- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-479-349-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Norkūnas, Arnoldas Šukaitis (pran.), Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- B.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. nuteistas :
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 3 metams;
- pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu,
paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.
Priteista iš B. G. 1400 Lt G. K. neturtinei žalai atlyginti, 860,8 Lt Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidų ir 11,2 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
B. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 27 d. apie 21 vai., apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - Laisvės aikštėje, Panevėžio mieste, tyčia įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: sudavė G. K. vieną smūgį buteliu į pakaušį, kuriam sudužus, stiklo šuke sužalojo G. K. kaklą, padarydamas nukentėjusiajam minkštųjų audinių sumušimą pakaušio kairėje pusėje, pjautinę žaizdą ir du nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis B. G. prašo grąžinti bylą tirti iš naujo. Skunde teigia nepadaręs nusikaltimo, už kurį nuteistas. Mano, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas Laisvės a. 20 vai. 30 min., tačiau tuo metu jis buvo netoli savo namų, esančių Nevėžio g. 40 a., tai patvirtina liudytojos M. J. parodymai. Nei nukentėjusysis, nei įvykio vietoje buvę liudytojai nematė, kad smūgį būtų sudavęs būtent jis. Nukentėjusiojo nuomone, jis ( apeliantas ) galėjo jam smogti, nes prieš tai prašė 2 Lt, tačiau jis tą dieną pinigų turėjo ir negalėjo jų prašyti.
Apeliantas nurodo, kad jo parodymas atpažinti buvo atliktas, pažeidžiant šio tyrimo veiksmo atlikimo tvarką, nes nukentėjusiajam jo iš karto neatpažinus, tyrėja nukentėjusįjį išsivedė iš kabineto ir nukentėjusysis tik grįžęs atgal nurodė jį kaip nusikaltimą padariusį asmenį, o liudytojas j į atpažino pagal rūbus, kuriuos jis įsigijo po nusikaltimo.
Apelianto teigimu, teisminio nagrinėjimo metu jam paprašius advokato, jam buvo paaiškinta, kad jis yra pilnametis ir turi advokatą pasikviesti pats.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies: nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas buvo šališkas.
BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo B. G., nukentėjusiojo G. K., liudytojos M. J. parodymai nuosprendyje pažodžiui perrašyti nuo kaltinamajame akte išdėstytų šių asmenų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir neatitinka teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų parodymų turinio. Liudytojas JJ. teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas, nes į posėdį neatvyko. Teismas, pažeisdamas BPK 276 str. reikalavimus ir visiškai nemotyvuodamas savo sprendimo, paskelbė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo JJ. parodymus, nors liudytojas neatvyko į teisiamąjį posėdį be svarbių priežasčių ( svarbių priežasčių sąrašas numatytas BPK 37 str. ). Tačiau nuosprendyje konstatuota, kad šis liudytojas tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. Nuosprendžio turinys rodo, kad teismas nevertino nuteistojo ir liudytojų teismo posėdyje duotų parodymų, todėl nuosprendis priimtas remiantis ne teismo posėdyje ištirtais įrodymais, o kaltinamajame akte, kurį surašė valstybinis kaltintojas, nurodytais duomenimis.
Neišsamus bylos aplinkybių ištyrimas, kaltinamojo akto perrašymas, įvardijant šį dokumentą nuosprendžiu, sąmoningas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas leidžia daryti išvadą, kad teismas, pažeisdamas rungimosi principą, palaikė tik vieną - kaltinimo pusę. Visa tai rodo teismo šališkumą, priimant apkaltinamąjį nuosprendį; toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina atkreipti dėmesį ir į apelianto keliamą klausimą dėl gynėjo dalyvavimo teisiamajame posėdyje. B. G. nebuvo pats pasikvietęs gynėjo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas B. G. išaiškino jo, kaip kaltinamojo teises ir pareigas, numatytas BPK 22 str., 111 str., 261 str., 312 str., tarp jų ir teisę turėti gynėją. B. G. nurodė supratęs savo teises ir pareigas. Teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad B. G. būtų prašęs teismo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, jį pakviečiant. Pagal šias aplinkybes galima daryti išvadą, kad teismas sprendė, jog B. G. buvo suteikta galimybė pasinaudoti teise į gynybą, bet jis šia teise nepasinaudojo. Kita vertus, neužfiksuota, kad B. G. būtų pasiteirauta, ar jis nepageidauja turėti gynėją. Taigi teismas nesiėmė visų priemonių, kad B. G. būtų užtikrinta teisė gintis per gynėją. Pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir jas užtikrinti, numatyta BPK 45 str., neturi apsiriboti vien tik teisių perskaitymu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti išaiškinama šių teisių esmė, atsižvelgiant į proceso dalyvio amžių, išsilavinimą, patirtį, bei paaiškinama, kaip šiomis teisėmis gali būti naudojamasi. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas tuo atveju, kai proceso dalyvis nesinaudoja advokato pagalba.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.