- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 1-15-971/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24217-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Civilinis ieškovas
- K. B.
- Kaltinamasis
- M. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. S. 2015-04-28, apie 10 val., viešoje vietoje, aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), mokinių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, būdamas agresyviai nusiteikęs, garsiai šūkaudamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasindamas suduoti kumščiu į veido sritį, tyčia sudavė kumščiu, automobilyje „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) sėdėjusiam K. B., vieną kartą į veidą, po ko K. B. išlipus iš automobilio, sudavė jam du kartus kumščiu į veidą, tuo padarydamas nosies sumušimą su nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis M. S. dėl jam pareikštų kaltinimų nurodė, kad kaltę pripažįstą iš dalies, tačiau iš jo duotų parodymų matyti, kad jis savo kaltės iš esmės nepripažino. Kaltinamasis parodė, kad 2015-04-28, apie 9 val. ryte ėjo į mokyklą. Ėjo važiuojamąja kelio dalimi ir išgirdo, kad parvažiuoja mašina, atsisukęs pamatė K. B. ir jo draugę, kurie sėdėjo tame automobilyje. Matė, kaip K. B. automobilio vairą pasuko link jo ir gal per pusę metro pralėkė pro jį. Po to būdamas mokykloje, po vienos pamokos, per pertrauką ėjo su draugais M. B. ir J. P. parūkyti. Grįžtant nuo stadiono pamatė, kad aikštelėje prie mokyklos stovi K. B. mašina, todėl nuėjo pašnekėti su K. B.. Priėjęs atsirėmė į automobilio langą, kuris buvo praviras, ir pasakė K. B. išlipti, nes reikia pasikalbėti. Buvo supykęs. K. B. išlipo iš mašinos ir jį pastūmė prie mašinos, o jis gynėsi ir stūmė atgal. Stūmė kumščiais, gal nuo stūmimo galėjo kliūti K. B. į veidą. Tuo konfliktas ir baigėsi, po ko jis su draugais nuėjo į mokyklą. Draugai buvo gal 10 – 15 metrų atstumu nuo automobilio, jie į konfliktą nesikišo. Negali pasakyti, ar nuo jo veiksmų buvo sulaužyta K. B. nosis, nematė, kad jo nosis būtų kruvina, tik rankos buvo kruvinos. Viešosios tvarkos nepažeidė, garsiai nešūkavo ir nesikeikė. Gal ir buvo įkišęs ranką į automobilio vidų norėdamas atidaryti dureles, tačiau smūgių į veidą tikrai nesudavė. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, o su K. B. pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka atlyginti nukentėjusiajam 1000 Eur.
Nukentėjusysis K. B. parodė, kad įvykio dieną važiuodamas automobiliu matė kaltinamąjį M. S. einantį dešine kelio puse. Kadangi kelias yra gal 4 m. pločio buvo sunku pravažiuoti didesniu atstumu, o kairėje pusėje buvo balos, todėl nenorėdamas M. S. aptaškyti pravažiavo arti jo. Neturėjo jokių minčių jį pervažiuoti ar pagąsdinti. Nuvežė savo draugę į mokyklą ir grįžo pas ją į namus. Tada draugė paskambino ir pasakė, kad paliko knygą. Jis nuvežė jai knygą. Laukė automobilyje mokyklos aikštelėje. Prie jo automobilio priėjo kaltinamasis, pradėjo kišti rankas į automobilį ir iš karto sudavė jam smūgį, o kadangi buvo prisisegęs saugos diržą, negalėjo apsiginti. M. S., vartodamas keiksmažodžius, liepė išlipti iš automobilio. Jis išlipo iš automobilio, tada kaltinamasis vėl jam trenkė. Jis bandė apsiginti, išvengti smūgių, todėl pastūmė kaltinamąjį, jokių smūgių nesudavė. Tada kaltinamasis jam sudavė smūgį, nuo kurio lūžo nosis. Jam apsisuko galva, palenkė galvą ir pradėjo bėgti kraujas. M. S. su savo draugais pradėjo juokis ir nuėjo į mokyklą. Jis nuėjo į mokyklą pasikalbėti su direktore. Direktorė pasakė, kad savo santykius aiškintųsi ne mokyklos teritorijoje. Tada grįžo į automobilį ir nuvyko atlikti medicininę apžiūrą. Jam išrašė siuntimą į Klaipėdą, kur buvo nustatytas nosies lūžis. Grįžęs iš Klaipėdos tą pačią dieną parašė pareiškimą. Tikslaus suduotų smūgių skaičiaus nebepamena, bet kaltinamasis jam sudavė ne mažiau kaip du smūgius. Reiškia civilinį ieškinį 5500 Eur sumai, kadangi patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Tai blogiausias įvykis jo gyvenime, buvo sunki operacija su komplikacijomis.
