturėjo pinigų, naujame name negyveno. Kiek žino, namą statė darbininkai, namas jau labai seniai baigtas.

16. Liudytoja J. N. (atsakovo sesuo) paaiškino, kad vieno kalto dėl santuokos iširimo nėra, tarp šalių buvo barniai, (duomenys neskelbtini), prižiūrėdavo juos, skirdavo, neteisina nei vieno, iš ieškovės būta psichologinio smurto. Buvo kalbų apie atsakovo neištikimybę, prieš 4-3 metus visa (duomenys neskelbtini) apie tai kalbėjo. Šalys turi butą, garažą, sodybą. Ūkinis atsirado po to, kai 1998 m. sudegė namas, 2006 m. nuspręsta atstatyti, buvo kertamas D. T. miškas, kiek tiksliai, nežino. Statė tėvukas, atsakovas, vienu metu atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). Pradėtas statyti 2006 m., baigtas gal po poros metų, naudojosi atsakovas ir ieškovė. Kai statė, atsakovė (duomenys neskelbtini). Atsakovė prie namo dirbo. Nežino, kad ieškovės tėvai būtų davę pinigų statyboms. Kirsti (duomenys neskelbtini) leido, to užteko vaikams pasistatyti.

17. Liudytoja V. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sodyboje nuo 1974 m. stovi jų šeimos vagonėlis. Dalyvavo šalių vestuvėse, nežino, kada pašlijo jų santykiai. Sodybos namas sudegė gal 1998 m., D. T. kreipėsi į miškų ūkio tarnybą dėl miško kirtimo statybai, jos išlaidoms, 2007 m. vietoj sudegusio buvo pradėtas statyti namas, pabaigė per 1-2 metus, buvo jau rąstai, stogas. D. T. gyveno vagonėlyje ar tvarte, nežino kur tiksliai.

18. Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad kirto namelį D. T. sodyboje, D. T. skuto medį, už namelio statybą iš dalies sumokėjo medžiu. D. gal būdavo, nepamena. Pastatyti prašė D. T., statybą baigė tais pačiais metais, taip pačiais metais uždėjo stogą, kurio spalvos nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

19. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Utenos rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė apsisprendusi nutraukti santuoką, atsakovas tam esmingai neprieštaravo, šalys patvirtino nuo 2024 m. balandžio-gegužės mėn. gyvenančios atskirai, nevedančios bendro ūkio, sutuoktiniai taikytis nepageidauja. Tai rodo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra pasibaigusi, todėl nutrauktina.

21. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių kaltės, šalių kaltę grindžia nesutarimais, teismo posėdžio metu prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės palaikė. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį taip pat prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, liudytojų parodymus darytina išvada, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, kad gyventų gerbdamos viena kitą, šalių nesutarimus įtakojo ir (duomenys neskelbtini), dėl to kylantys pykčiai. Visa tai patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę.

22. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama, nustatant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl tarpusavio išlaikymo

23. Ieškovas ir atsakovas nurodė nereikalaujantys išlaikymo viena iš kitos, byloje nėra duomenų, kad šalys būtų nedarbingos, todėl išlaikymas šalims nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių

24. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, ieškovei paliktina pavardė – T., atsakovui – T. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškovė pirminiu ieškiniu prašė šalių nepilnamečio vaiko D. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis. Bylos nagrinėjimo metu šalių dukrai (duomenys neskelbtini), ieškovė nurodė, kad pretenzijų atsakovui dėl vaiko išlaikymo neturi, patikslintu ieškiniu su tuo susijusių reikalavimų nereiškė. Konstatuotina, kad šioje dalyje nebeliko ginčo, todėl, nelikus ginčo dalyko, ši bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 9 punktas, 294 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalinimo

26. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas bei vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

27. VĮ Registrų centras duomenimis, Nekilnojamojo turto registre santuokos metu yra įregistruota ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Santuokos metu atsakovo vardu, 2012 m. gruodžio 31 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).

28. Tarp šalių nekilo ginčo dėl buto ir garažo priskyrimo bendram sutuoktinių turtui, buto rinkos vertės, garažo padalijimo būdo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl buto padalijimo būdo, garažo rinkos vertės bei ūkinio pastato priskyrimo bendram sutuoktinių ar asmeniniam atsakovo turtui ir šio pastato rinkos vertės.

Dėl buto rinkos vertės ir padalijimo būdo

29. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teise įgijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tai bendras jų turtas ir šio turto vertės - abejos šalys pagal 2025 m. birželio 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) butą įvertino 83 200 Eur rinkos verte. Reikalavimas pripažinti šį turtą asmenine vienos iš šalių nuosavybe ar dalijant butą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nepareikštas.

30. Ieškovė prašė jai natūra priteisti butą, atsakovui jo dalį kompensuojant pinigais. Atsakovas pareiškė reikalavimą butą natūra padalinti po ½ dalį abejoms šalims.

31. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Kaip minėta, kiekviena iš šalių reiškia reikalavimą dėl buto padalinimo natūra. Ieškovė savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad šalių santykiai yra gana konfliktiški, o su ieškove lieka gyventi nors ir (duomenys neskelbtini), bet dar (duomenys neskelbtini) dukra. Atsakovas nurodo, kad butas yra vienintelis šalių gyvenamasis būstas, kuriame yra ir šalių gyvenamoji vieta, tikėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovas neišgali mokėti kompensacijos už jį.

