Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjui R. P., jo atstovui advokatui J.K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašo patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. P., esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. liepos 14 d. rašte Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vertinimu, vadovaujantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), gali būti nustatytas žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o siekiant pakeisti žemės naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, reikalingas detaliojo plano koregavimas.

Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas). Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas ir kitas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialųjį teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi Žemės įstatymo 25-29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos (Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. patvirtinto naujos redakcijos Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktas numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas (būdai) keičiami žemės savininkų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ (toliau – Detalusis planas). Planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo būdo keitimas iš visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamosios teritorijos, sklypo dalijimas į atskirus sklypus, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, numatant mažaaukštę gyvenamųjų namų statybą. Detaliojo plano koncepcijoje nurodyta, kad be kita ko Žemės sklype numatoma esamo sklypo sąskaita formuoti naujus žemės sklypus nemažiau kaip po 15 arų ir vykdyti naujų mažaaukščių (3 aukštų) blokuotų gyvenamųjų namų statybą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 buvo patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (toliau – ir Specifikacija). Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijos redakcijoje buvo numatyti tokie kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžiai: G1 – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai), G2 – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-769 Specifikacija buvo pakeista (pakeitimas įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.), nurodant tokius kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžius: G1 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai), G2 – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punktu į Specifikaciją buvo įtraukta 10 punkto 2 lentelės 3 pastaba, kuri paaiškino, kaip turi būti taikomi nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigalioję pakeitimai teritorijų planavimo dokumentams, pradėtiems rengti iki tos datos. Ši norma numatė, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys, pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros ir kurių sprendiniuose numatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, papildomai sprendiniuose turi būti nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, vertintina, jog pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusius teisės aktus buvo nustatyta tik tai, jog pagal šį pobūdį žemės sklype statomi gyvenamieji namai gali būti iki trijų aukštų, tačiau nebuvo įtvirtinta, ar tokie gyvenamieji namai turi būti vienbučiai, dvibučiai ar daugiabučiai. Toks skirstymas Specifikacijoje atsirado tik po 2010 m. spalio 1 d., tačiau jis buvo paremtas visai kitais kriterijais. Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijoje žemės sklypo naudojimo pobūdžiai buvo skirstomi pagal gyvenamojo namo aukštį, tuo tarpo po šios datos įsigaliojusioje Specifikacijos redakcijoje įtvirtintas skirstymas yra paremtas ne namo aukščiu, o butų skaičiumi. Akivaizdu, jog šie du kriterijai negali būti sulyginti, nes yra visiškai skirtingi. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. D1–1061 7 punkto nuostatą, kad iki 2010 m. spalio 1 d. pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams papildomai nustatomas gyvenamųjų pastatų tipas: vienbučiai ir dvibučiai pastatai arba daugiabučiai pastatai ir bendrabučiai, darytina išvada, kad šioje teisės normoje esantis žodis „arba“ patvirtina, kad po 2010 m. spalio 1 d. Specifikacijoje buvęs žemės naudojimo pobūdis „Mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ netapo pobūdžiu „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“, nes esant nustatytam tokiam naudojimo būdui ir pobūdžiui, buvo galima tiek vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, tiek daugiabučių pastatų ir bendrabučių statyba.

Kaip jau minėta, Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Iš Detaliojo plano sprendinių matyti, jog planuojamoje teritorijoje buvo numatyta naujų mažaaukščių (3 aukštų) blokuotų gyvenamųjų namų statyba. Į bylą pateikti 2015 m. rugpjūčio 21 d. Specialieji architektūros reikalavimai pastato statybai Nr. 238 patvirtina, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pritarė daugiabučių pastatų, viešbučių paskirties, prekybos paskirties ir paslaugų paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projekto rengimui.

Kadangi konstatuota, jog Detaliuoju planu nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis atitinka daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos pobūdį, teiginys, jog siekiant pakeisti žemės naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, reikalingas detaliojo plano koregavimas, laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, jog Detaliojo plano tvirtinimo metu nebuvo nustatytas jo galiojimo terminas, įvertinus Detaliojo plano sprendinius bei nesant duomenų, jog jie prieštarauja šiuo metu ginčo teritorijoje galiojantiems aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, darytina išvada, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas, įformintas 2017 m. liepos 14 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, negali būti laikytinas teisėtu, todėl jis naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Konstatavus, jog žemės naudojimo būdo pakeitimui į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos Detaliojo plano koregavimas nereikalingas, atsakovė įpareigotina žemės naudojimo būdą pakeisti į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nekoreguojant Detaliojo plano.

Po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos gautas pareiškėjo R. P. prašymas grąžinti 500 Eur išmokėtiną liudytojui Č. M. sumą, įmokėtą į teismo specialiąją sąskaitą, vykdant teismo įpareigojimą.

Kadangi prašymas dėl į teismo specialiąją sąskaitą įneštos sumos grąžinimo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, klausimas dėl į teismo specialiąją sąskaitą įmokėtos liudytojui išmokėtinos sumos grąžinimo pareiškėjui bus sprendžiamas po teismo sprendimo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą patenkinti visiškai.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (8.6.)-D3-2498 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ panaikinti ir Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdą pakeisti į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nekoreguojant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-14 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano.

Pareiškėjo R. P. prašymą dėl į teismo specialiąją sąskaitą įneštos liudytojui išmokėtinos sumos grąžinimo nagrinėti po teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.