Liudytojas M. B. parodė, kad 2015 m. pavasarį, tikslios įvykio datos nepamena, jis, M. S. ir J. P. pareidami iš mokyklos stadiono pamatė atvažiuojant K. B. mėlyną AUDI markės mašiną. Praeinant pro šalį M. S. jiems liepė eiti toliau, o pats nuėjo pakalbėti su K. B.. Matė, kad M. ramiai stovėjo prie mašinos lango, kalbėjosi ir daugiau nieko. Apie ką jie kalbėjosi, negirdėjo, nes buvo maždaug už 15 – 20 metrų ir kalbėjosi tarpusavyje su J. P.. Po to K. išlipo iš mašinos ir stumtelėjo M., o tas jį atgal. Jokio kontakto tarp jų nepastebėjo. Agresyviau elgėsi K., tai jis šūkavo, o M. buvo tyliai. Jie vienas kitą pastūmė ir išsiskirstė. Kad K. būtų kruvinas, nematė. Tada su M. S. ir J. P. nuėjo į mokyklą. K. dar kvietė M., bet pastarasis nėjo. Nuėjo į mokyklą, prasidėjo pamokos. Matė, kaip K. atėjo į mokyklą pas direktorę. Kas buvo toliau, nežino, nes nuėjo į pamokas.
Liudytojas J. P. parodė, kad buvo pertrauka, jis su M. S. ir M. B. ėjo nuo stadiono link mokyklos, skubėjo į pamokas. K. B. buvo atvažiavęs prie mokyklos. M. nuėjo prie K. mašinos pasikalbėti, tačiau kokiu tikslu, nežino. K. tuo metu buvo mašinoj. Priėjęs M. prašė, kad jis išliptų. K. išlipo. Tada jie apsižodžiavo, šūkavo vienas ant kito, buvo ir necenzūrinių žodžių, ir apsistumdė tarpusavyje. Kad būtų suduoti smūgiai, nematė. Viskas vyko greitai. Jis su M. B. tuo tarpu stovėjo nuošaliau, į konfliktą nesikišo. Negalvojo, kad taip viskas baigsis, nespėjo sureaguoti. Jeigu būtų buvę kas nors rimčiau, būtų ėję juos skirti. Po to su M. S. grįžo į mokyklą, kur buvo atėjęs ir K.aiškintis su direktore, sakė, kad jam nosį sulaužė, bet jis nieko nepastebėjo.
