Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. buvo nuteistas 2018 m. spalio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 4 d., bausmės pabaiga – 2029 m. rugsėjo 4 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyti tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Komentuojamo straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis 2025 m. rugsėjo 4 d. bus atlikęs du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, su intensyvios priežiūros taikymu sutinka, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau formaliai egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Tokia nusikalstamo elgesio rizika iš esmės teigiamai charakterizuotų nuteistąjį, tačiau pažymėtina, kad nuteistajam ir anksčiau buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistojo elgesyje vis dar stebima ir gausa kriminogeninių veiksnių: statinių – smurtinio elgesio istorija, ankstesni smurtiniai veiksmai; dinaminių – smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, savivokos stoka. Aptarti veiksniai turi neabejotinos neigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir gali paskatinti nuteistąjį, paleistą lygtinai vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tik nuosekli dinaminių kriminogeninių veiksnių korekcija, ją vis dar vykdant įkalinimo įstaigoje, leistų spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, kad net ir žemos nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nestebimos aktyvios nuteistojo pastangos mažinant nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. O be to ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistojo elgesyje visuomet buvo fiksuojama kaip žema, todėl spręsti, jog ši aplinkybė išskirtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ypač egzistuojant aptartiems, nemažinamiems dinaminiams kriminogeniniams, veiksniams, nėra pagrindo.

Sutiktina su Komisijos nutarimu, jog yra ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių – 12 kartų buvo skatintas, trumpalaikių išvykų metu visuomet laikosi nustatytos tvarkos, palaiko socialinius santykius. Vis tik šios aplinkybės, neatspindi jokio išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai, jos atskleidžia, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką A. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki įvykio dažnai girtaudavo su kartu gyvenusiu broliu bei jo sugyventine, dėl alkoholio vartojimo kildavo konfliktai. Nors Komisijos nutarime nurodoma, kad šiuo metu rizika dėl alkoholio vartojimo bei smurtinio elgesio po to, yra valdoma, tačiau pažymėtina, kad ši rizika valdoma struktūruotoje aplinkoje, tai yra, nuteistojo polinkis vartoti alkoholį ir smurtauti po jo vartojimo, nuteistajam būnant laisvėje, gali vėl turėti įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, todėl šios rizikos valdymui reikia papildomų intervencijų, kad jos valdymas nekeltų abejonių. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis nesilaiko individualaus resocializacijos plano, kadangi viena iš numatytų priemonių yra individualios konsultacijos su psichologu. Nėra užfiksuota, jog asmuo vykdytų šia priemonę, tai yra, dalyvautų konsultacijose pas psichologą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo, tiek šiuo metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta, nurodo, kad pačio įvykio neprisimena, tačiau mano, kad negalėjo taip pasielgti. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad nuteistasis nėra padaręs reikšmingų teigiamų pokyčių dėl savo teisei priešingo elgesio, negeba prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Šiuo metu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, dar nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir toliau laikysis įstatymų nebenusikals.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, ypač nenustačius išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad A. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam A. B. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 2 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.