Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1179-254/2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-07-04
Bylos Nr.: 2A-1179-254/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė (pirm.), Neringa Venckienė, Aušra Baubienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mideira“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Eskizas“

Kategorijos

42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
52.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1179-109/2011

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Snieguolė Vilutienė

Procesinio sprendimo kategorija: 42.8; 42.9; 52.14; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant ieškovo atstovams R. M., advokatei Laurai Daumantaitei, atsakovo atstovams V. K. ir advokatui E. U. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mideira“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-693-748/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eskizas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mideira“ dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mideira“ priešieškinį dėl avanso grąžinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Eskizas“ 2010 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Mideira“ 49 500 Lt skolą, 10 024,85 Lt palūkanų, 250 Lt išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 8,28 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 3-9). Nurodė, kad 2007 lapkričio 16 d. šalys sudarė projektavimo sutartį Nr. 07/38, pagal kurią ieškovas įsipareigojo sukurti ir perduoti atsakovo nuosavybėn gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos į daugiabutį namą techninį projektą pagal sutartyje nurodytas sąlygas. Atsakovas įsipareigojo už projektavimo darbus sumokėti 110 000 Lt, įskaitant PVM, ieškovui pateikti dokumentus, reikalingus projektavimo darbams atlikti: žemės nuosavybės dokumentus, naują arba galiojančią topo nuotrauką, esamų statinio konstrukcijų tyrinėjimo išvadas, projektavimo užduotį ir projektavimo sąlygas, išduotas rajono ar miesto urbanistikos skyriaus. Atsakovas turėjo sumokėti 15 000 Lt avansą per 5 darbo dienas pasirašius sutartį, taip pat 18 000 Lt per 5 darbo dienas pridavus atsakovui eskizinį suderintą išplanavimo projektą. Šias sumas atsakovas ieškovui sumokėjo. Atsakovui nepateikiant visos reikiamos dokumentacijos, tačiau reikalaujant vykdyti darbus, ieškovas paruošė, o atsakovas priėmė 2008 spalio 24 d. šias techninio projekto dalis: sklypo planą, architektūrinę, statybinę-konstruktyvinę, elektrotechninę vidaus tinklų, šildymo-vėdinimo tinklų, dujotiekio vidaus tinklų, silpnų srovių dalis, projekto 3D vizualizacijas. Atsakovas, nepasitaręs su ieškovu ir pažeisdamas sutartį, pas tretyjį asmenį savo iniciatyva užsakė ir ieškovui pateikė vandentiekio-nuotekų vidaus bei lauko tinklų projekto dalis. Ieškovas pateikė atsakovui 2008-10-31 prašymą sumokėti 33 000 Lt skolą už atliktus projektavimo darbus. Atsakovui nereaguojant, 2008-11-07 ieškovas pateikė priminimą bei PVM sąskaitą faktūrą 33 000 Lt sumai. Atsakovas 2008-11-10 raštu nutraukė sutartį motyvuodamas tuo, jog pradelsti projektavimo darbų atlikimo terminai ir 2008-11-12 raštu grąžino ieškovui PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas 2009-03-20 siūlė pasirašyti naują projektavimo sutartį mažesne – 38 000 Lt kaina, ieškovui siūlomą sutartį pakoregavus atsakovas jos nepasirašė, nepateikė jokių kitų pasiūlymų, dokumentų, reikalingų darbams pagal sutartį Nr. 07/38 užbaigti. Todėl, ieškovas 2009-10-23 pateikė pasiūlymą nutraukti sutartį. Ieškovo atliktų projektavimo darbų dalis sudaro 75 proc. visų sutartimi sutartų darbų, kuriuos atsakovas priėmęs, o jų kainos dalis yra 82 500 Lt. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 15 000 Lt ir 18 000 Lt, todėl iš atsakovo ieškovas prašė priteisti 49 500 Lt.

Atsakovas UAB „Mideira“ pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Eskizas“ 33 000 Lt sumokėto avanso, nes ieškovas sutartyje numatytu terminu neužbaigė darbų (1 t. b. l. 114-117). Nurodė, kad 2007-11-20 sumokėjo ieškovui 15 000 Lt avansą ir 2008-04-10 atliko 18 000 Lt tarpinį mokėjimą, nuolat ragino ieškovą užbaigti eskizinį projektą, kurio pagrindu būtų buvę galima gauti reikiamus leidimus bei sąlygas tolesniam projekto vykdymui, tačiau ieškovas savo neveiklumu pavėlavo baigti projektą, kas sąlygojo, kad atsakovas neturėjo galimybės vykdyti kitus su projektavimu susijusius darbus. Atsakovas nurodo iš savo pusės įvykdęs visus įsipareigojimus: pateikė žemės nuosavybės dokumentus, sklypo toponuotrauka pateikta sudarius sutartį, 2008-02-05 pateikta atnaujinta toponuotrauka. Statinio konstrukcijų tyrinėjimo išvados buvo nereikalingos. Atsakovas buvo priverstas užsakyti pas trečiuosius asmenis vandentiekio ir nuotekų vidaus tinklų dalies projektą bei vandentiekio ir nuotekų lauko tinklų projektą, tai buvo suderinta su ieškovu. Dėl ieškovo sutartyje nustatytų terminų nesilaikymo UAB „Mideira“ buvo priversta atsisakyti planuotų sandorių ir dėl šios priežasties patyrė nuostolių. Tarp šalių nuolat vyko derybos. Ieškovui buvo pareikšta, kad senoji sutartis neteko savo prasmės, nes pažeisti visi darbų atlikimo terminai, tačiau dėl ieškovo užimtos nekonstruktyvios pozicijos susitarimo pasiekti nepavyko. Ieškovas, neatsižvelgdamas į atsakovo reikalavimus, toliau savavališkai vykdė darbus, numatytus sutarties 2.1 b, c, d, g, i, k, l, n punktuose. Ieškovas pateikė nekokybiškai atliktą eskizinį namo išplanavimo projektą, vėluodamas 4 mėnesius (be aiškinamojo rašto, privalomų suderinimo parašų, nenurodytas bylos rengimo tikslas, 2010-03-14 ST ekspertizės aktas). Atsakovas UAB „Mideira“, neturėdamas eskizinio projekto, negalėjo paruošti ir ieškovui pateikti reikiamos dokumentacijos: projektavimo užduoties ir projektavimo sąlygų. Vėluodamas daugiau kaip pusę metų, ieškovas atsakovui perdavė atskiras projekto dalis. Pateikto darbo negalima laikyti užbaigtu ar net dalinai užbaigtu statinio projektu, nes jis yra nepasirašytas ir nėra tinkamai patvirtintas. Vadovaujantis sutarties Nr. 07/38 5 p. UAB „Mideira“ nutraukė sutartį su UAB „Eskizas“. Ieškovas galimai sąmoningai apgaudinėjo atsakovą, turėdamas savanaudiškų tikslų siuntinėjo įvairius priminimus atsakovui nurodydamas, kad šis yra jam skolingas 33 000 Lt, kreipėsi į UAB „Gelvora“ dėl pinigų išieškojimo. Ieškovo darbų rezultatas yra niekinis, nes jis nebuvo priimtas įprastine darbų priėmimo-perdavimo prasme ir negali būti vertinamas kaip baigtinis tinkamas darbo rezultatas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Mideira“ ieškovui UAB „Eskizas“ 49 500 Lt skolos, 10 024,85 Lt palūkanų, 250 Lt nuostolių, 8,28 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (59 774,85 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 1 793 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 1 200 Lt už advokato pagalbą, priteisė atsakovo UAB „Mideira“ valstybei 26,14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 t. b. l. 36-43).

Teismas nurodė, kad tam, kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. Užduotį ir kitus pradinius duomenis perduoti rangovui privalo užsakovas. Tačiau įstatyme nustatyta, kad užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas, o užduotis tokiu atveju tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad projektavimo užduotį įsipareigojo pateikti užsakovas iki 2008-01-20, tačiau jis to nepadarė. Remiantis sutarčių sudarymą reglamentuojančiomis CK 6.162 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą ir priimant pasiūlymą arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais, o sutartis galioja (laikoma sudaryta), kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, nors ir nesusitarta dėl antraeilių, su išimtimis, nustatytomis CK 6.181 straipsnyje, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas sutarties sudarymo momentu buvo gavęs pakankamai apibūdintą ir išreiškiančią užsakovo ketinimų esmę - užsakovo užduotį projektavimo darbams. Tai liudija ieškovo parengtas eskizinis projektas ir sutarties šalių veiksmai po sutarties sudarymo - šalys bendradarbiaudamos priimdavo reikalingus projektavimo sprendimus. Akivaizdu ir tai, kad negavęs pakankamai apibūdintos ir išreiškiančios užsakovo ketinimų esmę užsakovo užduoties projektavimo darbams rangovas negalėtų parengti eskizinio projekto. Kadangi eskizinį projektą vykdytojas - UAB „Eskizas“ parengė ir užsakovas jį patvirtino, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad tokio turinio užduotis ir buvo užsakovo formuluojama rangovui, todėl nepagrįstu laikytas atsakovo argumentas, kad ieškovas negalėjo atlikti projektavimo darbų, nes jis jam nebuvo pateikęs užduoties. Atsakovas sutartimi buvo įsipareigojęs pateikti ieškovui projektavimo užduotį iki 2008-01-20, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė ir tik eskiziniu projektu faktiškai buvo nustatyta užduotis ieškovui. Atsakovas patvirtino eskizinį projektą 2008-02-11, nuo to momento tokio turinio projektavimo užduotis tapo privaloma abiems šalims.

Iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad jis, būdamas pagal projektavimo sutartį įsipareigojęs ieškovui pateikti projektavimo sąlygas iki 2008-01-20, sutarties galiojimo metu iš viso nebuvo padavęs prašymo Kauno miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Atmestas atsakovo argumentas, kad jis negalėjo kreiptis dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo neturėdamas eskizinio projekto, nes eskizinis projektas nėra priskirtas prie būtinų projekto rengimo teisinių pagrindų (STR „Statinio projektavimas“ I skirsnis), be to, nustatyta, kad eskizinis projektas jam buvo perduotas 2008-04-14. Teismas laikė, kad atsakovas nepagrįstai ginčija, jog šis dokumentas nėra eskizinis projektas, o tėra priešprojektiniai pasiūlymai. Ieškovo pateiktas eskizinis projektas atitinka projekto rengimo dokumentą – projektinį pasiūlymą - eskizinį projektą, kaip numato STR „Statinio projektavimas“ 7.2.1 p. Atsakovo nurodyto dokumento - „priešprojektinių pasiūlymų“ nei įstatymai ir poįstatyminiai aktai nenumato. Teismas sprendė, kad pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir jį pateikti priklausė atsakovui, todėl jis turėjo įspėti kitą šalį – ieškovą, jeigu dėl kokių nors priežasčių negalėjo šio įpareigojimo įvykdyti. Iš ieškovo atstovo ir liudytojos N. Ą. paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas elgėsi priešingai – aktyviai dalyvavo projekto rengimo darbuose, derindamas sprendinius, o tai patvirtina, kad jis pritarė projektavimo darbams. Atsakovas, neįspėdamas ieškovo, kad nesikreipė dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, neatskleidė kitai sutarties šaliai galimų kliūčių sutarties tikslams – projektavimo darbų rezultatui pasiekti, nes be projektavimo sąlygų sąvado projektas būtų neteisėtas. Teismas rėmėsi ieškovo atstovo paaiškinimais ir vertino esant įrodyta aplinkybę, kad atsakovo direktorius ragino daryti projektą, žadėjo pateikti dokumentus, nes šie paaiškinimai atitinka atsakovo elgesį. Nustatyta, kad atsakovas, neturėdamas būtinų dokumentų projektavimo sąlygų sąvado, atskiras projekto dalis užsakė pas kitą projektuotoją ir šie darbai buvo atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsakovas, priimdamas darbus perdavimo-priėmimo aktu 2008-10-24, ieškovui jokių pretenzijų neturėjo, priėmimo-perdavimo akte jokių pastabų neįrašė, po darbų perdavimo nereikalavo ieškovo pašalinti trūkumus, todėl jis negali šiame ginče remtis trūkumų faktu. Tai, kad atsakovas, kaip teigia atsakovo atstovas, pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą neišanalizavus pateiktų projektavimo dokumentų, priėmė darbą jo nepatikrinęs, neduoda jam teisinio pagrindo remtis darbo trūkumų faktu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad parašų nebuvimą dokumentuose galima pastebėti iškart, tai negali būti laikoma paslėptu trūkumu. Tokias atliktų darbų priėmimo teisines pasekmes nustato CK 6.662 str. Užsakovas, pasirašydamas atliktų darbų aktus, sutiko su darbų atlikimu, dėl to atmestini jo teiginiai, jog rangovas darbus vykdė nekokybiškai ir už juos yra sumokėta be pagrindo. Teismas sprendė, kad yra pagrįstas ieškovo atstovo paaiškinimas, jog ieškovas nebaigė projektavimo darbų ir negalėjo jų baigti, nes jam nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, todėl nėra ir pasirašyti atliktų projekto dalių dokumentai. Toks aiškinimas atitinka Statybos įstatymo 20 straipsnyje ir STR „Statinio projektavimas“ VI skyriuje nustatytą statinio projekto pasirašymo tvarką. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-05-17 rašto Nr. (7.9)-2D-5505 (b. l. 53-55) matyti, kad statinio techninis projektas yra parengtas nesant privalomiems statinio rengimo dokumentams, pažeidžiant STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatas, kas patvirtina ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, jog be dokumentų, kuriuos jam privalėjo pateikti atsakovas, jis neturėjo galimybės įvykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų pateikti projektavimui reikalingus dokumentus, buvo sutrikdytas ieškovo darbas atliekant projektavimą. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nepateikė projektavimo užduoties, galiojančią toponuotrauką atsakovas pateikė tik 2008-02-05, nors turėjo pateikti iki 2007-12-10, o projektavimo sąlygų sąvado ir esamų statinio konstrukcijų tyrinėjimų išvadų nepateikė iš viso. Atsakovas pateikė žemės nuosavybės dokumentus, tačiau jie neatitiko projektavimo sutarties sąlygoms, nes žemės nuosavybė įregistruota ne atsakovo, o atsakovo direktoriaus V. K. ir jo sutuoktinės L. K. vardu. Ieškovo vėlavimas atlikti eskizinį projektą, kitas projekto dalis yra pateisintas užsakovo įsipareigojimų pateikti dokumentus neįvykdymu (projektavimo sutarties Nr.07/38 6 punktas). Atsakovas nepateikė ieškovui reikalingų dokumentų projektavimui, todėl negali savo pareigų nevykdymo teisinti ieškovo darbų neatlikimu (CK 6.207str.). Be to, atsakovas atskiras projekto dalis - vandentiekio-nuotekų vidaus tinklų bei vandentiekio-nuotekų lauko tinklų dalies projektą, be ieškovo sutikimo pavedė atlikti kitiems rangovams ir šiais veiksmais pažeidė CK 6.650 str. 5 d. nustatytą draudimą užsakovui sudaryti sutartis su kitais asmenimis neturint generalinio rangovo sutikimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas buvo apie tai informuotas, tačiau ieškovo sutikimo neįrodinėjo. Įvertinus šalių elgesį sutarties galiojimo metu ir sutarties sąlygas laikytina, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl jam taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 1 ir 2 dalys).