Liudytoja D. S. parodė, kad viskas vyko prie mokyklos, mokyklos automobilių stovėjimo aikštelėje. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad M. pasirodė, kad norima jam pakenkti, kad K. nori jį užkliūti su savo mašina. M. S. atėjo prie K. mašinos ir pro atvirą langą pradėjo smūgiuoti K.. Ji buvo kartu su K. automobilyje, sėdėjo šalia, keleivio vietoje. M. sudavė vieną smūgį, bet K. spėjo pasitraukti. Ar buvo suduotas K. smūgis automobilyje, tiksliai nepamena. Buvo išsigandusi, šoke, kad spėtų sureaguoti. Tada K. išlipo iš mašinos, nes M. su keiksmažodžiais, necenzūriniais žodžiais liepė lipti lauk. M. buvo aršus. Kai K. išlipo, M. pradėjo pulti kumščiais. Ji liko mašinoje ir viską matė. Nepamena, kiek smūgių K. buvo suduota lauke, tačiau daugiau nei vieną kartą. Kaltinamasis bandė suduoti K. į veidą, matė, kad smūgiavo kumščiais. Nepamena, kuria ranka sudavė, buvo strese. K. M. atsistūmė nuo savęs, jis nebandė kaltinamajam suduoti. Kai pamatė, kad K. iš nosies bėga kraujas, išlipo jų skirti. Konflikto metu M. draugai M. ir J. stovėjo toliau, už kokių 5 – 6 metrų. Kai ji išlipo iš automobilio ginti K., jie priėjo arčiau ir bandė kažką daryti, lyg ir norėjo prisijungti. Kai K. pradėjo kraujas bėgti, kaltinamasis sakė „žiūrėkit, tam žąsinui kraujas bėga“. K. nieko nesakė ir nuėjo į mokyklą, bandyti kažką išsiaiškinti. Direktoriaus pavaduotoja pasakiusi, kad čia ne vieta aiškintis. Tada ji kartu su K. išvyko į Telšių ligoninę, kur buvo nustatyta, kad lūžęs nosies kaulas. Tą pačią dieną važiavo į Klaipėdą, kur darė operaciją. Gydymas užtruko gana ilgai, buvo atlikta operacija. Taip pat parodė, kad nebe pirmą kartą M. bandė prisikabinti prie K., jį išprovokuoti, kadangi K. yra ne iš (duomenys neskelbtini).
Liudytoja D. Š. parodė, kad paties įvykio nematė. Tą dieną mokykloje vyko svarbus mokinių žinių patikrinimas. Ji ruošėsi eiti testuoti savo mokinius, kai į mokyklos raštinę įėjo K. B. ir pasakė, kad jų mokyklos mokinys jį sumušė. Ji paklausė, kur yra tas mokinys, tada išėjo iš raštinės, netoliese stovėjo jaunimo būrelis ir K. B. parodė į M. S.. Ji pasikvietė M. ir paprašė paaiškinti, kas įvyko. M. pasakė, kad buvo persekiojamas, ir tiesiog, kaip ir atsilygino. M. neneigė, kad trenkė. Kadangi vienas iš įvykio dalyvių buvo ne jų mokyklos mokinys, ji pasakiusi K. B., kad jis yra pašalinis būti mokyklos teritorijoje. M. pradėjo pasakoti, kaip jį persekiojo, ir ji supratusi, kad tai iš seniau užsitęsęs jaunimo konfliktas. Ji pasiūliusi vaikinams paduoti vienas kitam ranką ir išsiskirstyti. Nukentėjusysis pasakė, kad kreipsis į policiją. Ant nukentėjusiojo kažkokių išorinių sužalojimo žymių nematė, ant rankos matė truputį kraujo, lyg būtų perbraukta. Daugiau nieko nepastebėjo.
Liudytoja I. S. parodė, kad paties įvykio ji nematė. Ji dirba mokyklos valgykloje ir jai buvo pranešta, kad jos sūnus M. primušė K.. Ji nustebo nes sūnus nėra mušeika. Paklausė M., kaip viskas įvyko, o sūnus atsakė, kad K. jį persekioja: važiuodamas pro šalį rodo nepadorius gestus, bando užvažiuoti ant jo. Sūnus pasakė, kad nebegali kentėti, kad „persekiojo ir gavo“. Praeityje nėra turėjusi jokių problemų dėl M.. Su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo nekalbėjo, tik M. visą laiką sakė, kad atsiprašytų K.. Siūlė K. 1000 Eur.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2015-04-28 K. B. pranešė apie tai, kad 2015-04-28, apie 10 val. jam būnant savo automobilyje aikštelėje prie mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), priėjo M. S. ir sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį, po to dar du kartus jam išlipus iš automobilio. Įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5).
