Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės O. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M. 2022 m. balandžio 29 d. apie 19.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su dukra G. M., gimusia (duomenys neskelbtini) m., metu tyčia ranka suėmė savo dukrai G. M. už plaukų, juos tampė, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, vieną kartą kumščiu sudavė savo dukrai G. M. į veidą, taip nukentėjusiajai padarė poodinę kraujosruvą kairės akies voke – nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

2. Be to, R. M. 2022 m. balandžio 29 d. apie 19.35 val. adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su mažamete dukra A. M., gimusia (duomenys neskelbtini) m., metu tyčia ranka suėmė savo mažametei dukrai A. M. už plaukų, juos tampė ir vieną kartą delnu sudavė jai į galvą, taip mažametei nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.

3. R. M. kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Paaiškino, kad A. M. ir G. M. yra jo dukros. Įtarime nurodytą dieną grįžo iš naktinės žvejybos, alkoholį vartojo būdamas žvejyboje, o grįžęs namo dar išgėrė 0,4 litro degtinės. Buvo labai girtas, todėl ne visas įvykio aplinkybes prisimena. Kilo konfliktas tarp jo ir dukrų motinos R. B., dukros užstojo motiną. Konflikto metu dukrai G. M. tempė už plaukų ir sudavė kumščiu į akį, A. M. taip pat tempė už plaukų ir ranka sudavė smūgį į galvos sritį. Po to atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, jis atsisakė tikrinti girtumą. Žino, kad negalima smurtauti.

4. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140straipsnio 3 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

4.1. nukentėjusiosios G. M. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2022 m. balandžio 29 d. 19.35 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, jos tėvas R. M. tyčia rankos kumščiu sudavė jai į kairę akį ir suėmęs ranka jai už plaukų, juos tampė, tokiais veiksmais jos tėvas sukėlė jai fizinį skausmą;

4.2. nukentėjusioji G. M. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) ji gyvena kartu su savo seserimi A. M., mama R. B. ir tėvas R. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji pati prižiūri savo seserį A., ją rūpinasi. Jos ir mamos santykiai yra geri, bet su tėvu R. sutaria blogai, maždaug prieš dvejus metus tėvas prieš ją smurtavo, nuo to laiko vengia jo ir dėl to su seserimi gyvena atskirai nuo tėvų. 2022 m. balandžio 29 d. jai grįžus iš mokyklos į namus, tuo metu sesė dar buvo mokykloje, pamatė prie durų stovintį neblaivų tėvą, jis pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėti. Išėjo į lauką ir laukė kada jis išeis. Jis maždaug po penkių minučių išėjo. Nuėjusi prie buto durų pamatė, kad yra išlaužta durų rankena, negalėjo patekti į butą, todėl nuėjo pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini), kuri jai pasakė, kad tėvas sulaužė buto durų rankeną. Pasitarusi su mama iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai padėjo įeiti į butą, esantį. (duomenys neskelbtini), tada jie nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), pasikalbėti su jos tėvu. Pareiškimo nerašė. Po kurio laiko išėjo į mokyklą žiūrėti krepšinio rungtynių. Vakare, maždaug apie 18.55 val., jai parašė žinutę sesuo A. M., kad į butą laužiasi tėvas, ji šiuo metu randasi su mama, tėvo į butą neįleidžia. Atėjusi prie daugiabučio namo, lauke pamatė policijos pareigūnus besikalbančius su tėvu. Su seserimi A. M. nuėjo į tėvų namus uždaryti šiltnamio, mama liko bute. Apie 19.35 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų jau nebuvo, užėjusi su seserimi į laiptinę pamatė prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį tėvą, kuris daužė duris. Liepė jam išeiti. Jis pradėjo ją stumdyti, buvo labai agresyvus, vijo ją iš laiptinės į lauką. Kai ji su tėvu ir seserimi A. M. atsidūrė lauke, tėvas paėmęs rankomis jai už plaukų pradėjo juos tampyti, skaudėjo. Sesuo A. M. pradėjo šaukti ant tėvo, kad paleistų plaukus. Tada tėvas paėmė jos seseriai A. M. už plaukų ir juos tampė. Tai pamačiusi ji pastūmė tėvą, norėjo, kad jis paleistų sesers plaukus. Paleidęs seserį tėvas jai rankos kumščiu sudavė į kairę akį, pajuto stiprų fizinį skausmą. Netrukus atvykę policijos pareigūnai sulaikė tėvą. Sulaikius tėvą sesuo pasakė, kad tėvas, kai tampė ją už plaukų, sudavė jai ranka į galvą. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, nes tėvas neturi jis pinigų, niekur nedirba, iš mamos pinigų gyvena;

