Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos: 1.1.8.12; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1;1.2.4.6.2.1;2.3.4.3; 2.3.6.4.5.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui, kaltinamajam G. M., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini),teistas:

1) 2007-09-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 3 dalį 6 mėn. viešųjų darbų;

2) 2009-12-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

3) 2010-09-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas;

4) 2010-12-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2014-10-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ str. 60 parų arešto;

6) 2015-01-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, BK 64¹ str. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

7) 2015-05-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ str. 1 m. laisvės apribojimo bausme, BK 67 str. pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo;

8) 2015-10-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto, BK 64 str. pridėta dalis 2015-05-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 parų arešto, bausmę atlikęs,

9) 2016-02-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1dalį, 178 straipsnio 2dalį, pritaikius BK 64 ¹ str., 20 parų arešto, BK 63 straipsnio 1,4,7 ir 9 dalimis šios bausmės dalis pridėta prie 2015-10-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 90 parų arešto, BK 63 straipsnio 9 dalimi įskaityta bausmė, atlikta pagal 2015-10-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, laikyta, kad bausmę atliko,

10) 2016-004-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis prie griežtesnės bausmės pridėta švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose, 2017-04-18 paleistas, atlikus bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent : jis 2021-06-06 apie 03:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ( nustatytas 1.29 prom. girtumas), konflikto metu tyčia sudavė du smūgius kumščiu sugyventinės V. M. sūnui R. V. į dešinį šoną ir taip sukėlė nukentėjusiajam R. V. fizinį skausmą.