Iš specialisto išvados Nr. G 855/15(03) matyti, kad K. B. nustatytas nosies sumušimas su nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu. Padarytas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas bukos traumos pasekoje, paveikus nosies sritį kietu buku daiktu (b.l. 42-43).
Nors kaltinamasis M. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotų kaltinimų nepripažino, neigia tyčia sudavęs nukentėjusiajam, teigia, kad pats gynėsi ir jam ginantis – kumščiais stumiant nukentėjusįjį nuo savęs, nukentėjusiajam galėjo kliūti į veidą, taip pat neigia garsiai šūkavęs, vartojęs necenzūrinius žodžius ir sutrikdęs viešąją tvarką, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, juos paneigia tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo K. B., liudytojos D. S. parodymai, iš dalies liudytojų M. B., J. P., D. Š. parodymai, rašytiniai byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiai nustatyta – nukentėjusiajam K. B. diagnozuotas kūno sužalojimas – nosies sumušimas su nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu, dėl ko nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas konstatuotas objektyviais duomenimis – specialisto išvada, kuri LR BPK 20 str. prasme laikytina tinkamu ir neginčytinu įrodymu. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaip fakto konstatavimas suponuoja pagrįstą išvadą, jog 2015-04-28 fizinio pobūdžio poveikis nukentėjusiojo asmens atžvilgiu buvęs neabejotinai.
Kaltinamasis M. S. iš esmės pripažino patį smūgio kumščiu faktą, nors ir įvardija tai kaip „stūmimą“, tačiau neigia tyčia sudavęs nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis K. B. parodė, kad, priėjęs prie automobilio, M. S. jam sudavė į veidą be priežasties, vartodamas keiksmažodžius, liepė išlipti iš automobilio, o išlipus sudavė dar du smūgius į veidą, nuo ko jam buvo sulaužyta nosis. Nors 2015-08-18 apklausos metu (b.l. 10-11) K. B. nurodė, kad automobilyje kaltinamasis jam sudavė tris smūgius į galvą, tačiau apklausiamas teisme parodė, kad smūgių sudavimas jam buvo netikėtas – „neturėjo kada skaičiuoti“, todėl ikiteisminio tyrimo metu vienos iš apklausų metu ir nurodė kitokį smūgių skaičių, patvirtino, kad patys pirmieji jo parodymai yra teisingi. Apklausimas 2015-04-28, po įvykio, nukentėjusysis parodė, kad jam buvo suduoti trys smūgiai į veidą – vienas jam būnant automobilyje ir du išlipus iš automobilio, analogiškai parodė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l. 4-5, 8, 24-25). Todėl netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais teismas neturi pagrindo. Juos patvirtina nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kartu su nukentėjusiuoju buvusios ir įvykį betarpiškai stebėjusios liudytojos D. S. parodymai, kad ji neabejotinai matė, kaip būtent kaltinamasis M. S. sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, nuo ko pastarajam lūžo nosis. Tokius D. S. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų M. B., J. P. parodymai, kad fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nekentėjusiojo buvo, jie esą apsistumdė. Liudytoja D. Š. parodė, kad jai kalbantis su M. S., pastarasis neneigė sudavęs nukentėjusiajam. Liudytoja I. S. taip pat parodė, kad sūnus M. S. jai pasakęs, kad K. B. jį „persekiojo ir gavo“.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad fizinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo ir smūgius nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis M. S.. Kaltinamasis ginčija tyčią, tačiau vien jau smūgių padariniai akivaizdžiai byloja apie kaltinamojo veiksmų tyčinį pobūdį. Taigi kaltinamojo M. S. kaltė šia pareikšto kaltinimo apimtimi laikytina įrodyta objektyviai – nesunkų nukentėjusiojo K. B. sveikatos sutrikdymą objektyviai sąlygojo kaltinamojo tyčiniai veiksmai.