32. Nors dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra, tačiau nagrinėjamu atveju toks padalinimas nebūtų tinkamas. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių daugiabučiame name įgytas butas yra trijų kambarių, buto bendras plotas – 66.25 kv. m., naudingas plotas 40,36 kv. m. Byloje nėra duomenų, šalys tokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad iš šalims priklausantį butą protingomis sąnaudomis būtų galima padalinti į du atskirus butus. Kadangi butas trijų kambarių, priskirti šalims lygias buto dalis nėra galimybės. Teismo vertinimu, šalių gyvenimas kartu viename būste, naudojimasis bendro naudojimo patalpomis būtų komplikuotas šalių tarpusavio santykių, įvertinus šalių elgesį vienas kito atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu, iš kurio matyti, kad šalių santykiai visgi išlieka pakankamai priešiški, tai patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuotas šalių bendravimas. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė turi nuolatinį darbą savo gyvenamojoje vietovėje, Utenos mieste, tuo tarpu atsakovas verčiasi ir individualia veikla (iš bylos duomenų matyti – (duomenys neskelbtini)), taigi jo gyvenimo būdas labiau prisitaikantis prie besikeičiančios gyvenamosios vietos, sąlygų.

33. Vertinant galimybes įvykdyti galimas kompensacines pinigines išmokas, matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), nors jos pajamos nėra didelės, tačiau pastovios. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu yra minėjusi artimųjų pagalbą, todėl vertintina, kad turės galimybę išmokėti kompensaciją pinigais. Be to, ieškovei priteisus butą ir jai geranoriškai nemokant kompensacijos, išieškojimas galės būti nukreiptas ir į šį turtą.

34. Nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui (ieškovei), kartu įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais.

35. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Šalių nurodyta buto vertė, dėl kurios abi šalys sutinka - pagal 2025 m. birželio 20 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) šalys butą įvertino 83 200 Eur, pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais.

36. Remiantis išdėstytais motyvais, šalių įgyto buto su rūsiu vertė nustatoma 83 200 Eur, butas priteistinas ieškovei, atsakovui kompensuojant už bendrai įgytą ½ dalį turto, kadangi nukrypti nuo preziumuojamo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) nebuvo prašoma ir byloje tam pagrindas nėra nustatytas.

37. Byloje nustatyta, kad ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo Luminor Bank AS 2004 m. rugpjūčio 27 d. sudarė būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) butui pirkti. Pagal minėtą sutartį negrąžinto kredito suma 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 4105,46 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad nuo 2024 m. gegužės 21 d. (t. y. nuo 2024 m. gegužės mėn., kai šalys pradėjo gyventi skyriumi) iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo 780 Eur, nuo 2025 m. nuo sausio 7 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. sumokėtų kredito įmokų dalis sudaro 360 Eur, taigi kredito likutis 2025 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 3745,46 Eur (4105,46 Eur – 360 Eur). Tokiu būdu, šalims priklausančio buto vertė, atėmus skolinius įsipareigojimus (įvertinus paskolos likutį), sudaro 79 454,54 Eur (83 200 Eur – 3745,46 Eur).

38. Butą natūra priteisiant ieškovei, atsakovui priteistina 39 727,27 Eur (79 454,54 Eur/2) kompensacija už nurodytą turtą.

39. Atsižvelgiant į šalių reikalavimus nustatoma, kad santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui Luminor Bank AS, kylančias iš 2004 m. rugpjūčio 27 d. būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdys ieškovė, ieškovei ir atsakovui išliekant solidariais skolininkais, o jos atliktas prievolių kreditoriui įvykdymas atsakovo nekompensuojamas; tuo atveju, jeigu, ieškovei nevykdant prievolių kreditoriui arba jas vykdant netinkamai, kreditoriaus reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta iš atsakovo, šis įgyja teisę reikalauti iš ieškovės savo įvykdytų prievolių pagal dalies kompensavimo.

40. Atsakovas pateikė duomenis, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi ir nebevedant bendro ūkio, nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo bankui 780 Eur kredito įmokų. Įvertinus šalių paaiškinimus, kad jog santuokinis gyvenimas, bendro ūkio vedimas nutrūko nuo 2024 m. gegužės mėn., atsižvelgiant į priešieškiniu reiškiamus reikalavimus dėl kompensacijų balanso sudarymo, sumokėtų kredito įmokų kompensavimo, atsižvelgiant į CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 390 Eur (780 Eur/2) sumokėtų kredito įmokų kompensacija.

Dėl garažo rinkos vertės ir padalijimo būdo

41. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teise įgijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tai bendras jų turtas.

42. Ieškovė nurodo, kad panašaus ploto garažo Utenos mieste vidutinė vertė pagal skelbimus portaluose skelbiu.lt, alio.lt facebook grupėse galėtų būti 8500 Eur, todėl pagrįstumo ir teisingumo principus atitinka 6500 Eur garažo vertė. Atsakovas garažą vertina 1740 Eur pagal VĮ Registrų centro pateikiamus vidutinės rinkos vertės duomenis.

43. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) numato skirtingus turto kainos ir turto rinkos vertės apibrėžimus. Turto kaina - pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą (Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis), turto rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Lyginamuoju metodu nustatant turto rinkos vertę vertinamos analogiško arba panašaus turto sandorių kainos (Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 56-58 punktai).