Be to, jis smurtaudamas padarė šeimos nariui - sugyventinei nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, t. y. 2021-06-06 apie 03.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ( nustatytas 1.29 prom. girtumas), konflikto metu tyčia koja įspyrė sugyventinei V. M. į veido sritį, po to paėmęs rankomis pastarajai už kaklo ją parvertė ant grindų bei sudavė smūgį koja į sėdmenis ir pilvo sritį, tokiu būdu padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Prokuroras baigiamosiose kalbose paprašė perkvalifikuoti G. M. veiksmus R. V. atžvilgiu iš BK 140 straipsnio 2 dalies į 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad viskas vyko šiais metais birželio 6 dieną naktį apie 3 valandą (duomenys neskelbtini), sugyventinės bute, jis buvo neblaivus tą dieną. Jis su sugyventine kartu grįžo iš kaimyno. Su kaimynu jie išgėrė pas jį bute ir tada atėjo V. M. ir ji pradėjo vartoti alkoholį. Po to jis su V. M. grįžo į jos butą, (duomenys neskelbtini) ir tame bute ir kilo konfliktas. V. M. priekaištavo R. V., kad jis nesitvarko. Ji pradžioje konfliktavo su R., o paskui jis R.i sudavė, kad greičiau baigtųsi tas konfliktas. Kumščiu į šoną R. V. sudaviau. V. M. buvo pagriebęs už kaklo ir parvertė ant grindų. Spyrė jai į šoną ir į sėdmenis. Smurtavo prieš V. M., nes ji pirma pavartojo prieš jį smurtą. Pradžioje jis sudavė R., po to V. jam sudavė kirviu ir po to jis V.. Dabar su R. gerai sutaria. Jis R. V. atsiprašė ir nuvežęs atidavė jam kortelę. V. M. irgi e atsiprašė. Paskutinis jo teistumas buvo, kai smurtavo prieš V. M.. Alkoholio pavartojo ir dėl to smurtavau. Blaivus kai būna jokių problemų nebūna. Alkoholis turėjo įtakos mjo nusikalstamos veikos padarymui. Lankė konsultacijas, kol galėjo, bet dabar nuo pusės 5 ryto dirba ir grįžta tik 11 valandą vakaro namo, tai negali dabar jau lankyti tų konsultacijų. Lankė ir pradės vėl lankyti už poros savaičių, kai apmažės darbų prie gyvulių. Lankė konsultacijas apie mėnesį laiko ir jam tos konsultacijos davė naudos. Su juo šiuo metu gyvena 3 mažamečiai vaikai. Jis gyvena vienas. Kai eina į darbą, tai V. M. vaikus prižiūri.R. V. buvo blaivus ir kaip viską papasakojo, tai taip ir buvo. Gailisi taip pasielgęs. Būtų nevartojęs alkoholio, tai nebūtų taip įvykę. Kol nevartojo alkoholio, tai viskas buvo gerai. Jam vaikus teismas grąžino ir su juo leido gyventi ir jis stengiasi dėl jų. Palūžo tuo metu, nes sugyventinė jam priekaištavo ir jis pavartojo tą dieną alkoholio ir kadangi buvo ilgai nevartojęs, tai taip ir įvyko. Dabar jis jau nevartoja alkoholio. Abu vaikai turi neįgalumą. V. M. yra buvusi jo sutuoktinė. Jo visi anksčiau padaryti nusikaltimai yra susiję su smurtu, nes vartodavo alkoholį. Kai alkoholio nevartoja, tai yra nekonfliktiškas. Jis tuo metu nemąstė, kad daro nusikaltimus dėl alkoholio pavartojimo. Dabar suprato, kad nereikia vartoti alkoholio. Gydymas jam padėtų nevartoti alkoholio. Vaikai yra jo. Vaikus atėmė iš V. M., nes ji vartodavo alkoholį. Jis vaikus susigrąžino ir dabar alkoholio nevartoja. Paskui V. M. jį vijo iš buto. R. buvo išėjęs. Tada V. M. jam sudavė kirviu. Jo santykiai su vaikais yra geri. R. V. atvažiuoja į svečius ir vėl išvažiuoja. V. M. teisės yra apribotos, kas liečia R. V.. Prašo vadovautis R. duotais parodymais. Jo santykiai su R.buvo geri ir dabar jis R. atsiprašė ir vėl jų santykiai geri. V. M. išvadų dar nepadarė. Jei jam būtų paskirtas areštas, tai vaikai atsidurtų vaikų namuose.Jis sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.Tėvų valdžia buvo apribota ir V. M. ir jo atžvilgiu, bet po to jam panaikino apribojimus ir vaikus grąžino. Jai nuėmė apribojimą, bet vaikų gyvenamąją vietą paliko su juo. Išlaikymas buvo priteistas iš V. M., bet ji išlaikymo neteikia. Būnant V. M. bute, V. pradėjo priekaištauti R. V. dėl jo nevalyvumo, kad jis nesitvarko ir pradėjo su juo konfliktuoti. Po to jis įsikišo, kad nutraukti konfliktą ir sudavė R. V.. Tada V. vijo jį iš buto ir atsinešė kirvį. R. V. išėjo pro duris kažkuriuo tai momentu. V. atsinešė kirvį ir jam sudavė, bet nepamena, ar tuo metu dar buvo R.. Tada jis sudavė V. ir parmetęs ją spardė. Paskui atsigulė ant lovos ir užmigo. Jį prikėlė policijos pareigūnai. Kai grįžo pas V. į butą, tai R. jau ten buvo, jis buvo atvažiavęs. Jis dažnai atvažiuoja, pabūna, po to pas tėvą, draugę išvažiuoja. V. kirvį pasiėmė ir jam sudavė. Ji vijo jį iš buto. V. visą laiką jį vydavo iš buto. Tąkart ji vijo, nes jai taip susirodė, nes ji buvo neblaivi. Kai ji atsinešė kirvį, tai jis dar prieš ją nesmurtavo. Jis tik buvo R. sudavęs ir gal ji dėl to tą kirvį atsinešė. Jis gerai nepamena įvykių eigos. Kai grįžo į butą, tai R. sėdėjo ant lovos ir telefone kažką tai darė. Viskas buvo taip kaip pasakoja R. V., nes jis gerai nepamena. V. buvo stipriai neblaivi. Jis kaltę savo pripažįsta pilnai. Jis sudavė R., norėdamas baigti konfliktą, bet neprisimena gerai, kas buvo toliau. Prieš V. M. kai pradėjo smurtauti, tai to laiko daug nepraėjo, viskas iš karto vyko, bet konflikto priežasties su V. M., dėl ko jis įvyko, negali pasakyti, nežino. Ji vijo jį iš buto ir liepė išeiti. Po konflikto su R.jis atsisėdo ant lovos ir jam tuo metu V. kirviu sudavė. Jam pasidarė bloga ir R. jam atnešė dubenį. Jis tuo metu dar negulėjo. Nepamena, ar ieškojo šaldytuve valgyti. Jis vėmė. Dėl ko su juo sukonfliktavo V. M., nepamena.

