Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta gautinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta pagal 2013 m. vasario 13 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktos bausmės dalis ir šiuo nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam M. P. priteista 350 Lt, nukentėjusiajai I. L. priteista 270 Lt, nukentėjusiajam M. S. 340 Lt.

Batus ir žibintuvėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti nukentėjusiajam M. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: t. y. naktį iš 2012 m. gruodžio 11 d. į 2012 m. gruodžio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Radviliškio rajone, Linkaičių kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame garažų masyve, nulaužė garažo durų pakabinamą spyną ir įsibrovė į negyvenamą patalpą – M. P. priklausantį garažą, iš kur pagrobė svetimą, M. P. priklausantį 280 Lt vertės turtą: akumuliatorių „Banner" 50 Lt vertės, automobilio avarinio užvedimo laidus 50 Lt vertės, vyriškus žieminius batus 150 Lt vertės, nešiojamą šviestuvą 30 Lt vertės; nulaužė garažo durų pakabinamą spyną ir įsibrovė į negyvenamą patalpą – M. P. priklausantį garažą, iš kur pagrobė svetimą, M. P. priklausantį 30 Lt vertės turtą – ant galvos nešiojamą žibintuvėlį 30 Lt vertės;

be to, nulaužė garažo durų pakabinamą spyną ir įsibrovė į negyvenamą patalpą – I. L. priklausantį garažą, iš kur pagrobė svetimą, I. L. priklausantį 1210 Lt vertės turtą: ovalo formos kilimą 100 Lt vertės, kvadratinį kilimą 240 Lt vertės, moteriškus žieminius batus 100 Lt vertės, 22 vnt. metalinių detalių, bendros 110 Lt vertės, elektrinį puodą 250 Lt vertės, metalinę gruzdintuvę „Mammonlax" 100 Lt vertės, moterišką rankinę 50 Lt vertės, odines darbines pirštines 20 Lt vertės, 40 metrų elektros kabelį su metaline rite 100 Lt vertės, 2 poras avarinio užvedimo laidų, bendros 50 Lt vertės, pagalvę 20 Lt vertės, vilnonį pledą 50 Lt vertės, pagalvę su mėlynu užvalkalu 20 Lt vertės;

be to, nulaužė garažo durų pakabinamą spyną ir įsibrovė j negyvenamą patalpą – M. S. priklausantį garažą, bei iš garaže stovėjusio automobilio „Ford Mondeo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, M. S. priklausantį 422 Lt vertės turtą: 2 automobilio BMW ratų apdailos diskus, bendros 20 Lt vertės, 10 metrų varinio laido 300 Lt vertės, grotuvą „Pioneer" 100 Lt vertės, kompaktinį diską 2 Lt vertės;

be to, nulaužė garažo durų pakabinamą spyną ir įsibrovė j negyvenamą patalpą – G. P. priklausanti garažą, bei iš ten stovėjusio automobilio „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, G. P. priklausantį 320 Lt vertės turtą: kompaktinių diskų grotuvą „Pioneer" 250 Lt vertės, 8 vnt. kompaktinių plokštelių, bendros 10 Lt vertės, kompaktinių diskų dėklą 10 Lt vertės, kalėdinius žaisliukus ir dekoracijas, bendros 50 Lt vertės.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo A. B. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, taikyti BK 64¹ str. ir sušvelninti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. B. pripažino kaltu įvykdžius kvalifikuotą vagystę, numatytą BK 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės neneigia, neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuotos veikos kvalifikacijos, tačiau aiškiai nesutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Nors bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas gali bausmę sušvelninti ar pagriežtinti ją tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Formaliai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantui taikytinos baudžiamosios atsakomybės, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, tačiau, kolegijos nuomone, nepakankamai dėmesingai įvertino nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo visuomenei laipsnį.