44. Ieškovės nurodytuose skelbimuose nurodoma pardavėjo paprašyta kaina. Tokių skelbimų duomenys nepatvirtina, kad būtent tokia kaina ir įvyko pardavimo sandoris. Iš pateiktų garažo fotonuotraukų matyti, kad garažas yra apleistas, atsakovas nurodė, kad turimos transporto priemonės jame net nelaikė, nes ji į garažą netilpdavo, tai taip pat mažina patalpos, kurios paskirtis – garažų, vertę. Šių aplinkybių pagrindu VĮ Registrų centro nurodytos vidutinės rinkos vertės, nustatytos masinio turto vertinimo metu pagal atliktą rinkos analizę, nėra pagrindo vertinti kaip netinkamos ar nepagrįstos, todėl garažas įvertinamas 1740 Eur rinkos verte.

45. Kadangi ieškovė neprašė garažo priteisti jai natūra, o atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą garažą natūra priteisti jam, ieškovė tokiam atsakovo reikalavimui neprieštaravo, nukrypti nuo preziumuojamo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) nebuvo prašoma ir byloje tam pagrindas nėra nustatytas, 1740 Eur vertės garažas natūra priteisiamas atsakovui, ieškovei kompensuojant ½ dali garažo vertės (870 Eur) pinigais.

Dėl reikalavimo ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe bei jo padalinimo

46. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad santuokos metu 2012 m. gruodžio 31 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovo vardu įregistruotas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro išraše aprašytas 2.8 punkte bei kadastro byloje pažymėtas (duomenys neskelbtini).

47. Tarp šalių kilo ginčas dėl šio turto įtraukimo į sutuoktinių bendro turto balansą, šio pastato paskirties ir rinkos vertės.

48. Ieškovė teigia, kad ūkinis pastatas buvo pastatytas santuokos metu, šalių lėšomis ir darbu, Nekilnojamojo turto registre pastatas įregistruotas atsakovo vardu, tačiau šalių santuokos metu, nurodant jo statybos metus – 2012 m., todėl šalims priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise ir yra įtrauktinas į dalintino turto balansą. Nors nekilnojamojo turto registre pastatas yra įregistruotas kaip ūkinis pastatas (daikto naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio), pastatas nekilnojamojo turto rinkoje yra labiau klasifikuojamas ir savo charakteristikomis yra labiau atitinkantis poilsio namo požymius, nes jame įrengti miegamieji kambariai, įvestas vietinis vandentiekis, yra elektra, todėl ūkinio pastato rinkos vertė mažiausiai yra 55 000 Eur.

49. Atsakovas, vadovaudamasis CK 3.89 straipsniu, priešieškiniu prašo pripažinti, kad ūkinis pastatas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes buvo pastatytas dar atsakovo tėvo D. T., jo sodyboje, ant jam priklaususio žemės sklypo, atsakovas šį pastatą paveldėjo iš tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini).

50. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 24.4200 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1356/2712 dalis nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvui D. T. D. T. taip pat priklausė ½ dalis šiame žemės sklype buvusio gyvenamojo namo, nekilnojamojo turto registro išraše aprašyto 2.1 punkte bei kadastro byloje pažymėto (duomenys neskelbtini), bei inžinerinių (kiemo) statinių, nekilnojamojo turto registro išraše aprašytų 2.9 punkte, lauko virtuvė, nekilnojamojo turto registro išraše aprašyta 2.2 punkte bei kadastro byloje pažymėta (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, nekilnojamojo turto registro išraše aprašytas 2.3 punkte bei kadastro byloje pažymėtas (duomenys neskelbtini), pirtis, nekilnojamojo turto registro išraše aprašyta 2.4 punkte bei kadastro byloje pažymėta (duomenys neskelbtini), daržinė, nekilnojamojo turto registro išraše aprašyta 2.5 punkte bei kadastro byloje pažymėta (duomenys neskelbtini), daržinė, nekilnojamojo turto registro išraše aprašyta 2.6 punkte bei kadastro byloje pažymėta (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, nekilnojamojo turto registro išraše aprašytas 2.7 punkte bei kadastro byloje pažymėtas (duomenys neskelbtini).

51. (duomenys neskelbtini) testamentu D. T. jam priklausančią žemės sklypo dalį su joje esančio gyvenamojo namo dalimi ir pagalbinio ūkio pastatais, esančią (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuris jam priklausys, paliko savo sūnui, atsakovui D. T.

52. D. T. mirė (duomenys neskelbtini).

53. Atsakovui D. T. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į 1356/2712 dalis žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, nekilnojamojo turto registro išraše aprašyto 2.1 punkte bei kadastro byloje pažymėto (duomenys neskelbtini), bei inžinerinių (kiemo) statinių, nekilnojamojo turto registro išraše aprašytų 2.9 punkte, bei į lauko virtuvę, nekilnojamojo turto registro išraše aprašytą 2.2 punkte bei kadastro byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, nekilnojamojo turto registro išraše aprašytą 2.3 punkte bei kadastro byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini), pirtį, nekilnojamojo turto registro išraše aprašytą 2.4 punkte bei kadastro byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini), daržinę, nekilnojamojo turto registro išraše aprašytą 2.5 punkte bei kadastro byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini), daržinę, nekilnojamojo turto registro išraše aprašytą 2.6 punkte bei kadastro byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, nekilnojamojo turto registro išraše aprašytą 2.7 punkte bei kadastro byloje pažymėtą (duomenys neskelbtini).

54. Ginčo objektas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro išraše aprašytas 2.8 punkte bei kadastro byloje pažymėtas (duomenys neskelbtini), į paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas.

55. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype stovėjęs gyvenamasis namas, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, sudegė 1998 m. D. T. gyveno ūkiniame pastate, jame įrengtoje gyvenimui pritaikytoje patalpoje.

56. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo statinys - ūkinis pastatas buvo pradėtas statyti dar esant gyvam D. T., t. y. 2007 metais. Iš esmės tarp šalių ginčo dėl to nekilo. Pati ieškovė paaiškino, kad ūkinis pastatas buvo pradėtas statyti (duomenys neskelbtini), tada, kai ji laukėsi antrojo vaiko, (duomenys neskelbtini), kuri gimė (duomenys neskelbtini), tokius statybos pradžios metus nurodė ir atsakovas.

57. Liudytojas A. Ž., kuris buvo pasamdytas sunerti iš rąstų ūkinį pastatą, patvirtino, kad statybos buvo pradėtos tikriausiai 2007 metais, jis kartu su darbininku Č. sunėrė namo sienas ir uždėjo stogą (gegnes ir stogo dangą), statybas baigė tais pačiais metais, kuriais pradėjo. Iš atsakovo su priešieškiniu pateiktų palydovinių nuotraukų matyti, kad nuotraukose, kurioms priskiriami senesni nei 2010 m. liepos 13 d. duomenys, žemės sklype (duomenys neskelbtini) matyti naujas statinys, nuotraukose, kurioms priskiriami senesni nei 2006 m. birželio 30 d. duomenys, tokio statinio nematyti. Šie duomenys, kartu su liudytojo A. Ž. parodymais, leidžia daryti išvadą, kad ūkinis pastatas buvo sunertas ir stogas uždengtas dar esant gyvam D. T., šalių nurodytais statybos pradžios metais – 2007 m.

58. Ūkinio pastato kadastriniai matavimai, t. y. veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, atlikti 2013 m. sausio 30 d., ūkinis pastatas nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip statybos būdu sukurtas naujas nekilnojamasis daiktas, nurodant jo baigtumo procentą – 100 proc., 2012 m. gruodžio 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.

59. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto prezumpcija - preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

60. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

61. Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir suformuota kasacinio teismo praktika, įvertinus viešo registro duomenis apie ūkinio pastato įregistravimo metus ir pagrindą, preziumuojama, kad ūkinis pastatas yra bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo nuosavybė.

62. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigiama CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pagrindus faktą, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Procesinę pareigą įrodyti bendro turto prezumpciją paneigiančias aplinkybes nagrinėjamoje byloje turėjo atsakovas, byloje pareiškęs priešieškinį dėl ūkinio pastato pripažinimo asmenine nuosavybe. Nors pirminiu ieškiniu ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą pripažinti ūkinį pastatą bendra sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalintino turto balansą, patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė tokio reikalavimo nebeformulavo, vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, galiojant bendro turto prezumpcijai tokio reikalavimo .ieškovė reikšti ir neprivalėjo.

63. Kaip minėta, ūkinis pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2012 m. gruodžio 31 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, pastato kadastro duomenys suformuoti 2013 m. sausio 30 d., Nekilnojamojo turo registre pastatas atsakovo vardu įregistruotas nuo 2013 m. vasario 4 d.

64. Atsakovas, ginčydamas bendro turto prezumpciją ir teigdamas, kad ūkinį pastatą paveldėjo iš tėvo, nepateikė į bylą duomenų, kad ūkinis pastatas toks, koks buvo užfiksuotas 2013 m. sausio 30 d. kadastro byloje ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip naujai statybos būdu sukurtas daiktas, buvo suformuotas dar esant gyvam atsakovo tėvui D. T.

65. Atsakovas, įrodinėdamas, kad ūkinį pastatą pastatė jo tėvas, į bylą pateikė duomenis, kad 2007 m. vasario 2 d. D. T. valdai buvo išduotas leidimas kirsti 53 kietmetrius medienos. Pagal ūkinio pastato parametrus, jam sunerti reikėtų apie 30-40 m3 medienos (pats atsakovas nurodė – apie 20 m3 medienos). Ginčo dėl to, kad ūkinis pastatas buvo statomas iš D. T. miške iškirstos medienos, nekilo, liudytojas A. Ž. patvirtino, kad mediena jam iš dalies buvo atsiskaityta ir už atliktus ūkinio pastato statybos darbus.

66. Tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad D. T. būtų turėjęs kitų lėšų, kurios būtų leidusios jam tęsti ir užbaigti statybas iki 2013 m. kadastro byloje nurodyto pastato baigtumo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad D. T. nedirbo, jie su sutuoktiniu padėjo jį išlaikyti, tai paliudijo ir liudytojai - G. P., nurodžiusi, kad D. T. nedirbo, pinigų neturėjo, V. B., nurodžiusi, kad medis buvo kertamas, nes nebuvo pinigų statyboms.

67. Teikdamas paaiškinimus pats atsakovas patvirtino, kad ūkinio pastato antras aukštas buvo įrenginėjamas iki 2012 metų, pabaigtas tik 2011-2012 metais. Tokias pat aplinkybes nurodė ir ieškovė, teigusi, kad jie su atsakovu dar ilgai gyveno pirmame aukšte, nes nebuvo įrengtas antras aukštas.

68. Kaip minėta, ūkinis pastatas į (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas. Pats atsakovas ūkinio pastato kadastro duomenų nustatymo bei jo įregistravimo nekilnojamojo turto registre metu jo statybos metais nurodė 2012 metus, atsakovo veiksmai ūkinio pastato registracijos metu patvirtina patį atsakovą laikius ūkinį pastatą bendru šalių turtu.