Po įrodymų tyrimo atnaujinimo kaltinamasis G. M. paaiškino, kad su V. M. tuo metu gyveno pastoviai. Bendrą ūkį vedė. Jie kartu vaikus augino ir prižiūrėjo, gyvulius kartu prižiūrėjo. Maistą pirkdavo jis, o V. M. iš pašalpos irgi prisidėdavo. R. V. tik svečiuodavosi pas juos, jis tik kartais atvažiuodavo. R. V. jį vardu vadindavo. Gyveno jis, V., R. V. ir vaikai. R. V. valgyti duodavo jis. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nuo balandžio mėnesio V. pas juos gyveno. Prieš tai žiemą jis R. ir jo seserį buvo parsivežęs pas save. Tada 2 savaites jie pas juos pragyveno, kol jų tėvas susitvarkė. Nusikaltimo dieną grįžo pas V. M. į butą, bet neplanavo ten likti nakvoti. Gyven kartu jo bute, o jie tada V. butą nuėjo, nes ten R. tuo metu buvo ir V. M. ėjo jį barti. Su V. M. 2014 metais susituokė. R. jos nesantuokinis vaikas, kuris gyveno su tėvu. Pradžioje buvo pas motiną, paskui pas močiutę, o paskui tėvas jį augino. Įvaikinimo klausimo nesprendė. R. V. iš pašalpų pragyvena. Jis R. V. pinigų neduodavo. Kortelę iš R. V. M. paėmė, nes R. sesės kortelę turėjo paėmęs ir iš ten pinigus naudojo. R. V. kaip šeimos narys, bet jis jo neaugino. R. V. gyveno jų bute, o paskui motinos bute nakvodavo. Išsituokė su žmona 2017 metais. Jie nebuvo iš tikro išsiskyrę, kartu visą laiką gyveno ir po skyrybų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, pripažino nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras.

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti:

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas nepilnamečiui R. V.

2021-06-07 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešime užfiksuota, kad 2021-06-06 apie 9.34 val. skyriaus specialistams telefonu susisiekus su R. V. pastarasis nurodė, kad 2021-06-06 apie 3 val. neblaivus patėvis G. M. jį mušė per šonus, o motina laikė rankas. Prašo imtis reikiamų veiksmų vaiko teisėms ir teisėtiems reikalavimams užtikrinti ( 2 t., b.l. 1-2 ).

Policijos registruojamų įvykių ( ROIK 0121000359833) duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2021-06-06 04 val. 20 min. pranešėja A. V. informavo, kad jai paskambino sūnėnas ir pranešė, kad prieš jį smurtauja patėvis, bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra sumušta moteris ( 1 t.,b.l. 17-19).

2021-06-09 Įvykio vietos apžiūros protokolu kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta butas, adresu (duomenys neskelbtini) Įvykio vieta tvarkinga, iš įvykio vietos niekas nepaimta ( 2 t.,b.l. 4-5 b.l.).

2021-06-17 kitų objektų apžiūros protokolu kuriame užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, kurį užfiksavo į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, failo pavadinimas 2021_0507_043732_029 įrašo trukmė 5 min.21 s, jame užfiksuotas pokalbis vyksta tarp Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos PK vyr. patrulio V. R. ( toliau - P), vaikino, nustatyta R. V. ( toliau R.V.) moters ( toliau - M). Įrašo laikotarpyje nuo 00:01 min. iki 01:09 min. užfiksuotas bendro pobūdžio pokalbis. Vaizdo įrašo 00:28 min. užfiksuota: P- kas atsitiko? M. - prieš jį ( greta stovi vaikinas) smurtauja motina ir patėvis; P- prieš motiną ar prieš abudu?; M - abudu prieš jį, o po to jiedu abudu tarpusavį; P - o kas Jūs esate?; M - pusseserė; P - basas išėjai?; R.V - jo , pabėgau; P - ką padarė?; R.V. - jie ten susimušė; P- o ką pačiam padarė?; R.V. - telefoną atėmė, kad niekam nepaskambinčiau, vienas į šoną kirto; P - tėvai abudu?; R.V. - ne, mama ir patėvis ( 1 t., b.l. 36-38).

2021-06-14Nepilnamečio nukentėjusiojo liudytojo R. V. parodymų esmė : 2021-06-06 nakties metu apie 02: 30 val. į namus grįžo mama su patėviu, jie abu buvo neblaivūs. Mama su patėviu jam priekaištavo, kad nepasakė, kad neišlaikė mokyklinio vairavimo teorijos egzamino, kad neduoda pinigų maistui, kad išleidžia pinigus draugams ir kad išleidžiantis sesers G. K. pinigus, kad nesitvarko bute. Mama reikalavo atiduoti sesers G. banko kortelę, jis užrašė ant lapelio PIN kodą ir kortelę atidavė mamai. Išsigandęs tokio jų elgesio, paskambino savo pusseserei A. V., kad ji atvažiuotų jo paimti. Mama išgirdusi, kad skambina, norėjo iš jo atimti telefoną. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos kambaryje, mama griebė už rankų ir norėjo atimti telefoną, jis nedavė. Tuomet G. jam du kartus sudavė kumščiu į dešinį šoną, tas jam sukėlė fizinį skausmą. Mama tuo metu jam iš rankų atėmė telefoną ir perdavė G.. G. dar užsimojo kartą kumščiu, bet susilaikė ir nesudavė, matė pasimėgavimą jo veide. Mano, kad mama nepastebėjo, kai G. sudavė jam smūgius, nes ji tuo metu buvo arčiau jo veido, žiūrėjo į jį ir griebė už telefono. Telefoną jam grąžino tik kai atvyko policijos pareigūnai. Kai mama griebė už rankų, norėdama atimti telefoną, jam skausmo jos šie veiksmai nesukėlė. Tik nuo G. suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, skausmas buvo trumpalaikis, mėlynių nebuvo. G. pretenzijų neturi, jei mama gyvens su G., pas mamą daugiau nevažiuos ( 2 t.,b.l. 27-29).

