- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-309-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03128-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- G. V. D.
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Ekranas-2“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. V. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-75-837/2023 pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Ekranas-2“ ieškinį atsakovei G. V. D. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė sodininkų bendrija „Ekranas-2“ pareiškė ieškinį atsakovei G. V. D. dėl 526,58 Eur skolos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijos „Ekranas-2“ teritorijoje. Atsakovė yra sodininkų bendrijos narė ir turi pareigą mokėti bendrijos nustatytus tikslinius mokesčius (įmokas). Atsakovė naudojasi bendro naudojimosi objektais, tačiau nemoka ieškovei tikslinių mokesčių ir yra įsiskolinusi 526,58 Eur už 2003 – 2021 metų laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 526,58 Eur skolą, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 20 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad atsakovei priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Ekranas-2“. Sklypo naudojimo pobūdis – mėgėjų sodų žemės sklypų. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl bendrojo naudojimo objektų priklausymo sodininkams. Nurodė, pagal šio straipsnio 3 dalį mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, o 22¹ straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad kiti asmenys, kurie nėra bendrijos nariai, turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas.
5. Nurodė, kad atsakovė yra sodininkų bendrijos „Ekranas-2“ narė, tačiau nemoka ieškovei tikslinių mokesčių ir yra įsiskolinusi 526,58 Eur už 2003 – 2021 metų laikotarpį (e. b. l. 33, 100). Kadangi atsakovė savo prievolės atsiskaityti su ieškove nevykdo laiku ir nustatytais terminais, tokiu būdu nevykdo sodininkų bendrijos „Ekranas-2“ įstatų 18.1., 18.3., 18.4. punktų reikalavimų – mokėti bendrijos nustatytus mokesčius, todėl skola priteistina (e. b. l. 20-29). Teismas vadovavosi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis tinkamą prievolių vykdymą, nurodė, jog atsakovė iki šiol susidariusios skolos nesumokėjo, todėl sprendė, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Pripažino, kad ieškovės reikalavimas įrodytas prie ieškinio esamais rašytiniais įrodymais. Nurodė, jog atsakovė kaip sodininkų bendrijos „Ekranas-2“ narė, kaip ir kiti bendraturčiai proporcingai savo turto daliai privalo mokėti bendro turto išlaikymo ir saugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas, kurių dydį nustato bendrijos narių susirinkimas (CK 4.76, 4.86 straipsnio 1 dalis). Mokesčiai yra patvirtinti visuotiniu bendrijos narių susirinkimo metu. Atsakovė ieškovei turi sumokėti 526,58 Eur tikslinį mokestį (CK 4.76 straipsnis, 4.86 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
6. Pažymėjo, jog už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą kompensavimo funkciją atlieka įstatymo ar sutartimi nustatyto dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos: 20 Eur žyminis mokestis ir 250 Eur teisinės pagalbos išlaidos – ieškovei (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė G. V. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
8. Nurodo, jog skola priteista neaišku už ką, atsakovė nieko bendro su bendrija neturėjo, nežino, kokia bendrijos veikla. Jeigu ši bendrija sėkmingai veikia, tai neturi teisės reikalauti nežinia kokių tikslinių mokesčių iš bendrijos narių. Turi būti aiškiai parašyta, už kokias paslaugas reikalinga sumokėti, pagal pateiktą sąskaitą. Nėra rašoma, už kokią paslaugą susidarė 526,58 Eur. Ne visi valdų turėtojai yra nariai, taip pat ir atsakovė nėra bendrijos narė, nėra mokėjusi įstojimo mokesčio, teismui nepateiktas jos prašymas priimti į bendriją. Jeigu jis nepateiktas, tai nereikalinga ir išstoti. Atsakovei nereikia mokėti jokių mokesčių bendrijai, jai atsakovė nepadarė jokios žalos. Atsakovei teikiama sąskaita prašomai priteisti sumai neaišku, už ką, už kokias paslaugas.
9. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, į juos neatsižvelgė. Įstatų 18.4. punkte numatyta, kad už suteiktas paslaugas mokėti nustatytą mokestį (teismas neteisingai rašo, kad mokėti bendrijos nustatytus mokesčius). Ieškovė nenurodo, už kokią paslaugą mokėti, eina kalba apie vandens tiekimo paslaugą. Ieškinyje nerašoma, kad ieškovei buvo suteikta paslauga. Teismo išvados prieštarauja faktams. Ieškovei perėmus prižiūrėti 3 vandens bokštus, kurie teikė žmonėms centralizuotą vandenį, ieškovė pradėjo savo nepageidaujamą veiklą, pastatė šlagbaumą, pakeitė spyną, atsakovei reikėdavo eiti 1 km pasiimti raktą ir vėl atnešti, po kreipimosi į savivaldybę šlagbaumas nuimtas. Ieškovė 2020 m. vieną gatvių užpylė stambių frakcijų skalda, pabarstė malto asfalto, dabar pasidaro duobės. Užpylus gatvę skalda atsakovė negalėjo važiuoti dviračiu, turėjo jį vestis, taigi, pati ieškovė daro žalą. Sodo teritorijoje yra tik 3 vandens bokštai, už kuriuos ieškovė atsakinga, šalia yra žemės plotai, keli statiniai, daugiau nėra jokios infrastruktūros. Iš pateiktų protokolų matyti, kad ieškovė nustatė mokesčius. Vandens mokestis priklauso nuo sunaudojimo, todėl jokie susirinkimo dalyviai negali šio mokesčio nustatyti. Kurie vandens nenaudoja, turi išsikasę savo šulinį, nemoka, per brangu mokėti ieškovei už aukštą vandens kainą. Atsakovė nesinaudojo šia paslauga, jos vieta slėnyje, jai pilnai pakanka. Ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad negalima atjungti, jeigu nesinaudoji, nors bendrijos reikalavimuose rašoma, kad nesilaikius reikalavimų bus atjungtas vanduo, taigi, prieštarauja paaiškinimai.
10. Nurodo, kad ieškovės pateiktame 2008 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvite, kur nurodoma, kad atsakovė sumokėjo 425,20 Lt, yra ne jos parašas, raštas, ji nieko nemokėjusi, kvitas suklastotas. Žemės mokesčio atsakovė neturėjo mokėti, nes nuo jo atleista dėl sunkios materialinės padėties, ką patvirtina pateikta pažyma. Ieškovės buhalterė negalėjo imti žemės mokesčio, nes atsakovė jį mokėjo mokesčių inspekcijai, yra pateikusi deklaraciją. Ieškovės advokatas nurodė, kad atsakovės sūnus sumokėjo, tai kaip kvite parašyta, kad atsakovė. Atsakovei nėra žinoma, kad sūnus mokėjo, jis miręs. Kvite nurodoma, kad mokami mokesčiai, bet neaišku, už ką. Iš atsakovės apgaulės būdu bandoma pasisavinti pinigus, padidinti savo pelną, kai ieškovė jokių paslaugų neteikė, vandeniu atsakovė nesinaudojo, jos sklype čiaupo nėra, tik 3 čiaupai į kaimynus. Už vandens naudojimą pagal protokolą imama 4,5 Eur už arą, tačiau ieškovei vis mažai, didino mokestį iki 5 Eur, 2022 m. reikia mokėti 7 Eur, žmonės atsisako šios paslaugos.