Teismų teorijoje ir praktikoje nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai padaroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Kaltinamasis M. S. teigia priėjęs prie nukentėjusiojo, kuris su drauge D. S. sėdėjo automobilyje prie mokyklos esančioje aikštelėje, neva norėdamas pasikalbėti dėl ryte buvusio incidento, kai K. B. tyčia esą norėjo ant jo užvažiuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad tą patį rytą kaltinamasis pėsčiomis ėjo į mokyklą, ėjo važiuojamosios kelio dalies dešine puse, tokiu būdu pažeisdamas KET 37 p. reikalavimą. Nukentėjusysis kategoriškai paneigė tyčia bandęs užvažiuoti ant kaltinamojo ar norėjęs jį pagąsdinti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. S., kartu su K. B. ryte važiavusi pastarojo automobiliu. Apklausimas teisme M. S. parodė, kad buvo supykęs ant K. B., kad šis pravažiavo arti jo, parodė jam kumštį, po to šį įvykį užmiršo. Ir tik pamatęs K. B. automobilį aikštelėje nusprendė eiti pasikalbėti su K. B.. Pažymėtina, kad ryte pakeliui į mokyklą galimai buvęs incidentas (objektyvių tai patvirtinančių duomenų be paties kaltinamojo parodymų nėra) buvo pasibaigęs, pats kaltinamasis nurodė, kad buvo jį užmiršęs, todėl ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė niekaip negali būti vertinama kaip svarus ir pateisinamas pretekstas tokiam kaltinamojo elgesiui. Liudytojai M. B. ir J. P. taip pat parodė nežiną, dėl kokių priežasčių M. S. nuėjo pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Tolesnis kaltinamojo elgesys rodo ne asmenines, o chuliganiškas paskatas. Kaltinamojo veiksmai netikėtai suduodant smūgį automobilyje sėdinčiam K. B., primygtinis reikalavimas išlipti iš automobilio, įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių vartojimas, K. B. išlipus iš automobilio dar dviejų smūgių sudavimas į veidą, ko pasėkoje, atkreiptina nukentėjusiajam padarytas toks sužalojimas kaip nosies kaulų lūžimas, traktuotini kaip akivaizdus visuotinai priimtinų moralės, elgesio normų nepaisymas, visiškai nepagrįstas, be esminės, suprantamos ar nors kuria dalimi pateisinamos dingsties. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmus sąlygojęs paties M. S. neadekvatus situacijos vertinimas. Darytina išvada, kad specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos kaltinamojo M. S. veiksmuose yra akivaizdžios.
LR BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Minėtais tyčiniais įžūliais veiksmais kaltinamasis M. S. ne tik nesunkiai sužalojo K. B., bet ir pažeidė viešąją tvarką, kadangi M. S. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), kitų gimnazijos mokinių akivaizdoje, nesant jokios pateisinamos priežasties, suduodant smūgius nukentėjusiajam K. B., tai yra asmens atžvilgiu panaudojant fizinio pobūdžio smurtą, tokiu būdu įžūliu elgesiu akivaizdžiai ir neginčytinai, nepaisant visuomenėje galiojančių elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis objektyviai byloja liudytojos D. S. parodymai, jog kaltinamojo elgesys buvęs agresyvus, ji išsigandusi, buvo šokiruota tokio M. S. elgesio, patyrė dėl to stresą. Nors kaltinamasis M. S. ir liudytojas M. B., kuris, pažymėtina, yra kaltinamojo draugas, parodė, kad kaltinamasis nešūkavo, nesikeikė, tačiau liudytojas J. P. patvirtino, kad M. S. ir K. B. šaukė vienas ant kito, kad esą abu keikėsi ir buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Pats M. S. patvirtino, kad buvo supykęs, todėl sunkiai tikėtina, kad priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio jis tik mandagiai paprašė K. B. išlipti. Pažymėtina, kad net jei nukentėjusysis ir vartojo necenzūrinius žodžius ar kalbėjo pakeltu tonu, ši aplinkybė kaltinamojo kaltės sutrikdžius viešąją tvarką nepaneigia – konflikto iniciatorius buvo kaltinamasis – tai jis priėjo prie automobilyje sėdėjusių K. B. ir D. S. bei netikėtai panaudojo fizinį smurtą prieš K. B.. Kaltinamojo nurodytas motyvas nepateisina jo padarytos veikos – nebuvo pagrindo kilusių nesutarimų aiškintis smurtu. Po nukentėjusiajam suduoto smūgio, mokyklos administracijos atstovė D. Š. buvo priversta aiškintis įvykio aplinkybes, nors mokykloje turėjo vykti mokinių testavimas. D. S. negrįžo į pamokas, o buvo priversta lydėti savo draugą K. B. į ligoninę. Šių aplinkybių visuma suponuoja, jog kaltinamojo K. B. kaltė pažeidus viešąją tvarką yra akivaizdi.