Specialisto išvadoje Nr. G232/2021 (09) užfiksuota, kad R. V. kūno sužalojimų nekonstatuota. Jeigu R. V. 2021-06-06 buvo stipriai suimta už dešinio riešo ir kelis kartus suduota į dešinį šoną, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą ( 2 t.,b.l. 21-22).

2021-06-14 Įgalioto atstovo R. V. apklausto kaip liudytojas parodymų esmė: G. M. nepažįsta, jį žino kaip jo sūnaus R. V. motinos V. M. buvusį vyrą, dabartinis sugyventinis. Sūnus R. V. nuo 2021 m. balandžio mėn. pabaigos gyveno laikinai pas mamą V. M., (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 7 d. brolis S. V. parvežė sūnų R. į jo namus, (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad jo dukra A. V. sūnų 2021 m. birželio 6 d. paėmė iš jo motinos namų. Žino, kad R. motinos namuose įvyko konfliktas, kad R. mušė G.. Kitų aplinkybių nežino. R. nieko nepasakojo. Sūnus nenorėjo kalbėti šia tema, jis jo nevertė išsipasakoti. R. nesiskundė sveikata, jokių sužalojimų ant jo kūno nepastebėjo. Pas teismo med. ekspertus sūnus buvo nuvykęs. Gydymo išlaidų neturėjo. Civilinio ieškinio nereiškia. Jei G. M. smurtavo prieš jo sūnų, tegul atsako įstatymo nustatyta tvarka (2 t.,b.l. 27-30).

V. M. parodymų esmė : 2021-06-06 apie 3 val. nakties ar ji atėmė iš sūnaus R. V. rankų telefoną ir jį perdavė sugyventiniui G. M., atsakyti negali, kadangi šios aplinkybės nepamena, galimai dėl girtumo. Po įvykio jai buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas. Pamena, kad grįžusi su G. į namus, ji R. priekaištavo dėl netvarkos, liepė grąžinti dukros G. banko kortelę. Tačiau aplinkybės, kad ji iš R. rankų atėmė telefoną, nepamena. Nematė arba nepamena, kad G. būtų sudavęs R. kumščiu į šonus. Sūnus R. V. nuo mažens gyvena su tėvu R. V., ji su juo praktiškai nebendravusi. R. su ja kartu laikinai gyveno nuo 2021 m. balandžio mėn. pradžios iki 2021-06-06. Po įvykio R. grįžo gyventi pas tėvą ( 1 t., b.l. 66-68).

Įtariamojo G. M. parodymai : kaltę pripažįsta pilnai. 2021-06-06 apie 3 val. kartu su sugyventine ( buvusia sutuoktine) V. M. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs. Namuose buvo sugyventinės sūnus R. V., kuris su jais gyveno kartu nuo 2021 m. balandžio mėn. pradžios. V. pradėjo priekaištauti R., kad jis nesitvarko, liepė atiduoti sesers G. banko kortelę. Galimai dėl girtumo jis priėjęs R. sudavė du smūgius į šoną, kurį nepamena. Smūgius sudavė R., kadangi jis yra "nevala", nesiprausia, nesitvarko namų, nenuleidžia tualete vandens. Ar tuo metu, kai R. sudavė į šoną, V. bandė atimti telefoną, nematė, tačiau ji buvo šalia. Gali patvirtinti tai, kad smūgius sudavė ne dėl to, kad R. atiduotų telefoną, tačiau dėl jo minėtų savybių. Kad naudojo fizinį smurtą R. V. atžvilgiu labai gailisi. R. V. dėl savo poelgio atsiprašė ( 2 t., b.l.92-94).

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš R. V., tačiau nukentėjusysis nepatenka į BK 248 straipsnyje išvardintų asmenų sąrašą, dėl ko prokuroras baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo veiką perkvalifikavo iš BK 140 straipsnio 2 dalies į 140 straipsnio 1 dalį.