69. D. T., (duomenys neskelbtini) m. sudarydamas testamentą ir visą savo turtą, iš ko jis besusidėtų, palikdamas sūnui D. T., nebuvo išreiškęs valios, kad jam priklausantis turtas paveldėjimo būdu būtų perduodamas bendrai atsakovo ir ieškovės nuosavybei.

70. Naujo nekilnojamojo daikto sukūrimas statybos būdu yra tęstinis procesas. Minėtos, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas po savo tėvo D. T. mirties (duomenys neskelbtini) metais paveldėjo ūkinį pastatą kaip nebaigtą statybą, o galutinai kaip nekilnojamojo turto objektas statybos būdu ūkinis pastatas buvo sukurtas 2012 metais.

71. Sprendžiant, ar santuokos metu įgytas turtas pripažintinas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti: pirma, ar turtas buvo įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą; antra, ar turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vien tik aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, būtų pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Taigi, viena iš esminių sąlygų, lemiančių turto, įgyto santuokos metu, (ne)pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra sutuoktinio valia tą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir aiški tokios valios išraiška to turto įsigijimo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021 31 punktą).

72. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius ūkio pastato statybos metus ir apimtis iki D. T. mirties, sprendžia, kad atsakovo įnašas asmeniniu, iš D. T. paveldėtu turtu – nebaigta ūkinio pastato statyba (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktai), tačiau likusi suma, skirta ūkinio pastato statybai, jau buvo bendros šalių lėšos, uždirbtos santuokos metu, todėl yra pagrindas dalinant santuokos metu įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas pripažįsta įrodytu, kad atsakovas į ūkinį pastatą įdėjo iš D. T. paveldėtą nebaigtą statybą, todėl, įvertinus pastato baigtumo dalį D. T. mirties metu (tikrai ant įrengtų pamatų turėjo būti sunertos pastato sienos, uždengtas stogas), atsakovui priteistina didesnė dalis santuokos metu įgyto turto – 2/3, o ieškovei – 1/3 ūkinio pastato.

73. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai).

74. Ieškovė remiasi 2024 m. rugsėjo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinio pobūdžio išvada, kurioje nurodyta, kad ūkinio pastato kaina galėtų būti nuo 50 000 Eur iki 53 000 Eur, 2025 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacine pažyma, kurioje nurodyta, kad ūkinio pastato kaina galėtų būti apie 44 100 Eur, nurodo, kad šių verčių vidurkis būtų 47 800 Eur. Iškovė taip pat nurodo, kad pastatas yra ne ūkinis, o kaip gyvenamasis namas, tinkamas gyvenimui, nekilnojamojo turto rinkoje labiau klasifikuojamas ir savo charakteristikomis labiau atitinka poilsio namo požymius, nes jame yra įrengti miegamieji kambariai, įvestas vietinis vandentiekis, yra elektra, todėl ūkinio pastato rinkos vertė yra mažiausiai 55 000 Eur.

75. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad pagal 2025 m. birželio 20 d. atliktą pastato vertinimą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinę pažymą) jo rinkos vertė yra 44 100 Eur.

76. Teismas vertina neįrodytomis ieškovės nurodytas aplinkybes dėl to, kad ūkinio pastato rinkos vertė turėtų būti nustatyta 55 000 Eur.

77. Dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika). Vadovaujantis nurodyta kasacinio praktika, ūkinio pastato rinkos vertė nustatoma tokia, kokia nurodyta 2025 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinėje pažymoje – 44 100 Eur, kadangi ši konsultacinė išvada laiko atžvilgiu yra artimiausia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momentui, užsakyta bendru šalių sutarimu, mediacijos procese, be to, skirtingai nei 2024 m. rugsėjo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinio pobūdžio išvada, surašyta remiantis Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, numatytais turto vertinimo metodais, įvertinus pastato fizinio nusidėvėjimo koeficientą vertinimo momentui.

78. Ieškovės motyvai, kad ūkinio pastato vertė turėtų būti didesnė, nes tai labiau namas, tinkamas poilsiui arba gyvenimui, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi paremti labiau subjektyvia ieškovės nuomone dėl pastato tinkamumo, pritaikomumo nuolat gyventi, nei objektyviais bylos duomenimis. Atsakovas nurodė ir ieškovė tai patvirtino, tai matyti ir iš kadastro bylos duomenų, kad pastate nėra dušo ar vonios, tualeto, neįrengta nuotekų šalinimo sistema (nuotekos iš virtuvės nuteka vamzdžiu, įvestu į lauką per pastato sieną), antrame aukšte elektra įvesta prailgintuvu iš pirmo aukšto, vanduo į pastatą paduodamas iš šulinio naudojant hidroforą. Taigi, ūkinis pastatas neatitinka gyvenamojo namo struktūros, reglamentuotos Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705.

79. 2025 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinėje pažymoje nurodyta, kad atliekant vertinimą įvertinta tai, jog pastatas neatitinka tipinio ūkinio pastato paskirties ir iš principo naudojamas poilsio ar laikino gyvenimo paskirčiai bei apskaičiuojant rinkos vertę remtasi poilsio pastatų atkūrimo kaštų lentelėmis, todėl nėra pagrindo šioje pažymoje nurodytą 44 100 Eur turto vertę dar papildomai didinti ieškovės prašoma apimtimi dėl to, kad ieškovė pastatą laiko poilsio namu.

80. Ieškovė neprašė jai natūra priteisti ūkinį pastatą. Vertinama, kad ūkinio pastato priteisimas ieškovei nebūtų pagrįstas ekonomiškai bei teisiškai apsunkintų susiklosčiusią situaciją ir nuosavybės naudojimą, nes žemės sklypas, ant kurio stovi ūkinis pastatas, yra asmeninė atsakovo nuosavybė, paveldėta iš D. T., dėl to šalys ginčo šioje byloje nekėlė.

81. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 44 100 Eur vertės (2025 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinė pažyma) ūkinis pastatas atsakovui priteisiamas natūra. Ieškovei už jos turto dalį, kuri, teismo vertinimu, yra 1/3 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, priteisiama kompensacija pinigais, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 14 700 Eur (44 100 Eur3) kompensacija už jam natūra tenkantį ūkinį pastatą.

Dėl transporto priemonių vertės ir padalijimo

82. AB Regitra pažymos duomenimis, santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teise įgijo tokias transporto priemones: Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volkswagen Passat; priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); BMW X REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

83. Tarp šalių nekilo ginčo dėl šių transporto priemonių priskyrimo bendram sutuoktinių turtui, jų padalinimo būdo bei dėl to, kad Opel Zafira rinkos vertė yra 600 Eur, priekabos – 500 Eur, transporto priemonė Volkswagen Passat priduota į metalo laužą ir sunaikinta, tačiau neišregistruota, todėl ji įtrauktina į dalintino turto balansą 0 Eur verte. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl transporto priemonės BMW X REIHE rinkos vertės.

84. Atsakovas nurodo, kad transporto priemonė BMW X REIHE turėtų būti vertinama VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta 8363 Eur verte be pridėtinės vertės mokesčio, ieškovė nurodo, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta už 14 000 Eur, per kelis metus negalėjo nuvertėti iki atsakovo nurodomos 8363 Eur sumos bei pagal naudotų automobilių portaluose nurodomas panašios komplektacijos transporto priemonių pardavimo kainas transporto priemonę vertina mažiausiai 12 000 Eur rinkos verte.

85. Iš transporto priemonės BMW X REIHE (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonės rida jos pirkimo metu buvo 302 000 km. Nors į bylą nepateikti duomenys, kokia šiuo metu yra transporto priemonės rida, tačiau po trejų jos naudojimo metų, įvertinus, kad šalys turėjo ir sodybą kaime, į kurią turėjo pakankamai dažnai važinėti, transporto priemonės rida turėtų būti ženkliai didesnė. Transporto priemonės rida paprastai visada įtakoja transporto priemonės kainą, o iš ieškovės pateiktų skelbimų matyti, kad juose pardavinėjamos mažesnės arba nedaug didesnės ridos nei nurodyta (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartyje transporto priemonės, skiriasi kiti skelbimuose nurodytų transporto priemonių parametrai, įtakojantys jų kainą: vienos variklio galia –150 kw, kitų 180 kw, kaip šalių transporto priemonės. Todėl vertinama, kad transporto priemonės vertę atitinka atsakovo pateiktoje VšĮ Emprekis pažymoje, kurioje pagal pagrindinius transporto priemonės parametrus, įtakojančius jos vertę, nurodyti duomenys apie vidutinę automobilio rinkos kainą. Tačiau, priešingai nei nurodo atsakovas, automobilio rinkos vertė nustatoma su pridėtinės vertės mokesčiu – 10 120 Eur, kadangi kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas), automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pažymėtina, kad VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta 10 120 Eur vertė artima ir ieškovės skelbimuose kai kurioms nurodytoms žemiausioms pardavimo kainoms.

86. Remiantis išdėstytais motyvais, šalių įgyto BMW X REIHE vertė nustatoma 10 120 Eur, transporto priemonė priteistina atsakovui, ieškovei kompensuojant už bendrai įgytą ½ dalį turto.

87. Byloje nustatyta, kad šalys transporto priemonę BMW X REIHE įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi, o 2022 m. vasario 26 d. atsakovas pasirašė su UAB SB lizingas vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteiktas 11 000 Eur vartojimo kreditas iki 2027 m. vasario 22 d., iš viso su vartojimo kredito kaina (palūkanomis, sutarties ir administravimo mokesčiais) mokėtina suma sudarė 15 476,96 Eur. Šalys neginčijo tos aplinkybės, kad už gautą kreditą šalys įsigijo bendro turto – automobilį BMW X REIHE, Įvertinus, kad byloje nėra duomenų, jog pagal minėtą sutartį buvo pradelstų mokėjimų, pagal kredito įmokų grafiką kredito likutis po 2025 m. rugpjūčio 22 d. sudarė 4159,08 Eur. Tokiu būdu, šalims priklausančio automobilio vertė, atėmus skolinius įsipareigojimus (įvertinus paskolos likutį), sudaro 5960,93 Eur (10 120 Eur – 4159,08 Eur).

88. Transporto priemonę natūra priteisiant atsakovui, ieškovei priteistina 2980,47 Eur (5960,93 Eur/2) kompensacija už nurodytą turtą.

89. Santuokos metu už 2022 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), gautą kreditą šalys įsigijo bendro turto – automobilį BMW X REIHE, šalys šią transporto priemonę įtraukė į dalintino turto masę, ieškovė procesiniuose dokumentuose šią prievolę laikė solidaria šalių prievole. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, susijusių su šeimos namų ūkiu, jo tvarkymu ir išlaikymu, sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiama atsakovui, todėl nustatoma, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui UAB SB lizingas, kylančias iš 2022 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdys atsakovas, ieškovei ir atsakovui išliekant solidariais skolininkais, o jo atliktas prievolių kreditoriui įvykdymas ieškovės nekompensuojamas; tuo atveju, jeigu, atsakovui nevykdant prievolių kreditoriui arba jas vykdant netinkamai, kreditoriaus reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta iš ieškovės, ši įgyja teisę reikalauti iš atsakovo savo įvykdytų prievolių pagal 2022 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kompensavimo.

