Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1189-742/2008 pagal pareiškėjo ir pareiškėjos A. B. atstovo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B. ir Romui A. B. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl S. G. B. palikimo priėmimo teismas nurodė, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, susijusias su G. S. B. palikimo priėmimu, A. B. ir L. B. pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Teismas nustatė, kad palikėjas iki mirties gyveno kartu su sutuoktine ir dukra, po jo mirties įpėdinės priėmė asmeninius G.S. B. daiktus, dalį jų padovanojo V. S., o L. B. 2003 m. kovo 31 d. pateikė prašymą už negrąžinamą paveldimą tėvo žemę atkurti nuosavybės teises mišku. Teismas pripažino, kad tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes jo pagrindu bus galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimus įstatyminėms paveldėtojoms A. B. ir L. B. teisių perėmėjams į G. S. B. turtą. Suinteresuoto asmens A. B. aiškinimus, kad L. B. 2003 m. kovo 31 d. nepateikė prašymo žemėtvarkos tarnybai dėl mirusio tėvo paveldimos žemės, teismas atmetė, remdamasis nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojos D.Navickienės, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vyresniosios specialistės, parodymais.

Dėl L. B. palikimo priėmimo teismas nurodė, kad A. B. neturi teisės paveldėti, nes atliko CK 5.6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus veiksmus - savo veiksmais tyčia atėmė palikėjai L. B. gyvybę. Be to, nors ji tai padarė būdama nepakaltinama, tačiau būdama sulaikyta ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir neturėdama jai paskirto globėjo, savo teisių priimti palikimą neįgyvendino nei pati, nei per atstovą. Todėl teismas pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. B. po L. B. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, laikė neįrodytu ir nepagrįstu. Teismas pripažino, kad pareiškėjas V. S. įrodė savo giminystės ryšį su mirusia L. B. ir pateikė pakankamai leistinų įrodymų, kad jis aktyviais veiksmais priėmė L. B. palikimą. Pareiškėjas yra ketvirtos eilės įpėdinis, ir nepriėmus palikimo antros eilės įpėdinei A. B., turi teisę paveldėti po L. B. mirties, nes kitų pirmos ir trečios eilės įpėdinių nėra.

Suinteresuotas asmuo A. B. apeliaciniu skundus prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - prašymą atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas teisingai nurodė, kad palikimo priėmimu nelaikoma vien tik palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų pasidalijimas tarp įpėdinių, jei įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant palikimą sudarančiais daiktais. Teismas tik iš V. S. paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatė, kad po L. B. mirties jo motina A. B. buvo patalpinta į ligoninę, vėliau jai ilgą laiką buvo atliekama teismo psichiatrinė ekspertizė, todėl pareiškėjas V. S. tvarkė visus reikalus su valstybės institucijomis, ir perdavė motinos ir mirusios sesers nuomotą butą savivaldybei. Tačiau teismui pateiktas 2005 m. spalio 28 d. Kauno m. 21-ajame notarų biure išduotas įgaliojimas V. S. atstovauti A. B. yra suklastotas ir kaip juridinę reikšmę turintis dokumentas panaudotas jį pateikiant Kauno apskrities administracijos žemėtvarkos skyriuje. Po įvykio 2005 m. rugpjūčio 10 d. A. B. buvo sulaikyta, o 2005 m. spalio 28 d. su ja buvo atliekami procesiniai veiksmai, todėl tą dieną ji negalėjo būti pas notarą pasirašant įgaliojimą. Dėl įgaliojimo suklastojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Teismo sprendime nurodytas 2003 m. kovo 31 d. L. B. prašymas už jos tėvo paveldimą negrąžinamą žemę grąžinti jai žemę mišku Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus Garliavos apylinkės seniūnijoje negalėjo būti pateiktas, nes pareiškimas neturi registracijos numerio. Be to, apeliantas 2007 m. kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, prašydamas padaryti ten esančios bylos kopijas, tarp dokumentų L. B. prašymo kopijos nebuvo. Be to, L. B. nebuvo buto savininkė, ir jai negalėjo nuosavybės teise priklausyti šiame bute buvę įvairūs daiktai, todėl nėra įrodyta, kad V. S. būtų priėmęs asmeninius L. B. daiktus.

Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat pagrįsdamas išvadas tinkamai taikė įstatymo reikalavimus. (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis). Kolegija taip pat nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms dėl aplinkybių, kurių pagrindu teismas nustatė, kad pareiškėjas V. S. priėmė sesers L. B. palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėjo veiksmai, mirus seseriai, kuriais jis nuomotą butą perdavė savivaldybei, sumokėjo komunalinius mokesčius už butą, pasiėmė seseriai priklausiusius daiktus, taip pat pagrįstai pripažinti palikimo priėmimą patvirtinančiais veiksmais. Nors butas nuosavybės teise nepriklausė L. B., tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nuomojamame bute buvęs turtas nepriklausė palikėjai. Laikantis tokios logikos, asmuo gyvenantis ne nuosavybės teise priklausančiame būste niekada negalėtų turėti jam priklausančio turto.

Nenustačius pagrindų sprendimą pakeisti ar jį panaikinti, apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.