Gynėjas nurodė, kad perkvalifikavus kaltinamojo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, byloje nėra nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 4 dalį už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. 26. Taigi, pagal pirmiau išdėstytas nuostatas, ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Pagal kasacinę praktiką nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo reiškiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Esminė reikšminga aplinkybė tokiu atveju yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-303/2017, 2K-134-222/2019, 2K-102-697/2020). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog net ir tais atvejais, jeigu nusikalstamos veikos kvalifikavimas būtų pakeistas ikiteisminio tyrimo metu, tai nereiškia BPK 167 straipsnio nuostatų pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-697/2020). Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dažniausiai nėra profesionalus teisininkas, BPK reglamentavimas, susijęs su ikiteisminio tyrimo pradžia bei kitais formaliais baudžiamojo proceso aspektais, jam nėra žinomas. Nukentėjusiojo pareiga baudžiamojo proceso metu – duoti parodymus (BPK 28 straipsnio 3 dalis), jis taip pat įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi, nukentėjusiojo teisė į jo pažeistų interesų gynimą negali būti paneigta ar apsunkinta formaliais procesiniais reikalavimais, kurių šis neprivalo žinoti (2K-148-697/2021).

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas policijos įstaigai gavus 2021-06-07 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešimą apie smurto veiksmus R. V. atžvilgiu ( 2 t., b.l. 1-2). R. V. buvo nuvykęs pas specialistą, kuris atliko jo apžiūrą ir davė išvadą dėl jo sužalojimų ( 2t., b.l.21-22). 2021-06-14 R. V. apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad pretenzijų G. M. neturi, o jo atstovas pagal įstatymą tėvas R. V. apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad jei G. M. smurtavo prieš jo sūnų, tegul atsako įstatymo nustatyta tvarka sunkiai sužalotą asmenį iš gydymo įstaigos.

Pradėjus baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, R. V. buvo jau pilnametis, į teisiamuosius posėdžius neatvyko.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius – dėl smurto V. M. atžvilgiu ( 1 t.,b.l.39). Todėl teismas sprendžia, kad esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešimui apie smurto veiksmus R. V. atžvilgiu, taip pat tuo metu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą R. V. pozicijai, kad G. M. turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka už R. V. sužalojimus, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius, išpildytas BK 140 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, esant nukentėjusiojo asmens skundui.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo R. V. atžvilgiu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų, siekdamas baigti kilusį konfliktą tarp V. M. ir R. V.. Kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ką patvirtina ištirti įrodymai ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis 2021-06-06 apie 03:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ( nustatytas 1.29 prom. girtumas), konflikto metu tyčia sudavė du smūgius kumščiu sugyventinės V. M. sūnui R. V. į dešinį šoną ir taip sukėlė nukentėjusiajam R. V. fizinį skausmą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas V. M. atžvilgiu

Policijos registruojamų įvykių ( ROIK 0121000359833) duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2021-06-06 04 val. 20 min. pranešėja A. V. informavo, kad jai paskambino sūnėnas ir pranešė, kad prieš jį smurtauja patėvis, bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra sumušta moteris ( 1 t., b.l. 17-19).

2021-06-06 įvykio vietos apžiūros protokolu kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta tvarkinga, iš įvykio vietos niekas nepaimta ( 1 t.,b.l. 22-25 ).

2021-06-06 Marijampolės apskr. VPK vyr. patrulio A. R. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo yra duomenys, kad dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. R. 2021-06-06 04:10 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra namuose sumušta moteris, veidas kruvinas. Atvykus į įvykio vietą, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) išgirdome moterį prašančią policijos pagalbos, tačiau durys buvo užrakintos, moteris rakto neturėjo, moteris registruota šiuo adresu, su jos leidimu išlaužus duris pateko į buto vidų. Namuose pasitiko moteris, kaip paaiškėjo, tai buvo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), moters veidas buvo kruvinas ir patinęs. Užėjus į kitą kambarį, lovoje rado gulintį jos vyrą G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atsikėlęs iš lovos tapo agresyvus, to pasekoje prieš asmenį buvo panaudota fizinė jėga, kadangi asmuo priešinosi suimamas, prieš jį buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. Atvykus G. M. pagalbos darbuotojams ir moterį apžiūrėjus, konstatuoti sumušimai veido srityje, moteris vykti į gydymo įstaigą atsisakė. V. M. alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARCK-0046 Nr. 1416084 04 val. 46 min. nustatytas 2,22 promilės neblaivumo laipsnis. G. M. girtumo neblaivumo laipsnio nustatyti nepavyko. Namuose taip pat buvo nepilnametis sūnus R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris konflikto metu matė, kaip G. M. gulėdamas iš kojos spyrė V. M. ir sudavė keturis smūgius rankomis į veido sritį, tuomet R. V. pabėgo iš namų ir paskambino savo pusseserei A. V., gim. (duomenys neskelbtini) kuri iškvietė pagalbą. Šeimoje taip pat yra trys mažamečiai vaikai, kurie buvo palikti kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurto metu mažamečių vaikų nebuvo. Šiuo adresu buvo iškviestos Vaiko Teisių apsaugos tarnybos darbuotojos. Įvykis buvo filmuotas nešiojamomis vaizdo kameromis Trancend, Nr. B0F1EC60F7CE ir B0F1EC6093DE, laikotarpyje nuo 04:20 val. iki 05:20 val. ( 1 t.,b.l. 43).