11. Atsakovė jokio įnašo neįnešė, tik teisėjo nuomonė, kad ji yra įgijusi kažkokį turtą kaip bendraturtė, jo nenurodė. Teritorija suskirstyta į individualius sklypus, laisvos žemės nėra, žmonės sklypus tvarkosi. Protokole už 2016-2017 m. rašoma, kad tiltas nėra niekieno. Galbūt ieškovė patvarkė tiltą, buvo nedidelis remontas, nes nelaukė, kol sutvarkys savivaldybė, kuriai jis priklauso. Šiuo keliu važiuojama ir į kitus sodus, važiuoja ne tik Ekranas-2 žmonės. Teisėjui paklausus liudytojos, kas yra infrastruktūra, ji pradėjo vardinti siurblius, kelius, bet tai nėra paslaugos. Paklausus, iš ko susidarė skola, pradėjo sakyti, kiek žmonėms reikėjo mokėti už vandenį kiekvienais metais. Kadangi vandeniu atsakovė nesinaudojo, tai jai paslauga nebuvo teikiama, ji neturi mokėti. Už vandens tiekimą atsakinga ieškovė, tai ji ir nustato mokestį, o ne susirinkimo nariai. Ieškovė vykdo nusikalstamą veiklą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
13. Nurodo, kad ieškinys dėl skolos priteisimo (tikslinių mokesčių) yra pagrįstas, nes atsakovė, būdama sodo bendrijos „Ekranas - 2“ narė, bendrijoje turėdama žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo pobūdis - mėgėjų sodų žemės sklypai, sąmoningai pažeisdama Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1, 3 dalis, 22(1) straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 5.59, 6.158, 6.200, 6.256, 4.76, 4.86 ir kitus straipsnius bei Panevėžio rajono sodininkų bendrijos įstatų 18.1., 18.3., 18.4 punktų bei bendrijos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus t.y. piktybiškai nemokėdama tikslinių mokesčių (rinkliavų), padarė žalą ieškovei, kuri turi būti atlyginta pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniais skundais (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje keliamas klausimas dėl sodininkų bendrijos nario prievolės apmokėti bendrijos nustatytus tikslinius mokesčius (įmokas), dengti išlaidas už bendrijos bendrojo naudojimo objektų išlaikymą.
16. Apeliaciniame skunde atsakovė pateikia argumentus, kad ji niekada nebuvo sodininkų bendrijos nare, ji neturinti pareigos mokėti jokių mokesčių bendrijai. Apeliantė pirmosios instancijos teisme t.p. nurodė, kad ji nėra sodininkų bendrijos narė, nėra teikusi prašymo iš bendrijos išstoti, kadangi į ją ir nebuvo įstojusi.
17. Pažymėtina, kad Sodininkų bendrijų įstatyme numatytos bendrijos narių teisės ir pareigos, tarp jų - laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus ir kt. (SBĮ 22 straipsnio 4 dalies 1 punktas), nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį (4 punktas), pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (5 punktas). Ne bendrijos nario teisės ir pareigos kyla daiktinės teisės pagrindu, o nuo 2020-01-01 Sodininkų bendrijų įstatymas taip pat papildytas 22¹ straipsniu, numatančiu kitų amenų teises ir pareigas. Šio straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad kiti asmenys turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo išsprendimui, būtina nustatyti, ar atsakovė yra (buvo) bendrijos narė.
18. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra sodininkų bendrijos „Ekranas-2“ nare, tačiau tokia išvada sprendime niekaip nemotyvuojama, neaišku, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina nurodytą aplinkybę.
19. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos bei teikė pažymą, kurioje nurodoma, kad atsakovė bendrijos nare tapo nuo bendrijos įregistravimo, prašymo išstoti iš bendrijos nėra pateikusi. Pastebėtina, kad bendrijos steigimo metu galiojusio 1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtame žemės sklypelyje, priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise. Šiuo atveju savininkas paskirtu jam žemės sklypeliu naudojasi neterminuotai. Sodo namelio ir kitų statinių savininkas turi teisę išstoti iš sodininkų bendrijos. 2004 m. bendrijos įstatų 25 punkte nurodyta išimtis, kad bendrijos nariu sodininkas tapdavo nuo bendrijos įregistravimo. Tačiau byloje nėra duomenų, nuo kada atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustačius, kada atsakovė įgijo turtą, ar tai buvo iki bendrijos įsteigimo, negalima konstatuoti, jog ji yra bendrijos narė ir turi pareigą mokėti bendrijos nariui priklausančias mokėti rinkliavas, mokesčius.
