Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja finansininke, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2016 m. liepos 20 d., apie 12.22 val., Rinktinės ir Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 2,26 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais V. L. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. L. nurodė, jog įvykio metu ji buvo nedaug išgėrusi, ji užvažiavo ant borto, apgadino savo automobilį, tačiau borto negalėjo apgadinti. Šalia jos važiavo kitas automobilis, kuris ją prispaudė prie borto. Su ratais ji kliudė salelę, dėl įvykio buvo pramušti ratai. Kai atvažiavo policija, automobilį pastatė kelkraštyje. V. L. aiškino, jog ji buvo išgėrusi tik taurę šampano, nesijautė neblaivi. Išgėrė alkoholio prieš važiuojant automobiliu, apie 12.00 val., iki įvykio vietos važiavo apie 10 minučių. Policijos pareigūnai po įvykio atvažiavo greitai. Paaiškinime galimai neteisingai nurodė, jog nukreipė dėmesį į cigaretę, iš tikrųjų viską matė, matė greitai atvažiuojantį automobilį. Važiavo nuo Katedros aikštės tiesiai, per tiltą, buvo salelė, važiavo antra juosta. Policijos pareigūnams atvažiavus, alkoholio nevartojo.

Tyrimo metu V. L. parodė, kad nukreipė dėmesį į cigaretę, todėl atsitrenkė į salelę. (b. l. 1)

Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. parodė, kad eismo įvykis įvyko Rinktinės g. Į įvykio vietą pirmi atvažiavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliai, jie pranešė, kad automobilis užvažiavo ant salelės, ją apgadino, buvo apgadinti ir automobilio du ratai, įtariama, kad vairuotoja neblaivi. Nuvykus į įvykio vietą aplinkybės pasitvirtino, vairuotojai alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. A. M. negalėjo nurodyti, kaip nustatė, kad buvo apgadintas salelės bortelis, t. y., kraštinės plytos. A. M. nurodė, kad minėta salelė ne vieną kartą buvo apgadinta ir anksčiau.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį Rinktinės g. Buvo pranešta, kad viešosios policijos patruliai sulaikė vairuotoją, kuri Olimpiečių ir Rinktinės g. sankryžoje atsitrenkė į bortą ir jį apgadino. Nuvykus į įvykio vietą rado automobilį, kurio priekinis kairės pusės diskas buvo sulaužytas, padanga pradurta. Salelėje matėsi šviežias borto nubrėžimas, buvo akivaizdu, kad automobilis užvažiavo ant borto ir jį apgadino. Buvo nustatyta, kad vairuotoja yra neblaivi.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog Rinktinės g. – Olimpiečių g. sankryžoje stovi juodos spalvos automobilis, kurio vairuotoja neblaivi ir ruošiasi važiuoti. Nuvykus į įvykio vietą buvo rastas automobilis, aplink šį automobilį vaikščiojo moteris, kuri paaiškino, kad važiavo ir netyčia užkabino saugumo salelę, prakirto automobilio ratus. Moteris svirduliavo, nuo jos jautėsi alkoholio kvapas. Moteris nesugebėjo įpūsti į alkotesterį, todėl atvyko Kelių policijos pareigūnai, nustatė, kad vairuotoja yra neblaivi. Salelė įvykio vietoje buvo apgadinta, tačiau L. S. negalėjo nurodyti, ar tai būtent padarė V. L., salelės bortelis galimai buvo apgadintas jau ne vieno eismo įvykio metu.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad patruliuojant kartu su kolega L. S. gavo pranešimą, jog Rinktinės g. – Olimpiečių g. sankryžoje stovi automobilis VW Passat, kurio vairuoja yra galimai neblaivi. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas stovintis automobilis, jame sėdėjo moteris. Moters judesiai buvo nekoordinuoti, vangūs, automobilio dvi padangos buvo nuleistos. Moteris nurodė, kad važiavo iš centro ir atsitrenkė į saugumo salelės bortą. Nuo moters sklido alkoholio kvapas, buvo iškviesti Kelių policijos pareigūnai. L. S. apžiūrėjo salelės bortelį, nurodė, kad jis yra apgadintas, pats A. K. bortelio neapžiūrinėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas Gintautas K. N. parodė, kad po eismo įvykio gavo nuotraukas, kurias nusiuntė UAB „Grinda“. Iš nuotraukų matėsi, kad yra pažeistas salelės bordiūras, išbyrėjęs šaligatvis, sugadintas aitvaras. UAB „Grinda“ paskaičiavo darbų sąmatą pagal patvirtintus įkainius. Gintautas K. N. nurodė, kad neturi informacijos, kas konkrečiai įvykio metu buvo apgadinta, negalima atmesti galimybės, kad anksčiau paminėti apgadinimai buvo padaryti kitų eismo įvykių metu. Jei padaryti tik salelės bortelių įbrėžimai, tokie apgadinimai nėra tvarkomi.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. liepos 20 d. 12.22 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog gatvės pradžioje netoli Mindaugo tilto automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į šaligatvio bortelį, sprogo dvi padangos, išlipusi iš automobilio moteris svirduliavo, gali būti neblaivi. (b. l. 8-10)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 20 d., apie 14.10 val., atvyko į Rinktinės g., kur automobilis VW, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kelio salelę ir sugadino bortelį, vairuojamą automobilį. Automobilio vairuotoja V. L. parodė, kad vairuodama bandė užsidegti cigaretę, nukreipė dėmesį nuo kelio ir užvažiavo ant salelės. V. L. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. V. L. parodė, kad alkoholio yra vartojusi dieną prieš įvykį, dėl pažeidimo gailėjosi. (b. l. 5)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2016 m. liepos 20 d., apie 12.55 val., buvo gautas pranešimas, jog Rinktinės g. – Olimpiečių g. sankryžoje, Vilniuje, automobilis įvažiavo į šaligatvio bortelį, sprogo dvi padangos, išlipusi iš automobilio moteris svirduliavo, todėl galimai yra neblaivi. Atvykus į nurodytą vietą buvo rastas automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės priekinė ir galinė padangos buvo nuleistos. Prie automobilio buvo V. L., kuri paaiškino, kad važiavo automobiliu VW, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pravažiavus Karaliaus Mindaugo tiltą, įvažiavus į Rinktinės g. – Olimpiečių g. sankryžą su kairės pusės ratais atsitrenkė į saugumo salelę, paskui pravažiavusi apie 120 m Rinktinės g. ji sustojo. Bendraujant su V. L. jautėsi iš jos burnos sklindantis alkoholio kvapas, ji svirduliavo, nerišliai kalbėjo. V. L. paklausus, ar ji vartojo alkoholį, rūkė ar gėrė kitokius gėrimus, moteris paaiškino, kad prieš porą minučių rūkė, o alkoholio išvis nevartoja. Palaukus 22 minutes buvo nustatomas moters girtumas, bet moteris piktybiškai į alkotesterį nepūtė, jį apžiojusi laikė galimai norėdama suklaidinti alkoholio matuoklį. Girtumą buvo bandoma nustatyti apie 10 kartų, bet moteris į alkotesterį nepūtė, o tiesiog jį laikė imituodama pūtimą. Bortelis, į kurį atsitrenkė V. L., buvo sugadintas, buvo nuskeltas jo viršus. (b. l. 6, 7)

Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei eismo įvykio metu automobiliui VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 11-12)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad V. L. 2016 m. liepos 20 d. 14.30 val. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. (b. l. 14)

Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 13)

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad 2016 m. liepos 20 d. 02.30 val. V. L. buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo. (b. l. 16)

Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad transporto priemonė VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo nuvežta į saugojimo aikštelę. (b. l. 17)

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad po eismo įvykio automobilis VW Passat yra su nuleistomis kairės pusės priekine ir galine padanga, apgadintas bortelis. (b. l. 21-22)

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. L. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 126 straipsnio 4 dalyje, todėl pažeidėja baustina.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. L. vairavo automobilį neblaivi. Pati V. L. teismo posėdžio metu prisipažino, kad vairavo automobilį išgėrusi. Be pačios V. L. prisipažinimo jos kaltė yra įrodyta liudytojų A. M., M. M., L. S., A. K. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, duomenimis, užfiksuotais policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, alkotesterio rodmenų kvitu. Teismas pažymi, kad V. L. nurodė, jog prieš eismo įvykį buvo išgėrusi tik šampano taurę, iki eismo įvykio vietos važiavo apie dešimt minučių. Vis tik teismas konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog V. L. vairavo automobilį neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,26 promilių neblaivumas). Iš Patrulių rinktinės patrulių tarnybinių pranešimų matyti, kad jie gavę pranešimą apie galimai neblaivią vairuotoją nuvyko į iškvietimo vietą, kadangi V. L. buvo rūkiusi, buvo palaukta 22 minutes ir bandoma nustatyti neblaivumą, nepavykus buvo iškviesta Kelių policija. Iš Kelių policijos patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad jie į įvykio vietą atvyko 14.10 val., t. y., praėjus beveik dviem valandoms nuo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie galimai neblaivią vairuotoją. V. L. neblaivumas buvo nustatomas naudojimui tinkamu alkotesteriu. Taigi teismas konstatuoja, kad V. L. vairavo automobilį neblaivi, kai jai nustatytas 2,26 promilių neblaivumas.

Teismas pažymi, kad V. L. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kadangi V. L. būdama neblaivi vairavo transporto priemonę ir apgadino saugumo salelės bortelį.

V. L. nesutiko, kad vairuodama automobilį neblaivi apgadino saugumo salelės bortelį. V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ratais kliudė salelę, bet salelės borto neapgadino, apgadino tik savo automobilį, buvo pramušti automobilio ratai. Iš esmės V. L. analogiškai nurodė ir tyrimo metu. Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas salelės bortas, t. y. kraštinės plytos, tačiau negalėjo nurodyti, kaip nustatė sugadinimus. Taip pat minėtas liudytojas nurodė, kad saugumo salelė jau anksčiau buvo apgadinta kitų eismo įvykių metu. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. tvirtino, kad V. L. apgadino salelės bortą, kadangi įbrėžimas salelės borte buvo šviežias, taip pat liudytojas teigė, kad ant borto buvo ir ankstesnių apgadinimų. Liudytojas L. S. patvirtino, kad įvykio vietoje salelės bortas buvo apgadintas, tačiau negali teigti, kad tai padarė V. L., nes bortelis buvo apgadintas ir anksčiau. Liudytojas Gintautas K. N. nurodė, kad po eismo įvykio gavo nuotraukas, kuriose matėsi, jog apgadintas salelės aitvaras, šaligatvis, bortelis, tačiau nežino, kokie konkretūs sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu, žala paskaičiuota, jeigu reikėtų keisti visus nuotraukose užfiksuotus apgadinimus. Tuo pačiu Gintautas K. N. nurodė, jog dėl bortelių apibraižymo jokie remonto darbai nebūtų atliekami.

Taigi teismas konstatuoja, kad užfiksuoti duomenys patvirtina, jog saugumo salelė buvo apgadinta. Tuo pačiu yra visiškai akivaizdu, jog didžioji dalis apgadinimų saugumo salelei negalėjo būti padaryti V. L. veiksmais. Iš tikrųjų V. L. galėjo įbrėžti vieną iš saugumo salelės bortelių. Vis tik tokios pasekmės negalėtų būti vertinamos kaip svetimo turto sugadinimas, kadangi iš liudytojo Gintautas K. N. parodymų matyti, jog tokie apgadinimai nėra tvarkomi, tokiu atveju žala Vilniaus miesto savivaldybei nėra padaroma. Taigi konstatuotina, jog nėra įrodyta, kad V. L. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi teismas konstatuoja, kad V. L. veiksmai iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotini į Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

V. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir gailėjosi padariusi pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą V. L., teismas atsižvelgia į pažeidimo pavojingumą ir pobūdį – pažeidėja šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, būdama neblaivi (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), mieste, vairavo transporto priemonę ir tokiu būdu kėlė realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai bei turtui, taip pat į tai, kad yra viena V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka nebausta (ankstesnės nuobaudos negalioja), dirba, darbdavių charakterizuojama teigiamai. Įvertinus aptartas aplinkybes, V. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta minėto straipsnio sankcijoje, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

V. L. atstovas advokato padėjėjas prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir V. L. neatimti teisės vairuoti transporto priemones, taip pat paskirtą baudą išdėstyti dvylikai mėnesių.

Nagrinėjamu atveju taikyti V. L. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones nėra jokio pagrindo. Jokios aplinkybės nepateisina V. L. neteisėto elgesio, kuris kėlė pavojų jai pačiai bei aplinkinių sveikatai, turtui ir net gyvybei. Taip pat teismas pažymi, kad akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis pažeidėjos įprastą asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos skiriamos nuobaudos pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati pažeidėja. Pastebėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei kitas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad nėra pagrindo V. L. taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir neatimti vairuotojo pažymėjimo.

Teismas tenkina administracinėn atsakomybėn traukiamos V. L. atstovo prašymą ir paskirtą baudą išdėsto dvylikai mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 588 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

V. L. teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusia nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dvylikai mėnesių, kas mėnesį mokant po 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus).

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16059790622. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.