4.3. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajai G. M. po kaire akimi matomas patinimas, kraujosruva;

4.4. apžiūros protokole nurodoma, kad specialistė apžiūrėjusi nukentėjusiąją G. M. nustatė poodinę kraujosruvą kairės akies voke, kuri padaryta kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimui padaryti pakako 1-o trauminio poveikio. Sužalojimas nebūdingas griuvimui;

4.5. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. birželio 6 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga);

4.6. nukentėjusioji A. M. nurodė, kad jos motina R. B., tėvas R. M., sesuo G. M.. Gyvena kartu su seserimi, su mama santykiai geri, o su tėčiu – neblogi. Tėtis vartoja alkoholį, ne kiekvieną dieną geria, keletą kartų per mėnesį išgeria, tada agresyvesnis darosi. 2022 m. balandžio 29 d. po 5 pamokų ji atėjo namo į butą, (duomenys neskelbtini), ten buvo sulaužyta durų rankena. Prie buto stovėjo mama ir sesė, jos iškvietė policiją. Tėtis prižadėjo, kad pataisys rankeną. Kaimynas pataisė tiek, kad galima būtų įeiti į butą. Išvažiavo policija, jos buvo trise namie. Netrukus po to, kai išvažiavo policija, atėjo tėvas ir pradėjo daužyti į duris. Mama paskambino sesei ir pasakė, kad tėvas vėl laužo duris. Tada jos abi sugrįžo į butą, jis ten stovėjo prie buto (duomenys neskelbtini), durų. Jis beldė į duris, sesė liepė kam išeiti. Sesė pirmoji pastūmė tėvą turbūt, norėdama, kad jis išeitų iš laiptinės. Išėjus į lauką, tėvas pradėjo mušti sesę, norėjo jai trenkti, todėl ji bandė sulaikyti tėvą: iš priekio jam už rankų suėmė, norėjo apginti sesę. Tada mama išbėgo į lauką, kažkokį pagalį paėmė ir jam per galvą sudavė. Tėvas trenkė sesei kumščiu į kairę akį. Sesė nenukrito, policija atvažiavo ir jį suėmė. Jis per galvą trenkė ir jai, tuo meti, kai vyko muštynės, t. y. kai už rankų laikė, į dešinę galvos pusę pataikė, delnu sudavė, tampė už plaukų ją pačią. Neprisimena, bet galbūt ir sesę už plaukų tampė. Matė, kad sesuo laikė ranką prie akies, užsidengusi buvo veidą, kraujas iš nosies bėgo, akis pamėlo;

4.7. asmens apžiūros protokole nurodoma, kad specialistė apžiūrėjusi mažametę nukentėjusiąją A. M. kūno sužalojimų nekonstatavo;