2021-06-17 kitų objektų apžiūros protokolu kuriame užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašą, failo pavadinimas Vaizdo ir garso įrašo 01:44 min. pareigūnas stovi prie buto durų, girdisi bute moters ( nustatyta V. M., toliau V.M) balsas, kuri prašo padėti, išlaužti duris, nes neranda raktų. Į pareigūno klausimą keliese randasi V.M. atsako -"viena, jis mane baigia užmušti. Įrašo 02:15 min. su V.M. sutikimu pareigūnai išlaužę buto dursi patenka į vidų. Tarpduryje stovi V.M. kurios veidas kruvinas. V.M. sako " pažiūrėkit kaip aš atrodau. Įrašo 02:26 min. pareigūnai prikelia lovoje buvusį vyriškį ( nustatyta G. M.). Į pareigūno klausimą "kas čia jums padarė", V.M. atsakė "vyras, va šitas". Įrašo 03:27 į pareigūno klausimą " kas čia dėl ko įvyko" R.V. parodė " jei atėjo abudu į butą, su manimi ginčijosi, dėl pinigų, kad melavau, paskui G. mamai kirto iš kojos ir tada jei susimušė, o mane paguldė ir atėmė telefoną ( 1 t. ,b.l. 36-38).

Nukentėjusiosios V. M. parodymų esmė : 2021-06-06 apie 23 val. kartu su buvusiu sutuoktiniu G. M. pas kaimyną, vardo pavardės nežino, gyvenantį tame pačiam name kaip ir jie, antrame pastato aukšte, vartojo alkoholį. Judviejų mažamečiai vaikai miegojo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ( butas priklauso G.), vyriausiasis sūnus R. V. buvo adresu (duomenys neskelbtini). Geriant alkoholį su G. tarpusavyje sukonfliktavo, dėl to, kad G. pavadino "gaidžiu, kalėjimo kamščiu". Jiems pradėjus ginčytis, kaimynas liepė išeiti iš jo buto. Kelintą valandą grįžo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), nepamena. Buvo neblaivi. Grįžusi į namus, prikėlė miegojusį bute sūnų R. V., 17 metų amžiaus, ir paprašė, kad jis atiduotų banko kortelę, priklausančią jos dukrai G. K., 16 metų amžiaus. Kortelę paimti jos prašė pati G., kuri apie mėnesis laiko su jos sutikimu gyvena pas seserį J. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Sūnus R. kortelę geranoriškai jai padavė ir užrašęs kortelės PIN kodą ant lapelio supykęs išėjo iš namų, kur išėjo, nežino. Grįžus į namus iš kaimyno, G. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Ją spardė kojomis, tačiau kiek smūgių sudavė, į kurias kūno vietas, nepamena dėl girtumo. Ar sūnus R. matė, nežino. G. M. pretenzijų neturi, susitaikė, jos atsiprašė. Šiuo metu su keturiais vaikais gyvena Sangrūdos globos namuose ( 1 t., b.l. 62-64, 66-67).

2021-06-06 Marijampolės apskr. VPK vyr. patrulio A. R. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusioji V. M. žodžiu paaiškino, jai sėdint ant lovos jos buvęs sutuoktinis G. M. jai įspyrė koja į galvos sritį, rankomis sugriebęs už kaklo ją smaugė bei gulinčią spardė. Įvykio vietoje matosi išmėtyti daiktai, girtavimo požymiai. V. M. veidas patinęs, nubrozdinimai, mėlynė (1 t.,b.l. 39-42).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alkotest 7510, Nr. ACK-0046 panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis kuriame užfiksuota, 2021-06-06 04:46 val. V. M. nustatytas 2,22 promilių girtumas, 2021-06-06 05.19 val. G. M. nustatytas 1,29 promilių girtumas ( 1 t., b.l. 44-47).

2021-06-06 asmens apžiūros protokolu kuriame užfiksuota, jog V. M. sutikimu, buvo apžiūrėtas jos kūnas namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Moteris vilkėjo juodos spalvos trumpomis rankovėmis palaidine, spalvotas kelnes. Apžiūrint moters kūną, veido srityje, lūpų dešinėje pusėje yra matomas pakraujavimas. Daugiau jokių išorinių smurto žymių nepastebėta ( 1 t., b.l. 49-50).

Specialisto išvadoje Nr. G234/2021 (09) užfiksuota, kad V. M. konstatuota muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b.l. 58-59).

