Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-07 · Byla Nr. ATP-595-133/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-07
Bylos Nr.
ATP-595-133/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Romualdas Lincevičius
Kategorijos
  • 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-595-133/2011;Procesinio sprendimo kategorija: 45.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau-Institucija) patrulis 2011-05-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. M. už tai, kad jis 2011-04-18 17.00 val. Kaune Europos pr. vairuodamas automobilį TOYOTA YARIS v/n (duomenys neskelbtini) prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, apsisukdamas nedavė kelio greta tiesiai važiavusiam automobiliui, kuris buvo priverstas staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį, t.y. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 106 p. reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas 2011 m. birželio 8 d. nutarimu R. M. pagal LR ATPK 124² 1 dalį nubaudė 600 Lt dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas jį skundė Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas įvertino paties pareiškėjo parodymus, liudytojų V. I. C., A. C. parodymus ir konstatavo, jog R. M. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus sukėlė pavojingą situaciją ir dėl to kitos transporto priemonės vairuotojas turėjo stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo. Teismas nustatė, jog pažeidimas kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta sankcijos ribose.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šia nutartimi pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuriuo prašė peržiūrėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Mano, kad jam paskirta nuobauda per griežta ir neteisėta. Nurodo, jog su nutartimi nesutinka, nes pavojingos situacijos nesukėlė. Teigia, jog V. C. nurodė, jog avarinės situacijos „kaip ir nebuvo“, ji sustojusi nebuvo, stabdymo žymių ant kelio nebuvo. Tą patvirtino ir kartu važiavęs A. C..

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nesutinka su R. M. skundu. Nurodo, kad pareiškėjo padaryta veika įrodyta byloje surinktais duomenimis, nuobauda pareiškėjui skirta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė. Ėmėsi priemonių išsiaiškinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas išaiškino ir nustatė. Teismo išvados pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, nutartyje pateiktas išsamus ir motyvuotas nustatytų aplinkybių įvertinimas, todėl teismo išvados tiek dėl įvykio aplinkybių, tiek ir dėl pareiškėjo kaltės yra pagrįstos ir teisėtos.

Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9,106 p. reikalavimus, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, apsisukdamas nedavė kelio greta tiesiai važiavusiam automobiliui, kuris buvo priverstas staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį.

Pareiškėjas neneigia, jog jis keitė važiavimo kryptį, tačiau skunde nesutinka, kad sudarė pavojingą situaciją, dėl kurios būtų reikėję staiga stabdyt. Ši pareiškėjo versija paneigiama nuosekliais ir išsamiais V. I. C., A. C. parodymais bei rašytine bylos medžiaga, R. M. parodymais nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme. Nors tiek V. I. C., tiek ir A. C. nurodė, jog stabdymo žymių nebuvo, ekstremalių priemonių imtis nereikėjo, tačiau šie abu liudytojai patvirtino, jog pareiškėjas vairuodamas automobilį bei turėdamas praleisti V. I. C. vairuojamą automobilį to nepadarė, sukdamas į kairę – apsisukdamas užlindo, „užkišo “ tiesiai važiavusiai antra juosta V. I. C., dėl ko ji turėjo staiga stabdyti. Nors visiškai V. I. C. vairuojamas automobilis nesustojo, tačiau dėl tokios R. M. veikos iškilo pavojinga situacija, nes liudytoja buvo priversta staiga stabdyti, o tai atitinka LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Tas aplinkybes, kad R. M. automobilis nepraleido, užlindo ir dėl to turėjo V. I. C. stabdyti šie liudytojai nurodė taip pat paaiškinimuose (b.l. 8,10) bei apklausiami liudytojais. (b.l. 11-12,14-16). Pažymėtina, jog R. M. nagrinėjant jo skundą teisme teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ir pripažino, jog turėjo praleisti V. I. C., kuri važiavo pagrindiniu keliu, pripažino, kad neišlaikė atstumo, kad liudytoja buvo priversta stabdyti, kad ji signalizavo ir stabdė. (b.l. 61).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog jog R. M. pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko kitos transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas stabdyti, jo veika pagal LR ATPK 124² straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismo išvados pagrįstos surinktų duomenų analize, yra motyvuotos, atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl yra teisėtos ir pagrįstos.

Nuobauda R. M. skirta teisingai, nepažeidžiant administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

LR ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, padarytas pažeidimas grubus, pavojingas, keliantis grėsmę eismo dalyvių saugumui, R. M. baustas administracine tvarka daug kartų, iki šio pažeidimo padarymo metų bėgyje taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, darytina išvada, jog R. M. pagrįstai skirta nuobauda, artima straipsnio sankcijoje nustatytos nuobaudos vidurkiui. Paskirtoji nuobauda atitinka padarytų pažeidimų pavojingumą, pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir yra būtina pasiekti administracine nuobauda siekiamus tikslus. Ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje , nenustatyta.

Remiantis ATPK 20 straipsniu administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Romualdas Lincevičius