Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00160-2013-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4.

2016 m. lapkričio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - M. S. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi M. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 4 dalyje, buvo skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

2. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi M. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis - pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

3. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. spalio 6 d., 2016 m. balandžio 7 d. nutartimis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje M. S. buvo pratęstas.

4. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2016-09-27 teikimu Nr. 501 kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą su prašymu M. S. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b.l. 2).

5. Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-11 nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas tenkintas iš dalies ir M. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – taikymas buvo pratęstas, bet nepakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 25-27).

6. Iš M. S. skundo turinio matyti, jog jis prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

6.1. Skunde nurodo, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jis gydomas jau ilgą laiką ir jau yra sveikas, todėl stacionarinio gydymo jam nereikia, nežino nuo ko yra toliau gydomas. Niekada nėra pažeidęs režimo sąlygų, gerai elgėsi su personalu. Dėl savo netinkamo elgesio ir padarytų klaidų gailisi.

7. Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai prašė skundą atmesti, o M. S. motina ir gynėja – tenkinti.

8. Skundas atmetamas.

9. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. spalio 11 d. nutartimi pagrįstai M. S. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo skundą nėra pagrindo.

10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs M. S. psichinę sveikatą bei su ja susijusį jos socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė pakeisti šiuo metu jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

11.1 Nors VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centro Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 477 (b. l. 3) nurodoma, kad M. S. psichikos būsena stabiliai pagerėjo – per stebimą laikotarpį agresijos, destruktyvaus elgesio nestebėta, noriai palaiko kontaktą, pasakojasi apie save, ką išmoko, lankė užimtumą, reabilitaciją, primityvus, labilus, mąstymas konkretus, nuotaika nebloga, kritika formali ir rekomendavo M. S. pakeisti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į priverstinį ambulatorinį gydymą, tačiau vien šios išvados nuspręsti dėl ambulatorinio gydymo M. S. nepakanka. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, ypatingai atsižvelgęs į smurto rizikos įvertinimo HCR-20 išvadą bei prieš tai pateiktą gydytojų komisijos išvadą, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog ligonio psichinė būsena pasikeitė tiek, kad jam būtų galima taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, be to, ir esant stebimam paciento psichinės būklės pagerėjimui, šis laikotarpis yra per trumpas, jog būtų galima konstatuoti, kad ligonio psichinė būsena stabiliai pagerėjo, o jo socialinis pavojingumas visuomenei sumažėjo tiek, kad jį toliau galima stebėti ambulatorinėmis sąlygomis. M. S. stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikomas nuo 2013-12-05. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-13, 2015-10-06, 2016-04-07 nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas. Kaip matyti iš Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-04-07 nutarties, kuria buvo nagrinėjamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo M. S., ir šis teikimas tenkintas, apylinkės teismas konstatavo, kad stebėjimo laikotarpiu M. S. elgesyje buvo stebimos elgesio problemos – nenoriai paisė vidaus tvarkos, pyko drausminamas, nebendradarbiavo su personalu, taip pat M. S. egocentriškas, menkai kontroliuojantis impulsus (9 b. l.).

9.2. Nuo ankstesnės gydytojų komisijos išvados iki šioje byloje pateiktos gydytojų komisijos išvados praėjo tik pusė metų, todėl, net jeigu ir buvo stebimas paciento psichinės būklės pagerėjimas, šis laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima konstatuoti, jog M. S. sveikatos būklė yra stabiliai pagerėjusi, o socialinis pavojingumas visuomenei esmingai sumažėjęs, dėl ko jam būtų galima toliau taikyti švelnesnes gydymo priemones. Nors M. S. motina R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka prižiūrėti ir rūpintis savo sūnumi, užtikrinti jo tinkamą priežiūrą, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog R. Š. iki M. S. nusikalstamų veikų padarymo nesugebėjo užtikrinti tinkamo sūnaus auklėjimo ir jo kontrolės, nes sistemingai buvo baudžiama administracine tvarka dėl netinkamo M. S. elgesio, už tėvų valdžios nepanaudojimą, tuo pačiu bausta ne tik dėl M. S. elgesio, tačiau ir dėl kitų savo tuo metu nepilnamečių vaikų netinkamo elgesio. Šie duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama M. S. elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant į paties M. S. galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl diagnozuotos ligos. Visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę M. S. psichikos būklę šios nutarties priėmimo momentu neleidžia daryti išvados nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jo nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jo gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Todėl daroma išvada, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą M. S. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

10. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė teisingą išvadą, kad nors ir M. S. psichinė būklė yra pagerėjusi, tačiau įvertinus jam diagnozuotą psichikos sutrikimą, padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pavojingumą visuomenei, jo socialinis pavojingumas šiuo metu vis dar išlikęs, todėl stacionarinį M. S. stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis būtina tęsti. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, teismo išvadų, su kuriomis sutinka aukštesnysis teismas, M. S. skundo argumentai nepaneigia, todėl skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.