90. Atsakovas pateikė duomenis, kad šalims pradėjus gyventi skyriumi ir nebevedant bendro ūkio, nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo kredito davėjui 4160 Eur (260 Eur x 16) kredito įmokų, turėjo būti sumokėta 4129,92 Eur (258,12 Eur x 16) kredito įmokų. Įvertinus šalių paaiškinimus, kad jog santuokinis gyvenimas, bendro ūkio vedimas nutrūko nuo 2024 m. gegužės mėn., atsižvelgiant į priešieškiniu reiškiamus reikalavimus dėl kompensacijų balanso sudarymo, sumokėtų kredito įmokų kompensavimo, atsižvelgiant į CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsakovui iš ieškovės priteisiama 2064,96 Eur (4129,92 Eur/2) sumokėtų kredito įmokų kompensacija.

91. Nesant tarp šalių ginčo dėl Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur; Volkswagen Passat, kurio vertė 0 Eur (priduota į metalo laužą ir sunaikinta); priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Eur, rinkos verčių ir padalijimo būdo, Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur, priteisiama natūra, atsakovui kompensuojant jos ½ dalį vertės pinigais (300 Eur), o Volkswagen Passat, kurio vertė 0 Eur (priduota į metalo laužą ir sunaikinta), ir priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Eur, natūra priteisiamos atsakovui, ieškovei kompensuojant jų ½ dalį vertės pinigais (250 Eur).

Dėl prievolės kreditoriui UAB TELE2

92. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad su UAB TELE2 yra sudariusi 2023 m. gruodžio 28 d. ryšio įrangos įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašė nustatyti, kad solidarią ieškovės ir atsakovo prievolę kreditoriui UAB TELE2 pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė asmeniškai.

93. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad įsigyta ryšio įranga – mobiliuoju telefonu naudojasi ji, savo asmeninėms reikmėms. Ieškovės prievolė pagal minėtą sutartį nesusijusi su šeimos namų ūkio išlaikymu, šeimos interesais, o ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, jog atsakovas sudaužė ieškovės mobilųjį telefoną ir dėl to jai teko pirkti naują, neįrodytos bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, prievolė pagal UAB TELE2 pagal 2023 m. gruodžio 28 d. ryšio įrangos įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstama asmenine ieškovės prievole.

Dėl kompensacijų balanso sudarymo

94. Ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijų suma už tenkančią turto dalį ir kredito įmokas sudaro 42 482,23 Eur (39 727,27 Eur + 390 Eur + 300 Eur + 2064,96 Eur), atsakovo ieškovei mokėtina suma – 18 800,47 Eur (870 Eur + 14 700 Eur + 250 Eur + 2980,47 Eur). Atlikus priteistinų kompensacijų įskaitymą už priteistą turtą (butą, garažą, ūkinį pastatą, transporto priemones, kredito įmokas), vertinant, kad sutuoktinių bendro turto dalys, išskyrus ūkinį pastatą, yra lygios, atsakovui iš ieškovės priteistina 23 681,76 Eur (42 482,23 Eur – 18 800,47 Eur) kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

95. Vertinant kompensacijų balanso sudarymą atsižvelgtina į tai, kad tiek pagal būsto kredito, tiek pagal vartojimo kredito sutartį paskolų likučiai, kuriuos po santuokos nutraukimo šalys, išlikdamos solidariai atsakingos prieš kreditorių, turės grąžinti asmeniškai bei į kurias atsižvelgta nustatant dalintino turto vertę, skiriasi labai neženkliai. Todėl tai, kad šalys likusius kreditus privalės grąžinti asmeniškai, neįgydamos regreso teisės į vieną kitą, nelemia neproporcingo kompensacijų balanso sudarymo bei tuo pačiu šalims leis ateityje išvengti ginčų dėl solidarios prievolės įvykdymo.

96. Reikalavimų dėl kilnojamojo neregistruotino turto padalijimo nepareikšta.

Dėl kompensacijos išmokėjimo atidėjimo

97. Ieškovė prašo atsakovui mokėtinos kompensacijos išmokėjimą išdėstyti.

98. Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad kai santuokos nutraukimo byloje kyla poreikis išspręsti klausimą dėl kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tekusią didesnę turto dalį sumokėjimo termino atidėjimo, turi būti taikoma ne bendroji CPK 284 straipsnyje išdėstyta nuostata, o būtent specialioji CK 3.117 straipsnio 3 dalies norma. Sprendžiant dėl galimybės atidėti terminą kompensacijai sumokėti turi būti paisoma šioje normoje nurodytų sąlygų dėl termino atidėjimo trukmės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023 37 punktas).

99. CK 3.117 straipsnio 3 dalis nustato, kad pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Byloje nėra įrodymų dėl adekvataus šios prievolės įvykdymo užtikrinimo.

100. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra ginčo turto bendraturčiai, jiems priklausančios santuokoje įgyto turto, išskyrus ūkinio pastato, dalys yra lygios (po 1/2 dalį), todėl sprendžiant turto padalijimo klausimą negali būti akcentuojami, ginami vieno iš bendraturčių interesai. Teismas, nuspręsdamas, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra yra negalimas, ir priteisdamas atsakovui piniginę kompensaciją, negali jos mokėjimo išdėstyti tokiam terminui, kad kompensacija prarastų savo kompensuojamąją vertę. Įvertintini abiejų šalių interesai ir atsižvelgtina į tai, kad butas, ieškovei priteistinas natūra, yra šalių gyvenamasis būstas, atsakovas neturi kito būsto, jo turtinė padėtis nėra geresnė už ieškovės tiek, kad priteistą kompensaciją būtų galima laikyti neženklia. Atsakovui yra svarbu gauti priteistą kompensaciją, kad už ją galėtų įsigyti būstą arba gyvenamajai paskirčiai pritaikyti turimą nekilnojamąjį turtą, šie motyvai yra reikšmingi socialine prasme, į juos negali būti neatsižvelgiama, sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, trukmės.

101. Atsižvelgtina į tai, prašymas atidėti kompensacijos sumokėjimą atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

102. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

103. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, pagal pateiktą 2025 m. rugpjūčio 4 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 260 Eur išlaidų advokato užmokesčiui. Nuo 2025 m. liepos 24 d. ieškovė naudojosi advokato teisine pagalba pagal sutartį, kuriai apmokėti patyrė 2600 Eur išlaidų (1000 Eur už susipažinimą su dokumentais ir kitus teisinius veiksmus (2025 m. rugpjūčio 19 d. Nr. DOK-27095), 600 Eur už susipažinimą su dokumentais ir kitus teisinius veiksmus (2025 m. rugsėjo 2 d. Nr. DOK-28699), 1000 Eur už susipažinimą su dokumentais ir kitus teisinius veiksmus (2025 m. rugsėjo 22 d. Nr. DOK-31017)).

104. Atsakovas priešieškinį apmokėjo 611 Eur žyminiu mokesčiu (114 Eur, kaip nurodė, už neturtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei 497 Eur už turtinį reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe), patyrė 2500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už teisines konsultacijas, priešieškinio ir kitų dokumentų parengimą, pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (2025 m. rugsėjo 29 d. Nr. DOK-31906). Įvertinus, kad ieškinio metu ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo metu papildomai žyminis mokestis pagal atsakovo keltus turtinius reikalavimus, jų sumą, nepriskaičiuojamas.

105. Šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (ieškovės – kartu su valstybės patirtomis išlaidomis teikiant nemokamą antrinę teisinę pagalbą) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio ir yra įrodytos.

106. Siekiant įvertinti atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, pareikšti reikalavimai išskirtini į 2 dalis. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškinys laikomas patenkintu 50 proc., nes reikalavimas dėl santuokos nutraukimo pasikeitė tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, atsakovo reikalavimas (atsikirtimai) šioje dalyje laikytinas patenkintu 100 proc.

107. Ieškinio reikalavimai dėl turto padalinimo, skaičiuojant pagal bendrą patenkintų reikalavimų kiekį, patenkinti apie 76 proc. (iš dalies atmesta dėl kompensacijų, dalintinų daiktų, turto verčių nustatymo, prievolių pobūdžio, skaičiuojant pagal prašyto priteisti turto vertę ir priteisto turto vertę, įvertinus prašytą ir faktiškai priteistą kompensaciją), priešieškinio reikalavimai dėl turto padalinimo patenkinti apie 68 proc. (iš dalies atmesta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kompensacijų, dalintinų daiktų, turto verčių nustatymo, prievolių pobūdžio, skaičiuojant pagal prašyto priteisti turto vertę ir priteisto turto vertę, įvertinus prašytą ir faktiškai priteistą kompensaciją).

108. Apibendrinus, ieškinys patenkintas 63 proc., priešieškinis 84 proc.

109. Taigi, ieškovei priteistina 1638 Eur (2600 Eur x 63 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei priteistina 164 Eur (260 Eur x 63 proc., suapvalinus) advokato, teikusio atsakovei teisinę pagalbą, išlaidoms apmokėti.

110. Atsakovui priteistina 2100 Eur (2500 Eur x 84 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 513 Eur (611 Eur x 84 proc., suapvalinus) žyminio mokesčio, iš viso 2613 Eur.

111. Atlikus mokėtinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 811 Eur (2613 Eur – 1638 Eur – 164 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

112. Valstybė byloje patyrė 7,93 Eur pagrįstų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl tarp šalių neskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), Utenos rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp Ž. T., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. T., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei Ž. T. palikti pavardę – T., atsakovui D. T. – T.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 83 200 Eur); lengvąjį automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 600 Eur).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 1740 Eur); pastatą-ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 44 100 Eur); lengvąjį automobilį, Volkswagen Passat, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 0 Eur); priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), indentifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 500 Eur); lengvąjį automobilį BMW X REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 10 120 Eur).

Priteisti atsakovui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23 681,76 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį natūra.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė Luminor Bank AS pagal 2004 m. rugpjūčio 27 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariais ieškovės Ž. T. ir atsakovo D. T. įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo, santykiuose tarp Ž. T. ir D. T. nustatant, kad prievolė po santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal 2004 m. rugpjūčio 27 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tenka Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė UAB SB lizingas pagal 2022 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidariais ieškovės Ž. T. ir atsakovo D. T. įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo, santykiuose tarp Ž. T. ir D. T. nustatant, kad prievolė po santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal 2022 m. vasario 26 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tenka D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad ieškovės Ž. T. įsipareigojimai UAB TELE2 pagal 2023 m. gruodžio 28 d. ryšio įrangos įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės Ž. T. prievolė.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Bylos dalį dėl (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nutraukti.

Priteisti iš ieškovės Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 811 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė