Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Pasvalio r. apylinkės teismo 2014-03-05 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 5 mėnesiams (2014-06-30 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro);

Pasvalio r. apylinkės teismo 2017-06-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams (2018-01-18 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro);

Pasvalio r. apylinkės teismo 2018-08-30 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų (2018-10-12 paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikusi bausmę);

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-08-13 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams (2020-04-10 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro);

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-03-24 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019-08-13 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri 2020-09-10 nutartimi pakeista į 90 parų areštą (2021-03-19 paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikusi bausmę);

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-11-24 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020-03-24 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė (2020-12-21 atvyko į Panevėžio pataisos namus);

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024-05-31 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areštu 50 parų (2024-08-21 paleista iš Panevėžio pataisos namų atlikusi bausmę),

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2025 m. gegužės 12 d. apie 17.30 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam V. Č. į krūtinės sritį, padarydama kiauryminį-durtinį krūtinės ląstos sužalojimą su dešinio plaučio viršutinės dalies pažeidimu, širdiplėvės ir aortos kylančiosios dalies kiauriniais pažeidimais, dėl ko V. Č. mirė, taip tyčia nužudė savo šeimos narį – asmenį, su kuriuo bendrai gyveno neįregistravusi santuokos, V. Č..

4. Įvertinus kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad tarp nukentėjusiojo ir užpuoliko buvo priešpriešinė padėtis ar artima šiai padėčiai.

5. V. Č. lavone nenustatyta kovos ir savigynos požymių.

6. V. Č. po kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su dešinio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, širdiplėvės ir aortos kylančiosios dalies kiauriniais pažeidimais padarymo, galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, iki neprarado sąmonės.

7. V. Č., po kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su dešinio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, širdiplėvės ir aortos kylančiosios dalies kiauriniais pažeidimais padarymo, galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių.

8. V. Č. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.28 promilės etilo alkoholio ir šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,98 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b. l. 82–84).

VTMT Panevėžio skyriaus specialisto 2025 m. birželio mėn. 3 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad įvertinus V. Č. lavone nustatyto kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo ir tyrimui pateikto peilio morfologinius požymius, atmesti galimybės, kad minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu peiliu, negalima (t. 1, b. l. 88).

Alkotesterio duomenimis, K. V. 2025-05-12 19.24 val. nustatytas 2,39 promilės girtumas (t. 1, b. l. 122).

Iš 2025-05-22 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausyti du 2025-05-12 garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) dėl V. Č. nužudymo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Garso įraše girdima, kaip K. V. pasisako, kad netyčia nužudė sugyventinį (t. 2, b. l. 86–90).

VTMT Panevėžio skyriaus specialisto 2025 m. gegužės mėn. 14 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. V. kūne išorinių sužalojimų nerasta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (t. 3, b. l. 19).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2025 m. birželio mėn. 11 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. V. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 30).

Dėl įrodymų ir pateiktos kvalifikacijos vertinimo

Kaltinamoji K. V. iš esmės neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, iš dalies pripažįsta kaltę dėl V. Č. nužudymo. Kaltinamosios teiginiai, kad ji užkliuvo už lovatiesės ir užgriuvo ant V. Č. laikydama rankoje peilį, atmetami. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, prie lovos ant žemės, nebuvo jokios lovatiesės, todėl K. V. nebuvo už ko užkliūti. Šie jos parodymai vertinami kaip jos išsakytas spėjimas, kuris nepasitvirtino. Be to, iš karto po įvykio, atvykusiems policijos pareigūnams ji prisipažino, kad V. Č. dūrė peiliu.

Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Be to, pagal jau galiojančią teisminę praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nuomone, ši kaltinamosios K. V. veika atitinka tyčinės veikos (nužudymo) požymius. Peiliu suduotas smūgis į V. Č. krūtinę, kur yra gyvybiškai itin svarbūs žmogaus organai, buvo labai pavojingas V. Č. gyvybei. Be kita ko, sužalojimų lokalizacija rodo, kad kaltinamoji suvokė savo veikos pavojingumą, bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. ją tenkino bet kokio laipsnio padariniai, sąmonėje jų nedetalizuojant ir vienodai norint bet kokių iš jų atsiradimo. Nors K. V. konkrečiai nesiekė nukentėjusiojo mirties, tačiau ji privalėjo suvokti, kad tokie jos veiksmai gali sukelti itin sunkias pasekmes. K. V. smurto pobūdis ir sužalojimo padarymo lokalizacija rodo, jog ji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Dėl to K. V. veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes ji tyčia nužudė savo šeimos narį – asmenį, su kuriuo bendrai gyveno neįregistravusi santuokos, V. Č..

Dėl bausmės

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į jos padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 straipsniuose.

Teismas, atsižvelgęs į K. V. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, pripažįsta K. V. recidyviste, nes ji jau teista už tyčinių nusikaltimų padarymą būnant pilnamete, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinį, labai sunkų, nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl inkriminuojamos veikos padarymo yra ta, kad ji, iškviesdama greitąją medicinos pagalbą ir stabdydama kraujavimą, bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Parenkant bausmės rūšį ir jos trukmę atsižvelgiama į tai, kad K. V. teisiama 8 kartą, administracine tvarka bausta (t. 2, b. l. 191–199), nedirbo, charakterizuojama neigiamai, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Taigi vertinant iš esmės neigiamai charakterizuojamą K. V., jai skirtina bausmė, didesnė, nei sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas K. V. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas.

K. V. paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji J. Č. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios K. V. priteisti 2 013,44 Eur turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos už V. Č. laidojimo paslaugas (t. 1, b. l. 146–148).

Nukentėjusieji L. Č., G. Č., D. Č., S. Č., M. Č., K. Č. pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašo priteisti iš kaltinamosios K. V. po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl brolio V. Č. mirties patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus.

Kaltinamoji K. V. su reikalavimais atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, sutinka, civilinių ieškinių neginčija.

Civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies.

Išties, tiek CK 6.291 straipsnyje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Tai reiškia, kad tokio atlyginimo dydis turi būti adekvatus, teisingas ir protingas. Teismas privalo įvertinti, kokius įrodymus pateikia civilinis ieškovas, įrodinėdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumą, kokios konkrečiai laidojimo išlaidos buvo patirtos, ar jos susiję su laidojimo išlaidomis, ar jos yra perteklinės, ar būtinos.

Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad visos patirtos laidojimo išlaidos, priskirtinos būtinoms išlaidoms. Nukentėjusios nurodytos turėtos ir pateiktais dokumentais bei jos parodymais pagrįstos laidojimo išlaidos, sudarančios 2 013,44 Eur, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Taigi, nors neturtinė žala, patirta dėl artimo asmens netekties, yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio, teismas, įgyvendindamas savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis aptartais kriterijais bei laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nagrinėjamu atveju turi nustatyti ir įvertinti nužudytojo ryšį su motina ir broliais, jų bendravimo aplinkybes, tokio bendravimo intensyvumą ir kt.

Iš esmės visi nukentėjusieji nurodė, kad civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti reiškia todėl, kad V. Č. buvo jų brolis, nukentėjusiajai J. Č. – sūnus. Sužinoję, kad V. Č. buvo nužudytas, patyrė stresą bei išgyvenimus. Teismui nekelia abejonių šios nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiųjų išgyvenimais, susirūpinimu. Akivaizdu, kad mamai dėl sūnaus, broliams dėl brolio mirties, jie galėjo patirti emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Aplinkybė, kad mama ir broliai turėjo laidoti savo artimą, yra itin skaudi. Tačiau atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tai yra ne tik į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamosios tyčinę veiką, bet ir į jos turtinę padėtį (nedirbo, turto neturi), amžių, galimybes atlikus bausmę dirbti, padarytos turtinės žalos dydį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių reikalaujama priteisti po 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Pastebėtina, kad nukentėjusieji, išskyrus motiną, nepalaikė nuolatinio ir glaudaus ryšio su žuvusiuoju, dažniausiai bendravo telefonu, santykiai nebuvo artimi.

Pagal teismų praktiką tėvams dėl vaikų nužudymo, nesant kvalifikuojančių požymių, priteisiama neturtinė žala svyruoja nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167‑719/2018, Nr. 2K-221-511/2018, Nr. 2K‑210-697/2020, Nr. 2K-126-387/2022). Bylos duomenimis, nužudytąjį ir jo motiną siejo glaudesni šeiminiai ryšiai nei su broliais, jie bendravo tiek susiskambindami telefonu, tiek susitikdami. Aplinkybių, kurios leistų nužudytojo ir nukentėjusiųjų nužudytojo brolių santykius vertinti kaip išskirtinai artimus, dėl kurių patirti dvasiniai išgyvenimai būtų prilyginami sūnaus netekusios mamos patirtiems išgyvenimams, nepateikė. Taigi dažniausiai dėl tyčinio žmogaus gyvybės atėmimo, nesant kvalifikuojančių požymių, nužudytojo seserims (broliams) priteisiama nuo 2 000 Eur iki 10 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑179‑699/2016, Nr. 2K-147-628/2019, Nr. 2K-241-788/2019, Nr. 2K-261-511/2023). Tad, įvertindama visas pirmiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nukentėjusiajai J. Č., kaip mamai, kuri patyrė didesnius išgyvenimus, priteisia 10 000 Eur, kitiems nukentėjusiems – po 2 000 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi kaltinamajai K. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas K. Galvičius (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Bylos nagrinėjimo metu buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad K. V. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 383,33 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei.

K. V. iki suėmimo nedirbo, turto neturi, daug kartų teista ir bausta administracine tvarka, turės atlikti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, be to, iš dalies tenkinami civiliniai ieškiniai, kuriuos nuteistoji turės atlyginti pirmiausia, todėl, teismo vertinimu, nuteistoji neturės galimybės atlyginti susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir nebus galimybės jų išieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti K. V. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jai bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pripažinti K. V. recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. V. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. lapkričio 10 d.

K. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

J. Č., L. Č., G. Č., D. Č., S. Č., M. Č., K. Č. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies, ir iš K. V. priteisti: J. Č. 2093 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt tris eurus) Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti;

L. Č., G. Č., D. Č., S. Č., M. Č., K. Č. po 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą išieškoti proceso išlaidas už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip kaltinamosios gynėjas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Sunaikinti, plastikinius butelius „10 BALŲ", baltos spalvos rankšluostį su rausvos spalvos dėmėmis, antklodę, K. V. abiejų rankų nuoplovas, marškinėlius, kelnes, V. Č. galvos plaukus, plaštakų nagus, kraują marlėje, nuo peilio rankenos ir geležtės paimtus biologinius pėdsakus, trumpikes, puskojines, kurie priduoti tolesniam saugojimui (PADIS Nr. 351688, Nr. 350701, Nr. 350702, 351286, Nr. 351287, Nr. 352056, Nr. 352181, Nr. 352182, Nr. 352950, Nr. 352953, Nr. 351138, Nr. 351684, Nr. 352101, Nr. 352102, Nr. 352103) į Panevėžio VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio įteikimo jai dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.