Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2YT-722-1019/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-09
Bylos Nr.: e2YT-722-1019/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14618-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Rimeikienė
Pareiškėjas: E. M., S. M.
Suinteresuotas asmuo: O. B., J. B., A. B., M. B., S. B., V. B., Ž. B.

Kategorijos

2.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.9pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2YT-722-1019/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14618-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3.4;

2.6.10.9; 3.2.6.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – O. B., J. B., A. B., M. B., S. B., V. B., Ž. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas pareiškėjų E. M. ir S. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjos prašo: 1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; 2. nustatyti, kad B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; 3. papildyti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašus ir įraše „tėvas“ įrašyti B. B., įraše „asmens kodas“ įrašyti skaitmenis (duomenys neskelbtini) įraše „tautybė“ įrašyti „(duomenys neskelbtini)“; 4. pakeisti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašą „Tėvas“ „B. M.“ ir įraše „tėvas“ įrašyti B. B., įraše „asmens kodas“ įrašyti skaitmenis (duomenys neskelbtini) 5. E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įraše pakeisti jos pavardę į B..

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodė, kad S. M. ir mirusysis B. B. kartu gyveno nesudarę civilinės santuokos teisės aktų nustatyta tvarka ir bendro jų gyvenimo metu gimė tiek pareiškėja E. M. ((duomenys neskelbtini)), tiek jos sesuo E. M. ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos E. M. gimimo liudijimo dokumento (serija (duomenys neskelbtini)) įraše „Tėvas“ nurodyta, kad tai yra B. M.. Pareiškėja E. M., siekdama išsiaiškinti jos gimimo liudijime esančių duomenų neatitikimą, kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl informacijos gavimo ir neteismine tvarka gimimo liudijimo dokumente įrašų patikslinimo, tačiau šios įstaigos atsakyme konstatuota, kad tokius civilinės būklės aktų įrašus galima pakeisti tik teismo sprendimu. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjai E. M. visada buvo žinoma, kad jos biologinis tėvas yra B. B., su juo pastoviai iki jo mirties, kuri artimiesiems buvo netikėta, palaikė ryšius, jis rūpinosi tiek ja, tiek jos seserimi – pareiškėjos S. M. dukra E. M.. Dėl to, kad jos gimimo įrašuose pateikta informacija iš dalies neteisinga, jai žinoma taip, kad jos mama (pareiškėja S. M.), iš jos žodžių, nurodė tokią jos tėvo pavardę kaip ir jos - M., tačiau vardas buvo nurodytas teisingas. Pareiškėjos S. M. teigimu, jos dukros E. M. gimimo įrašuose nėra nurodyto tėvo dėl to, kad B. B. skirtingais laikotarpiais atlikinėjo teismų paskirtas bausmes už nusikaltimus, ji nenorėjo įkalinimo įstaigoje vykdyti tėvystės pripažinimo, nes jai tai buvo nepriimtina, vėliau B. B. (duomenys neskelbtini) sukūrė šeimą (sudarydamas civilinę santuoką su kita moterimi), dėl to ji vėliau tai planavo padaryti, kreipdamasi į notarą dėl tėvystės pripažinimo, tačiau netikėta jo mirtis ((duomenys neskelbtini)) jos siekiams realizuotis užkirto kelią. E. M. ir E. M. negali pilnavertiškai realizuoti joms suteiktas teises ir tinkamai ginti teisėtus interesus netekus tėvo, nes jų gimimo dokumentuose nėra tikrovę atitinkančių įrašų apie tėvą, apie kurį jos žinojo tik kaip apie B. B.. Pareiškėja S. M. šiuo pareiškimu siekia ne tik pripažinti ir nustatyti nepilnametės dukros tėvystę, tai yra nustačius B. B. jos dukros biologiniu tėvu, sutvarkius duomenis jos gimimo liudijimo įraše, pareiškėja jausis pasiekusi šį tikslą (dėl tėvystės nustatymo) moraline prasme visaverte mama, nes teisinėmis priemonėmis siekė užtikrinti abiejų dukrų teisėtus interesus ir teises, ir tokiu atveju visiškai eliminavo įvairias nepalankias socialinių ir kitų administracinių paslaugų teikimo aplinkybes, kurios pareiškėjai ir jos nepilnametei dukrai sukeldavo papildomų rūpesčių dėl įrašų netikslumo ir jų nebuvimo vaiko gimimo liudijime, kitaip tariant, veikė išimtinai nepilnametės dukros interesais.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys O. B. (mirusiojo motina), J. B. (mirusiojo sesuo) ir M. B. (mirusiojo brolis) pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad nuo mažų E. ir E. dienų visi suinteresuoti asmenys žinojo, jog jų tikrasis tėtis yra B. B., kuris tik dėl ankstyvos mirties nespėjo atlikti notarinio tėvystės pripažinimo. E. ir E. vaikystė prabėgo suinteresuotų asmenų aplinkoje, bendraujant su kitais artimaisiais giminaičiais, ypatingai močiutės O. B. priežiūroje, šeimos santykiai yra labai artimi. Kai B. B. buvo įkalinimo įstaigoje, jie padėdavo jo dukroms tiek psichologiškai, tiek materialiai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškimas pateiktas nepilnametės E. M. interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, taip pat vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui. Pateiktame buities tyrimo akte nurodyta, kad, S. M. teigimu, su B. B. nustojo vesti bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini), po E. gimimo. Po gyvenimo skyriumi, S. M. palaikė bendravimą su B. B., jis padėjo ūkyje, teikdavo išlaikymą, vaikus prižiūrėjo, su jais bendravo ir ryšį palaikė, mergaitės svečiuodavosi pas jį. Pareiškėja E. M. nurodė, kad su tėvu bendravimas buvo artimas.