Nepilnamečio liudytojo R. V. parodymų esmė : 2021-06-06 nakties metu, apie 02: 30 val. jam būnant mamos V. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgirdo beldžiant į buto duris, atidaręs pamatė savo mamą ir G. M., kuris rankoje turėjo alkoholinio gėrimo butelį. Mama su patėviu buvo neblaivūs. Nuėjęs į virtuvę ieškoti valgyti, išgirdo kambaryje vemiant G., jis jam nunešė į kambarį plastikinį dubenį. Po to G. atsigulė kambaryje ant lovos, o mama sėdėjo ant lovos šalia jo, jie tarpusavyje ginčijosi dėl pinigų. Ginčo metu G. spyrė iš kojos vieną kartą mamai į veidą. Mama atsilošė, matė, kad prakirsta jai lūpa, iš lūpos kraujas. Tuomet mama nuėjo į virtuvę, pasiėmė kirvį, jis buvo visas metalinis, apvyniotas kotas juoda plėvele, visas kirvis iki 40 cm. ilgio. Mama šiuo kirviu sudavė G. vieną kartą į petį, kiek pamena, į dešinį petį, mate, kad po smūgio buvo nedidelis sužalojimas peties srityje. Kai mama paėmė kirvį, jis sakė, ką ji daranti, bet mama nekreipė dėmesio, ji buvo pikta. Jis stebėjo iš tarpduryje tarp kambario virtuvės ir koridoriaus, kas vyksta kambaryje. Matė, kaip G. paėmęs rankomis abiem rankomis mamą už gerklės, per koją vertė ją ant grindų, ir po to pradėjo spardyti mamą. Matė, kad sudavė nemažiau du smūgius, vienas smūgis buvo į sėdmenis, kitas į pilvą. Išsigandęs, pabėgo iš buto. Pabėgo, nes išsigando ir ginti mamą bijojo, nes bijojo dėl savo saugumo, nes G. pažįsta, jis, būdamas neblaivus, gali padaryti bet ką. Labai išsigando, visas drebėjo, iš buto išbėgo basas, pirmą kartą matė tokį vaizdą. Išbėgęs iš buto, beldė į kitų butų duris, norėdamas pasikviesti pagalbos, kad iškviestų policiją, bet niekas durų neatidarė, skambino ir beldė į penkerias duris. Tuo metu galėjo būti apie 02:30 val. Išėjo į keliuką ir norėjo eiti į Kalvariją, pas savo sesers krikšto tėvus, bet sustojo pusseserė A. V.. Jis jai papasakojo visą įvykį ir ji iškvietė policiją. Su policijos pareigūnais nuėjus iki buto, girdėjosi kad bute verkia mama, o durys buvo užrakintos. Mama liepė laužti duris, nes ji neturėjo rakto. Duris pareigūnai išlaužė ir įėjo į butą. Matėsi, kad mama sumušta ( 1 t., b.l. 81-85).

Įtariamojo G. M. parodymų esmė : pateikus pirminį įtarimą dėl smurto V. M. atžvilgiu jis kaltu neprisipažino, pateikus galutinį įtarimą, kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2021-06-06 apie 3 val. kartu su sugyventine ( buvusia sutuoktine) V. M. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs. Namuose buvo sugyventinės sūnus R. V., kuris su jais gyveno kartu nuo 2021 m. balandžio mėn. pradžios. V. liepė jam išeiti iš jos buto. Kadangi atsisakė išeiti, V. pasiėmusi iš virtuvės kirvį, atėjusi į kambarį, jam sėdinčiam ant sofos sudavė kirviu vieną smūgį į dešinį petį. Supykęs dėl V. tokio poelgio, jis jai koja įspyrė į veidą, dėl ko prakirto lūpą, matė, jog iš lūpos bėgo kraujas. Kuriuo metu V. parmetė ant grindų ir jai įspyrė į sėdmenis ir pilvo sritį, nepamena. Galimai dėl įtūžio ir alkoholio poveikio, mano, kad V.i jis įspirti galėjo. 2021-06-15 užsikodavo nuo alkoholio vartojimo, lanko anoniminių alkoholikų grupę bei lankosi pas konsultantą. Prašo prie šios apklausos protokolo prijungti dokumentus, patvirtinančius, kad teismo sprendimu yra patikėti trys mažamečiai vaikai. Du vaikai turi neįgalumą, kuriuos vežioja pas atitinkamus specialistus, jais rūpinasi. Dėl fizinio smurto V. M. atžvilgiu labai gailisi. V. M. dėl savo poelgio atsiprašė ( 2 t., b.l. 92-94, 1 t. b.l.108-109).

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad aiškinant artimo giminaičio, šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš artimą giminaitį ar šeimos narius, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktais apibrėžimais. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis smurtavo prieš buvusią sutuoktinę, su kuria, nors ir santuoka nutraukta, kartu gyvena, veda bendrą ūkį, kuris pasireiškia bendru vaikų auginimu, gyvulių priežiūra. Todėl nekyla abejonės, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį.