4.8. liudytoja ir mažametės nukentėjusiosios A. M. atstovė pagal įstatymą R. B. paaiškino, kad G. M. ir A. M. yra jos dukros, santykiai tarp jų geri, sutaria, bendrauja, myli vaikus. R. M. yra jos vyras, tarp jų yra sudaryta bažnytinė santuoka, civilinė – nesudaryta, kartu gyvena apie 20 metų, bendrai ūkį veda. Gerai sutaria su vyru, kol jis alkoholio nevartoja, kai išgeria, prasideda žodiniai konfliktai, jis pasidaro agresyvus, todėl stengiasi išeiti iš namų, kad neprovokuotų didesnių konfliktų. Su A. vyras ryšius palaiko daugiau, bendrauja jie, o su G. bendrauja mažiau, nes dukra jo vengia, neranda jie bendros kalbos. Vaikai gyvena atskirai, bet kiekvieną dieną bendrauja, susitinka, kiekvieną dieną po mokyklos dukros ateina pietauti pas juos, vėliau nakvoti išeina į savo namus. Namai arti vienas kito, toje pačioje gatvėje. Anksčiau vyras yra naudojęs smurtą prieš G., todėl vaikui yra nuoskauda likusi, nenoriai bendrauja su tėvu. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 29 d. iš ryto grįžo iš darbo, vyro namuose nebuvo. Vėliau jam atvažiavus pastebėjo, kad jis neblaivus, dar namuose alkoholio išgėrė ir pradėjo žodinius konfliktus provokuoti (kaip visad kai daro būdamas išgėręs). Norėdama išvengti konflikto ir barnių ji paėmė šunį ir išėjo pasivaikščioti. Vyras išėjo jos ieškoti ir nuėjo į vaikų butą, galvodamas, kad ji yra pas vaikus. Parašė SMS žinutę vaikams ir perspėjo, kad pas juos neitų, nes tėvas išgėręs. G. po kiek laiko paskambino ir pranešė, kad tėvas sulaužė durų rankeną. Atėjusi pas dukrą pamatė sulaužytą durų rankeną, G. buvo lauke, nes į butą negalėjo įeiti, vyro nebuvo, A. dar nebuvo grįžusi iš mokyklos. Dėl šio įvykio iškvietė pareigūnus. Pareigūnai padėjo atidaryti duris, pareiškimo nerašė. Kartu su pareigūnais nuvažiavo į savo namus, vyras buvo namuose, jis pažadėjo rankeną sutaisyti ir daugiau taip nesielgti. Tuomet grįžo pati pas vaikus. Maždaug po trijų valandų vyras atėjo ir vėl pradėjo laužtis į butą. Tai buvo apie 18 val. kažkur. Namuose buvo ji su dukra A., o G. tuo metu buvo išėjusi į mokyklą žiūrėti krepšinio varžybų. Buto durų neatidarė ir jo neįleido, nes jis daužė duris, elgėsi agresyviai, kažką rėkė. Iškvietė vėl pareigūnus, kurie atvyko, bendravo su vyru lauke. Dukra parašė vyresnei dukrai, kad vėl grįžo tėvas, todėl G. grįžo namo, tuo metu vyras kaip tik bendravo su pareigūnais. Visą dieną teko vargti su vyru, nes jis visą dieną ateidavo ir laužė duris. Kol pareigūnai bendravo su vyru, paprašė dukrų, kad jos nubėgtų namo uždarytų šiltnamį, kol tėvas bendrauja su pareigūnais. Pareigūnams pabendravus ir išvykus, vyras vėl atėjo prie durų ir vėl pradėjo jas daužyti. Ji ir vėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pareigūnus. Tuo metu grįžo vaikai. Supratusi, kad laiptinėje kažkas vyksta, buvo triukšmas, išėjo iš buto ir lauke pamatė dukras su vyru. Ten vyko kažkokios muštynės, sunku net nupasakoti. Matė, kad jie trise buvo vienoje vietoje susikabinę, susijaudino ir išsigando, paėmė kažkokį ten gulėjusį pagalį ir gindama vaikus sudavė tuo pagaliu kelis kartus R. M. į galvą, nestipriai mušė, kad tik vaikus paleistų. Ji nematė kaip būtų tampęs dukras už plaukų, bet gal iš išgąsčio nepamena, nes viskas vyko labai greitai. Tuo metu pareigūnai atvyko ir sulaikė vyrą. Smūgio sudavimo G. nematė, bet kad R. sudavė jai į akį tai tikrai, nes pas vaiką po kaire akimi po muštynių atsirado mėlynė, kurios iki tol nebuvo. Vaikai jai paaiškino, kad tėvas jas tampė už plaukų. A. sakė, kad tėvas jai davė ranka per galvą, rodė, kad pataikė į viršugalvį. Nestipriai sakė sudavė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo vaikus, daugiau į gydymo įstaigas nesikreipė. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, nes vyras oficialiai niekur nedirba, tik atsitiktinius darbus dirba, perka maistą ir stengiasi, kai negeria;

4.9. liudytojas V. S. (V. S.) nurodė, kad policijos pareigūnas, 2022 m. balandžio 29 d. dirbo su tyrėja N. A.. Apie 19:30 val. gavo pakartotinį pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini). pranešėjos neblaivus vyras laužia duris. Atvažiavę pamatė kieme vykstantį konfliktą, kurio metu akivaizdžiai neblaivus (sklido stiprus alkoholio kvapas) vyras, kaip vėliau paaiškėjo, R. M., dešinės rankos kumščiu sudavė savo dukrai G. M. į veido sritį. Vyras buvo sulaikytas;

4.10. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur stovi 2-jų aukštų baltų plytų daugiabutis gyvenamasis namas. Daugiabučio gyvenamojo namo kiemo teritorija neaptverta. Daugiabučio namo kiemo teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima;