20. Apeliantė taip pat nesutinka, kad jai buvo teikiamos paslaugos, už kurias ji turi pareigą bendrijai mokėti. Nurodo, kad jai nėra aišku, kokios paslaugos jai buvo teikiamos, teigia neturinti pareigos mokėti už vandens tiekimą, nes jo nenaudoja, žemės mokesčio, nes nuo jo atleista, pateikia argumentus, kad ieškovė netinkamai tvarkė kelią, be reikalo statė šlagbaumą, neturėjo pareigos taisyti savivaldybei priklausančio tilto, sodų infrastruktūrą sudaro tik 3 vandens bokštai.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei yra išrašiusi 2022-04-04 PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodoma, jog ji turi sumokėti 526,58 Eur mokesčių už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitos faktūros skiltyje „papildoma informacija“ nurodoma, kad mokėtini konkretaus dydžio kasmetiniai mokesčiai už 2003 – 2021 metų laikotarpį bei delspinigiai. Nors pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo pasiūlyta pateikti mokesčių detalizavimą, tačiau rašytiniai paskaičiavimai nebuvo pateikti. Teisme liudytoja buvo apklausta buhalterė, tačiau dėl jos teiktų parodymų turinio ar vertinimo pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė. Teismas sprendime konstatavo, jog ieškovės reikalavimas įrodytas prie ieškinio esamais rašytiniais įrodymais, tačiau to konkrečiau nedetalizavo.
22. Pažymėtina, kad spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal šios pateiktas sąskaitas egzistavimo, teismas, pirma, turi išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita; antra, dėl prašomų priteisti nustatytų įmokų (mokesčių) ir (ar) jų dydžio turi tirti sąskaitų turinį ir lėšų panaudojimo tikslingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018). Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaitoma pagal bendrijos pateiktas sąskaitas, kurių pateikimas nėra formalus veiksmas, kadangi sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės turinys, o savininkas, nesutikdamas su sąskaitoje nurodyta mokėjimo prievole, gali ją ginčyti.
23. Nagrinėjamoje byloje nebuvo teismo išsiaiškinta bei sprendime detalizuota, kokius konkrečiai mokesčius, už kokias suteiktas paslaugas atsakovė turi mokėti. Ieškovės sąskaitoje faktūroje yra nurodomos tik per metus mokėtinos sumos, jų aiškiai nekonkretizuojant, taip pat neaišku, kokiu pagrindu atsakovei paskaičiuoti 33,31 Eur delspinigiai. Nesant bylai reikšmingų dokumentų, nėra galimybės įvertinti aplinkybių, ar konkreti atsakovės neapmokėta įmoka yra susijusi su bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymu, ar įmokų dydis atitinka ieškovės patirtas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymą, ar mokesčiai apima bendrijos narių mokėtinas įmokas (rinkliavas).
24. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso jokie bendro naudojimo objektai, už kurių išlaikymą ieškovė reikalauja sumokėti.
25. Pažymėtina, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti visų pirma dėl to, kad kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis. Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
26. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims (SBĮ 7 str. 4 d.). Šioje byloje nėra duomenų apie bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovės kartu su kitais bendrijos teritorijoje sklypus turinčiais asmenimis valdomus bendrojo naudojimo objektus. Nurodyti duomenys yra svarbūs teisingam bylos išsprendimui, kadangi tik nustačius, kad atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrijos teritorijoje sklypus turinčiais asmenimis valdo bendrojo naudojimo objektus, jai kiltų prievolė atitinkama dalimi prisidėti prie tokių objektų išlaikymo. Skolininkei ginčijant skolos pagrįstumą tuo pagrindu, kad ji neturi kartu su kitais bendrijos teritorijoje sklypus turinčiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės objektų, byloje turi būti išsiaiškintos aplinkybės apie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus bendrojo naudojimo objektus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018 59-60 p.). Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių byloje nesiaiškino ir nevertino.
27. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nenustatė ir neįvertino ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, dėl ko galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.