Parinkdamas A. B. skirtiną bausmės rūšį už padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantas jau ne sykį yra teistas už analogiškus nusikaltimus pagal BK 178 str. 2 d. (1 t., 140–171 b. l.), akcentavo, kad jis daug sykių baustas administracine tvarka (1 t., 172–179 b. l.). Iš bylos medžiagos taip pat yra aišku, kad apeliantas, neišnykus teistumams pagal ankstesnius teismų nuosprendžius, padarė skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju pažymėtina, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, kaip ir nagrinėjamu atveju, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų – jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), t. y. asmeniu keliančiu didesnį pavojų visuomenei, kuriam už padarytą nusikalstamą veiką paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Skirdamas bausmę A. B. už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą, apylinkės teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl dar sykį vertinti tai, ką jau įvertino pirmosios instancijos teismas, kaip skundu prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Savo skundu, be kita ko, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra vienišas trijų mažamečių vaikų tėvas, nusikaltimą padarė dėl beviltiškos finansinės padėties, turi sveikatos problemų, dėl kurių jam sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė tris gimimų liudijimų kopijas, kurios byloja tik apie tai, kad A. B. yra N. B., gim. 2008 metais, ir P. B., gim. 2009 metais, tėvas, tačiau nepatvirtina, kad jis yra tas, kuris šių savo mažamečių vaikų gyvenimui sudaro reikalingas sąlygas, jų poreikiams patenkinti teikia materialinę pagalbą, nuolat juos prižiūri ir, kad dėl teismo paskirtos bausmės, nebus kam prižiūrėti mažamečius nuteistojo vaikus. Pažymėtina, kad šiuo metu apeliantas ir taip atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu (1 t., 16–171 b. l.), A. B. mažamečiai vaikai turi motiną – R. A., todėl konstatuoti, kad nuteistasis A. B., niekur nedirbdamas (1 t., 180–181 b. l.), iš esmės neturėdamas jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, dėsningai pažeidinėdamas įstatymus, tinkamai rūpinasi savo vaikais, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, faktiškai vienintelis juos prižiūri ir teikia jiems reikalingą materialinį išlaikymą – nėra jokio pagrindo. Tas pats pasakytina ir apie apelianto deklaruojamą beviltišką jo finansinę padėtį, neva, nulėmusią jo nusikalstamą elgesį. Teisiamajame posėdyje A. B. teigė, kad jis važiavo automobiliu ir baigėsi degalai, todėl nusprendė įsibrauti į kitų asmenų garažus ir pavogti degalus (2 t., 33 b. l.), tačiau degalų nerado ir, kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių, vogė bet ką – automagnetolą, kilimą, pagalves, batus ir t.t. – iš viso įsibrovė į keturis svetimus garažus, iš kurių pagrobė įvairius daiktus. Iš to, kas paminėta, darytina vienareikšmiška išvada, kad A. B. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė ne dėl beviltiškos padėties, o dėl neigiamos savo socialinės orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimo, dėl tyčinių savo paties veiksmų – nenoro susirasti darbą ir dirbti. Visos paminėtos aplinkybės nuteistojo atsakomybės nelengvina.

Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl sveikatos problemų nuteistajam būtų sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, tuo labiau, kad ir šiuo metu, kaip minėta, tokios rūšies bausmę, paskirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu jis atlieka. Pažymėtina ir tai, kad Laivės atėmimo vietų ligoninė užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, sveikatos priežiūrą ir gydymą.

Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje išreiškė nuomonę dėl jo ginamajam paskirtos bausmės švelninimo, taikant BK 64¹ str. nuostatas. Dėl to pažymėtina, kad BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui, priimant skundžiamą nuosprendį, BK 64¹ str. dar negaliojo (įsig. nuo 2013 m. liepos 13 d.), todėl šio instituto taikymas pagrįstai nebuvo svarstomas.

Taigi, kolegija iš esmės pritaria apylinkės teismo pozicijai dėl apeliantui skirtinos bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo, tačiau, įvertinus tai, kas paminėta, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. B. paskirta beveik vidurkio dydžio bausmė, numatyta baudžiamajame įstatyme, nustatančiame atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nėra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. A. B. yra nuteistas už vieną nusikalstamą veiką, nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala nelaikytina didele, dalis pagrobtų daiktų buvo grąžinti nukentėjusiesiems. Todėl nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą, yra aiškiai per griežta, todėl švelnintina, skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p.) ir skirtina nauja galutinė subendrinta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., kolegija,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti:

A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 2 metams 3 mėnesiams ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.