4.11. apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų Body kameros 5021 B0F1EC5EAC9E, garso ir vaizdo įrašas Nr. 2022_0429_193403_020. Įrašo trukmė 1:48 min. Įrašo kairėje pusėje apačioje yra užrašas: "VLN_SVC_5EAC9E 2022/04/29 19:34:03". Vaizdo įraše matomos dvi mergaitės ir moteris. Moteris rankoje laiko pagalį. Girdimi žodžiai (galimai vyresnės mergaitės), kalba rusų kalba: „Kiek tu man gyvenimą gadinsi, paskutinį kartą“. Moteris klausia lenkų kalba: „Ko tau mažai?“. Vyresnė mergaitė (palaidais plaukais) susigraudinusi, valo rankas, liečia rankomis kairės pusės veidą. Jaunesnė mergaitė (plaukai surišti) verkia. Ant žemės pasodintas pareigūnų sėdi vyras, kuriam kraujuoja galva. Toliau pokalbis vyksta rusų kalba. Mergaitė (kuri iš dviejų nesimato) sako: „Degsi tu pragare, pabaisa“. Vyras sako: „Aš girtas“. Moteris klausia, kaip galima su tavimi (toliau nesigirdi jos žodžių). Vyras klausia: „Klausyk, R., už ką tu man sudavei lazda?“ Moteris atsako: „Tu vaikus mušei. Už ką tu vaikus mušei?“. Vyras atsako: „O tu man už ką sudavei?“. Moteris atsako: „Už tai, kad vaikus mušei“. Vyras: „Taip, deg pragare“. Pareigūnai pakelia vyriškį ir išveda į tarnybinį automobilį. Vyras klausia pareigūno: „Už ką tu man atrankius uždėjai?“. Pareigūnas atsako: „Už tai, kad tu vaiką sumušei“. Vyras agresyviai nusiteikęs šaukia: „Tai mano vaikai, išgama tu (vartoja necenzūrinius žodžius)“;

4.12. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2022 m. balandžio 29 d. 18.56 val. gautas pranešimas, kad neblaivus R. M. sudavė smūgį dukrai G. M. į akį, o kitais dukrai – į galvos sritį.

4.13. Greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelė, patvirtina, kad 2022 m. balandžio 29 d. medicinos pagalba buvo iškviesta adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), apžiūrėta G. M. ir A. M..

Motyvuojamoji dalis

5. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad R. M. 2022 m. balandžio 29 d. apie 19.35 val. adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo dukros G. M. atžvilgiu, t. y. tyčia ranka suėmęs dukrai G. M. už plaukų juos tampė, vieną kartą kumščiu sudavė savo dukrai G. M. į veidą. Taip smurtaudamas padarė jai poodinę kraujosruvą kairės akies voke, kuris kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, R. M. 2022 m. balandžio 29 d. apie 19.35 val. adresu (duomenys neskelbtini (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu savo mažametei dukrai A. M. tyčia ranka suėmė už plaukų, juos tampė ir vieną kartą delnu sudavė jai į galvą, taip mažametei nukentėjusiajai A. M. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes būdamas suaugęs pakaltinamas vyras R. M. suvokė, kad atlikdamas smurtinius veiksmus savo dukrų atžvilgiu, tai sukels nusikalstamus padarinius, numatytus BK 140 straipsnio dispozicijoje.

6. Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam, skirti 30 parų arešto, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą kaltinamajam, skirti 40 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi bausmes iš dalies sudėti ir skirti 60 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu trečdaliu sumažinti ir skirti galutinę bausmę – 40 parų arešto, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais paskirtos bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant: (1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, (2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. pareiškė, kad sutinka su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.

7. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2, 3 dalys), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos), kaltininko asmenybę: vedęs, dviejų vaikų tėvas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas katu už tai, kad smurtavo dukters G. M. atžvilgiu. Neišnykus teistumui ir vėl nusikalto, t. y. padarė analogišką veiką. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, jis nusikalto ne atsitiktinai.

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas girtumas kaltinamajam (atsisakė tikrintis), įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios G. M. parodymus, liudytojų R. B. ir V. S. (V. S.) parodymus teismas pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. M. buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nustačius, kad naują tyčinį nusikaltimą R. M. padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), pripažintina, kad yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas.

9. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokurorės prašomą bausmę (areštą), jos dydį parenkant artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už kiekvieną iš nusikaltimų paskirta bausmė subendrintina jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią įstatyme numatytą arešto bausmės dalį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pirmąkart nuteisiamas arešto bausme, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas, t. y. (1) įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o netekus darbo per 5 darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir (3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

11. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 29 d. 19.40 val. iki 2022 m. gegužės 1 d. 11.00 val., kas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2014, atitinka 2 (dvi) paras – dienas. Vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

12. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

13. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, 66 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis už kiekvieną iš nusikaltimų paskirtą bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir R. M. skirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 29 d. 19.40 val. iki 2022 m. gegužės 1 d. 11.00 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi R. M. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais įpareigoti R. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

(1) dirbti, o netekus darbo per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

(2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

(3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti kaltinamajam, nukentėjusiosioms.