Parengiamojo teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys A. B. (mirusiojo sesuo), S. B. (mirusiojo sesuo) su pareiškimu sutiko.

Teismas, gavęs pareiškėjų atstovės prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, byloje atlikta DNR ekspertizė mirusiojo tėvystei nustatyti, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, įvertinęs susidariusią situaciją dėl paskelbto ir pratęsto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nusprendė bylą toliau nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašyme pareiškėjų atstovė nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo: 1. nustatyti, kad B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; 2. nustatyti, kad B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ya E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; 3. papildyti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašus ir įraše „tėvas“ įrašyti B. B., įraše „asmens kodas“ įrašyti skaitmenis (duomenys neskelbtini) įraše „tautybė“ įrašyti „(duomenys neskelbtini)“; 4. pakeisti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašą „Tėvas“ „B. M.“ ir įraše „tėvas“ įrašyti B. B., įraše „asmens kodas“ įrašyti skaitmenis (duomenys neskelbtini) 5. E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įraše pakeisti jos pavardę į B..

Byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

Pagal CK 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Pareiškėjos E. M. ir S. M. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja E. M. ir nepilnametė pareiškėjos S. M. dukra E. M. žinos savo kilmę, taip pat įgis turtines ir neturtines teises, susijusias su tėvyste.

Iš Gyventojų registro tarnybos 2019-05-27 pažymos Nr. GR.3A-1783-1 matyti, kad B. B. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Jo tėvas – K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), motina – O. B., gimusi (duomenys neskelbtini), vaikas – Ž. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš gyventojų registro tarnybos 2019-05-27 pažymų Nr. GR.3A-1783-2 ir Nr. GR.3A-1783-3 matyti, kad B. B. seserys – S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), broliai – M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), V. B., gimęs (duomenys neskelbtini)(el. b. 1 t., b. l. 30-32).

Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Nagrinėjamoje byloje 2020 m. kovo 5 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, ištyrus pareiškėjos E. M. ir nepilnametės E. M. bei mirusiojo B. B. kraujo ėminius, padaryta išvada, kad B. B. yra E. M. biologinis tėvas su 99,99999999975791 proc. tikimybe ir yra E. M. biologinis tėvas su 99,9999999997615 proc. tikimybe (el. bylos priedas, b. l. 41-46).

Pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės pagrįstos jų, suinteresuotų asmenų rašytiniais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusios E. M. gimimo liudijime motina įrašyta S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) o vaiko tėvu įrašytas B. M. (el. b. 1 t., b. l. 14). Vadovaujantis tuo metu galiojusio LR SŠK 61 straipsniu, pagal kurį, vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje rašomas pagal motinos pavardę; vaiko tėvo vardas ir tėvavardis buvo įrašomi vaiko motinos nurodymu. Nagrinėjamu atveju apie vaiko E. M. tėvą duomenys buvo įrašyti pagal motinos pavardę, o tėvo vardas – motinos nurodymu. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusios E. M. gimimo liudijime motina įrašyta S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) o vaiko tėvas nenurodytas (el. b. 1 t., b. l. 20). Pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos E. M. ir nepilnametės E. M. motina su B. M. gyveno ir bendrą ūkį vedė iki (duomenys neskelbtini), mirusysis dukras pripažino, su jomis bendravo ir palaikė artimus santykius.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, t. y. Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepime pateiktais paaiškinimais, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog (duomenys neskelbtini) gimusios E. M. ir (duomenys neskelbtini) gimusios E. M. tėvas yra B. B. (CK 3.146 straipsnio 1, 2 dalys, 3.148 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. ir E. M. tėvas yra B. B., E. M. ir E. M. gimimo akto įrašuose tėvu įrašytinas B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tautybė „(duomenys neskelbtini)“.

Kadangi pareiškėja E. M. ir nepilnametė E. M. negali kitokia tvarka nustatyti tėvystės (B. B. yra miręs), prašomas faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo B. B. dukros įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Pareiškime taip pat prašoma pakeisti E. M. pavardę į „B.“. Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo 60 punktas nustato, kad, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatoma mirusiojo B. B. tėvystė vaiko E. M. atžvilgiu, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys), jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė (CK 3.167 str. 1 d.), teismas sprendžia, jog yra pagrindas suteikti E. M. jos tėvo pavardę – „B.“ (CK 3.167 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 391, 442-443 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra, o B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustačius tėvystę, suteikti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo pavardę – B..

Įpareigoti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių pakeisti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime duomenis apie tėvą, įrašant, kad tėvas – B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tautybė „(duomenys neskelbtini)“.

Šis faktas nustatytas siekiant, kad mirusiojo B. B. dukros E. M. ir E. M. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė