Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė, veikdama teismo, kuriam teisminga byla, vardu, tai yra, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. S. nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui T. N., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise bei atsakovo T. N. priešieškinį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai. Priimtinas atsakovo atsisakymas nuo priešieškinio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini), dėl abipusės atsakovo T. N., vairavusio transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens A. S. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SUBARU JUSTY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas - ekspertų išvada, 8 psl., 2023-03-27 Kauno apskrities AVPK VPK Kauno kelių policijos Valdybos pažyma draudimo bendrovei dėl abipusės A. S. ir T. N. kaltės).

Transporto priemonė, kurią vairavo atsakovas, TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskeltini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 14 1.1 punktas), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, kompensavo ADB „COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP" išmokėtą draudimo išmoką, kurios dalies, t.y. 1065,50 Eur atlyginimo prašo iš vieno iš kaltųjų asmenų, t.y. atsakovo T. N. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai – eismo įvykio informacija, policijos pažymos kopija, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo kopija, transporto priemonės techninės apžiūros akto kopija, fotonuotraukų kopijos, remonto sąmatos kopija, sąskaitos-faktūros kopija, žalos skaičiavimo išvados kopija, paslaugų teikimo sutarties kopija, mokėjimo dokumento kopija, pretenzijų kopijos, žyminio mokesčio mokėjimo pavedimo kopija.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skolą pripažįsta, jos dydžio ar atsiradimo aplinkybių neginčija, teismas turi teisę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nuostolių fakto neginčijo, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30d. nutartis byloje Nr. 3K-3-382/2009).

TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010).

TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas, kompensavęs tretiesiems asmenims draudimo išmokas už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad atsakovas žalą kitam vairuotojui padarė neapsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas atlygino kitam asmeniui jo padarytą žalą, todėl įgijo regreso teisę į 1065,50 Eur nuostolių atlyginimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl, ieškovo prašymu, iš atsakovo priteistini įstatymo nustatyti 5 procentai metinių palūkanų už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl atsisakymo nuo priešieškinio.

Teismas priima atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio, nes tai nepažeidžia šalių teisių ir įstatymo saugomų interesų. Atsakovui atsisakius nuo priešieškinio, byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p., 294 str.). Ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 294 str., ieškovui žinomos ir priimtinos.

Atsakovui atsisakius pareikšto priešieškinio, jam grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 59 Eur. Žyminį mokestį pavedama grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (LR CPK 87 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 2-104/2013).

Kitaip tariant, įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovas patikslino ieškinį, tik gavęs iš atsakovo ekspertizės išvadas, kitą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, t.y. jau po žalos atlyginimo ir ieškinio pateikimo teismui dienos, jo kaltės dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų nenustatyta. Todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 24 Eur valstybei sumokėtas žyminis mokestis (3 proc. nuo patenkintos reikalavimų dalies) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d., 98 str. 2 d., 100 str. 1 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Vilnius, Algirdo g. 38, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas iš atsakovo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1065,50 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt penkis eurus, 50 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priimti atsakovo T. N. atsisakymą nuo priešieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Įsiteisėjus sprendimui, pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM grąžinti atsakovui T. N. 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties Nr. (duomenys neskelbtini)), jį pavedant grąžinti

Priteisti valstybei iš atsakovo T. N. 39,40 Eur (trisdešimt devynis eurus, 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.