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis 2021-06-06 apie 03.00 val. namuose adresu, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ( nustatytas 1.29 prom. girtumas), konflikto metu tyčia koja įspyrė sugyventinei V. M. į veido sritį, po to paėmęs rankomis pastarajai už kaklo ją parvertė ant grindų bei sudavė smūgį koja į sėdmenis ir pilvo sritį, tokiu būdu padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kadangi kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jam skiriama bausmė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). G. M. užfiksuotas 1.29 prom. girtumas nepalieka abejonių, kad girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Šias tyčines veikas padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis anksčiau teistas, 2017-04-18 paleistas kaip atlikęs bausmę ( 2t., b.l. 63-73), 2015-10-06 ir 2016-04-18 nuteistas už smurto vartojimą V. M. atžvilgiu ( 2t., b.l.76-82), šias veikas padarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamasis baustas 2018-05-25 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį-melagingai iškvietė policijos pareigūnus, skirta 300 eurų bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra ( 2t., b.l. 83-84).

Marijampolės apylinkės teismo 2019-06-07 sprendimu panaikintas dalyje 2017-11-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu taikytas laikinas G. M. tėvo valdžios apribojimas sūnaus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyta M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su tėvu G. M., panaikinta 2017-11-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta globa ir Kalvarijos savivaldybės šeimos globos namus atleisti nuo globėjo pareigų ( 2t., b.l.96-98).

Kalvarijos administracijos direktoriaus 2019-10-25 įsakymu panaikinta laikinoji globa L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi L. M. grąžinama tėvui G. M. ( 2t., b.l.100).

Iš 2021-06-15 medicinos dokumentų išrašo matosi, kad G. M. taikytas medikamentinis-psichoterapinis ilgalaikės abstinencijos alkoholiui palaikymo metodas ( 2t., b.l.116). G. M. sumokėjo 150 eurų už blaivybės alkoholiui programą 12 mėnesių ( 2t., b.l.117).

Kaltinamasis nuo 2021-09-22 dirba Vazniškių žemės ūkio bendrovėje, darbdavys charakterizuoja teigiamai ( 2t.,b.l.162), su kaltinamuoju sudaryta 2021-09-21 neterminuota sutartis, nustatant 3 mėn. išbandymo laikotarpį ( 2t., b.l.163-164), G. M. nuo 2021-06-16 iki 2021-07-28 lankė priklausomybių nuo alkoholio konsultacijas ( 2t., b.l.165.

2021-09-29 socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kaltinamojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai ir kriminogeniniai veiksniai : įvertintas pagal OASys metodiką-57 balai, kriminogeniniai veiksniai : informacija apie teisės pažeidimus, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis; mąstymas ir elgesys. Rekomenduojamos probacijos sąlygos : tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje ( 2t., b.l.156-161).

Visos šios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina labiau teigiamai, nei neigiamai, ir tai leidžia padaryti išvadą, kad G. M., nors teisiamas ne pirmą kartą, turi nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, 2017-04-18 paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos, atlikęs bausmę už tyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau savo elgesiu stengiasi įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą BK 75 straipsnio 2 dalimi atidedant ir skiriant teismo įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą ir turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, tai yra : tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti kaltinamojo socialiniai ryšiai bei siekis pakeisti savo gyvenimo būdą. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus nuteistajam gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Skirti švelnesnę bausmės rūšį, atsižvelgus į anksčiau išdėstytus motyvus, teismas neturi pagrindo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikoma BK 64 ¹ straipsnio 1 dalis ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2021-06-06 5.40 val. (1t., b.l. 1t. 88-89), paleistas 2021-06-06 17.37 val. (1 t., b.l.91). Į atliktos bausmės laiką įskaitomas sulaikyme išbūtas laikas ( BK 66 str.). 2021-06-06 nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinama ( 2t., b.l.55-57, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalsytamai veikai tirti ir nagrinėti, įsitesiėjus nuosprendžiui, kompaktinė plokštelė su nepilnamečio R. V. apklausos vaizdo įrašu, esanti voke prie bylos ( 1 tome), paliekama prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir skirti:

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte –tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis darbo biržoje, tęsti registraciją; ją atlikti visu bausmės vykdymo atidėjimo 1 metų laikotarpiu;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte – dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atlikti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų medžiagų); ją atlikti visu bausmės vykdymo atidėjimo 1 metų laikotarpiu.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką vieną parą 2021-06-06 ( BK 66 str.).

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikaltamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, kompaktinę plokštelę su nepilnamečio R. V. apklausos vaizdo įrašu, esančią voke prie bylos palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.