Motyvuojamoji dalis
Tokiu būdu, išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., kadangi M. S. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. B. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, be to, savo priešingais įstatymui veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, o likusią sumą įsipareigojo atlyginti dalimis (BK 59 str. 1 d. 3 d.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
Idealiąja sutaptimi padaryti tyčiniai nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai ir apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis M. S. anksčiau neteistas (b.l. 63-64), nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 60-62), yra jauno amžiaus, iš esmės charakterizuojamas teigiamai (b.l. 57), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) ir siekia įgyti specialybę, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, dėl likusios žalos sumos atlyginimo su nukentėjusiuoju susitarė, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, nors ir nepripažino savo kaltės, tačiau teismas tiki, kad M. S. kritiškai įvertino savo elgesį ir padarė išvadas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. S. paskyrus LR BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmių dydį nustatant atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., sudaro idealiąją sutaptį, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, mokosi, manytina, jog bausmės tikslai M. S. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 3 d.). Nors dėl prokuroro pasiūlytų neatlygintinų darbų gynėjas nurodė, kad kaltinamasis neturėtų galimybės jų išdirbti, kadangi mokosi, esą būtų priverstas mesti mokslus, tačiau, pažymėtina, kad M. S., kaip pats nurodė, mokosi neakivaizdiniu būdu, be to, nustatytinas pakankamas laikas šiems darbams išdirbti, todėl gynėjo teiginiai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 551,63 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo K. B. gydymo išlaidas (b.l. 46-48). Kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįstą, jo dydžio neginčija, todėl ieškinys kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.251 str., 6.263 str., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. B. pareiškė 5500 Eur civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 30, 26-27), tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškinio sumą sumažino iki 1000 Eur. Nukentėjusysis ir kaltinamasis sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b.l. 139), iš kurio matyti, kad kaltinamasis 2016-01-20 dienai nukentėjusiajam iš 1000 Eur sumos atlygino 600 Eur, o likusią 400 Eur sumą įsipareigojo atlyginti per 4 mėn., sumokant į nukentėjusiojo banko sąskaitą po 100 Eur kas mėnesį. Darytina išvada, kad kaltinamasis sumažintą 1000 Eur ieškinio sumą, kurią sudaro tiek turtinė, tiek neturtinė žala, pripažįsta, šios ieškinio sumos dydžio neginčija ir sutinka nukentėjusiajam atlyginti (dalį jau ir atlygino) tokio dydžio žalą. Atsižvelgiant į tai, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas turi išspręsti pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies jį patenkindamas arba atmesdamas (BPK 115 str. 1 d.), įvertinus tai, kad dalis žalos yra atlyginta, ieškinys likusioje 400 Eur sumoje yra pagrįstas, teisėtas, todėl tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.250 str., 6.251 str., 6.263 str.). Priteistos sumos mokėjimo dalimis klausimas spręstinas jau vykdymo proceso metu: kaltinamajam nesilaikant sudaryto susitarimo sąlygų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308 str., teismas
nusprendė:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir paskirti:
pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.– laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš kaltinamojo M. S. 551,63 Eur Šiaulių teritorinei ligonių kasai už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Priteisti iš kaltinamojo M. S. 400 Eur žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. B.. Kitą nukentėjusiojo K. B. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.