Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-13 · Civilinė byla Nr. 2-47/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-13
Bylos Nr.
2-47/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Optilangai“, A. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Algerta“, Algerta Optilangai
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-47/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Optilangai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2449-527/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Algerta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Optilangai“ ir A. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 128 254,68 Lt žalos dėl nekokybiškai atliktų ir neatliktų darbų. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrininimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 128 254,68 Lt sumos atsakovo turto areštą, nes ieškinio suma yra didelė, o duomenų apie atsakovų turtą ieškovas neturi.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo atsakovų (solidarių skolininkų) 128 254,68 Lt sumos nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nepakankant, pinigines lėšas (b. l. 77-78). Teismas nurodė, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė reikalavimo suma (128 254,68 Lt) gali padidinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo riziką, todėl yra pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.). Teismo teigimu, laikydamasis šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų (CPK 17 str.), nustatė, kad atsakovų banko sąskaitose esančių piniginių lėšų areštas, kaip atsakovų veiklą itin ribojanti priemonė, taikytinas tik tuo atveju, jei ieškovo reikalavimų užtikrinimui nepakanka kito turto, o laikinąsias apsaugos priemones taiko nepranešęs atsakovams, nes yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdytų taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba padarytų jų taikymą neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Optilangai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį (b. l. 81-84). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nepranešė atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pažeidė atsakovo interesus ir CPK 148 straipsnio 1 dalį, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, nepranešus atsakovui, tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdytų jų taikymą ar padarytų nebeįmanomą. Ieškovas nenurodė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, tačiau teismas nemotyvuotai taikė CPK 148 straipsnio 1 dalį (CPK 291 str. 1 d.).

2. Teismas nepagrįstai 128 254,68 Lt sumą laikė didele atsakovo atžvilgiu ir tuo pagrindu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas turėtų įvertinti atsakovo turtinę padėtį. Tačiau teismas, pažeisdamas rungimosi principą, nepaprašė atsakovo pateikti atsiliepimo į ieškovo prašymą ir duomenų apie jo turtinę padėtį, nors nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nežinoma.

3. Skundžiama nutartimi buvo pažeistas proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai. Teismas neatsižvelgė į tai, kokius nuostolius patirs atsakovas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas menkinama jo reputacija ir mažinamas konkurencingumas.

Atsiliepimas

Teisme negauta atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turėtų įvertinti atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, finansine padėtimi.

Nors apeliantas nurodė, kad 128 254,68 Lt ieškinio suma nelaikytina didele jo atžvilgiu, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį, kurie pagrįstų šį jo teiginį (CPK 178 str.). Apeliantui nepateikus įrodymų apie jo nuosavybės teise valdomo turto vertę ir finansinę padėtį, negalima daryti išvados, kad ieškovo jam pareikštas 128 254,68 Lt turtinis reikalavimas laikytinas nedideliu. Taigi apeliantas nepaneigė teismų praktikoje suformuotos prezumpcijos, kad didelė ieškinio suma objektyviai padidina būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Neturi pagrindo apelianto argumentas, kad teismas, nepranešęs apeliantui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neįpareigojęs pateikti įrodymų apie jo turinę padėtį, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį ir šalių rungimosi principą. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovams tais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi teismui priklauso teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-59/2011). Pažymėtina, kad prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK 148 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad pranešimas atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali apsunkti jų taikymą, nes ieškovas pareiškė atsakovams didelės vertės turtinį reikalavimą, kuris lemia objektyvaus pobūdžio grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Be to, nepranešimas atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą savaime nelemia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Juolab kad teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuo atveju, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepranešimas šalims apie nurodyto prašymo nagrinėjimą galėjo pažeisti ar pažeidė jų procesines teises. Apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, remdamasis rungimosi principu (CPK 12 str.), galėjo pateikti teismui įrodymus apie savo finansinę padėtį ir įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi atskirajame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau nepasinaudojo šia teise ir nepateikė tokių įrodymų (CPK 178 str., 314 str.).

Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi skundžiama teismo nutartis atitinka tokio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia proceso dalyvių lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo ir kitų principų (CK 1.5 str.; CPK 6-8, 12, 17 str.). Atsakovas, teigdamas, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria nuostolių, turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį apygardos teismą su motyvuotu prašymu dėl jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.).

Dėl pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėEgidijus Žironas