Teismas nustatė, kad šalių sudaryta projektavimo sutartis Nr. 07/38 yra nutraukta iki sutartyje numatyto darbų rezultato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos į daugiabutį namą (iki 8 butų) techninio projekto, perdavimo ir priėmimo. CK 6.671 str. nustato, kad tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Šioje byloje pagal pareikštus reikalavimus nenagrinėjamas sutarties vienašališko nutraukimo pagrįstumas, o vertinama tik dėl sutarties vykdymo padarinių, t. y. dėl apmokėjimo už atliktus projektavimo darbus, pareigos grąžinti avansą. Ieškovas perdavė atsakovui, o atsakovas priėmė atskiras projekto dalis, todėl už šiuos faktiškai atliktus darbus atsakovas privalo sumokėti ieškovui. Sutartinėmis apmokėjimo sąlygomis (sutarties 3.1. ir 3.2. punktai) nebuvo apspręsta atskirų projekto dalių vertė, tačiau buvo nustatyta viso projekto vertė 110 000 Lt ir nurodyti apmokėjimo terminai po atskirų projektavimo etapų. Iš UAB „Būsto sprendimai“ 2010-02-02 darbų atlikimo patikros akto Nr. SD-2117/10 matyti, kad pagal ieškovo prašymą buvo nustatyta atlikto techninio projekto įvykdymo apimtis pagal projektavimo sutartį Nr.07/38 - 75 procentai, imant domėn, kad neatliktos projekto dalys: vandentiekio – nuotekų lauko ir vidaus tinklų dalys, elektrotechninė lauko tinklų dalis, dujotiekio lauko tinklų dalis, nepilnai sukomplektuota Bendrųjų duomenų dalis, neatliktas projekto derinimas (įskaitant statybos leidimą bei kitus privalomuosius dokumentus) (b. l. 33). Ieškovas atliko projektavimo sutartyje numatytų darbų dalį, darbus priėmė atsakovas. Atsakovas neįrodė ieškovo kaltės pažeidus sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo atlikti pagal šalių sudarytą sutartį projektavimo darbai yra padaryti nekokybiškai, netinkamai. Įrodinėjimo pareiga priklauso šalims (CPK 178 str.). Teismas nesivadovavo statybinės-techninės ekspertizės akto (b. l. 63-66) išvadomis kaip įrodymu, nes iš jo turinio matyti, kad buvo atliekama bendroji projekto ekspertizė (techninio projekto, kaip vientiso techninio dokumento, įvertinimas - LR aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 214 patvirtinto STR 1.06.03:2002 6.7, 6.8 p., aktuali redakcija 2010-09-30). Yra nustatyta, kad faktiškai dėl atsakovo kaltės – jam nepateikus reikalingų dokumentų, techninis projektas nebuvo padarytas. Ekspertui tebuvo pateiktos tam tikros nebaigto projekto dalys. Teismas laikė, kad ieškovui faktiškai atlikus 75 proc. darbų pagal šalių sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį ir atsakovui šiuos darbus priėmus, atsakovas privalo jam atlyginti už atliktus darbus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Mideira“ (2 t. b. l. 48-61) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo į bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka iškviesti ekspertus doc. dr. J. A. B. ir UAB „Būsto sprendimai“ atstovą. Nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas šiais motyvais:

1. Dėl teismo motyvo, jog ieškovo vėlavimas atlikti eskizinį projektą, kitas projekto dalis pateisintas užsakovo įsipareigojimų pateikti dokumentus neįvykdymu (projektavimo sutarties Nr.07/38 6 punktas). Pažymėtina, kad minėtas sutarties punktas nustato projektavimo darbų atlikimo termino nukėlimą užsakovui vėluojant mokėti. Kadangi ieškovas nebuvo pateikęs sutarties 3.2 p. b) dalyje nurodytų projekto dalių, nebuvo atsiradusi prievolė mokėti, todėl teismas nepagrįstai preziumuoja, kad ieškovo vėlavimus sąlygojo sutarties 6 p. nuostatos. Darbų rezultato pridavimo, priėmimo nebuvo, kaip numatyta Sutarties l0 p. Nepasirašyti atliktų darbų aktai, darbai nepriduoti, todėl akivaizdu, kad abu mokėjimai (15 000 Lt 2007-11-20 ir 18 000 Lt 2008-04-14) skirti techninio projekto vykdymui nenurodant konkrečių darbų, nes jie neatlikti.

2. Dėl užsakovo užduoties. Akivaizdu, kad ieškovas turėjo atsakovo užduotį projektavimo darbams atlikti. Tai patvirtina, kad ieškovas galėjo eskizinį suderintą išplanavimo projektą atlikti kaip numatyta sutartimi iki 2007-12-17. Nėra abejonių, kad šalys bendradarbiavo ir priimdavo reikalingus projektavimo sprendimus, bet ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 07/38, nepateikė atsakovui eskizinio suderinto išplanavimo projekto iki 2007-12-17, nepateikė techninio projekto brėžinių iki 2007-12-30 (sutarties punktas 2.3). Ieškovo teigimu atsakovas 2008-02-11 savo parašais patvirtino eskizinį projektą, o 2008-04-14 perdavimo - priėmimo aktu Nr. 2 PR 07/04 jį priėmė. Tačiau atsakovas 2008-02-11 pasirašė ne eskizinį projektą, o priešprojektinius pasiūlymus, keturis brėžinius, kurių negalima įvardinti kaip eskizinį išplanavimo projektą, sutartą atlikti pagal sutartį.

3. Dėl prašymo Kauno miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Atsakovas, neturėdamas eskizinio projekto, tokios galimybės neturėjo, kas išplaukia ir iš sprendime konstatuotos aplinkybės, kad eskizinis projektas atsakovui buvo perduotas 2008-04-14. Sutartimi sutarti darbai nebuvo laiku padaryti ir priduoti, atsakovas 2008 m balandžio mėn. kreipėsi į ieškovą, pasiūlė sudaryti naują sutartį, kadangi sutartyje Nr. 07/38 numatyti darbai neatlikti. Ieškovas naujos sutarties nesudarė, sutartis Nr.07/38 liko nepakeista. Sutarties įvykdymas buvo sužlugdytas. Tolimesnis bendradarbiavimas tapo neįmanomas, neliko sutartinių įsipareigojimų, tapo neaiški tolimesnė techninio projekto darbų užduotis. Ieškovas turėjo pareigą vykdyti sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus sutartimi, ir, negalėdamas jų vykdyti, privalėjo kreiptis į atsakovą, nurodydamas tas priežastis bei reikalaudamas jų pašalinimo. Ieškovas jokių veiksmų nesiėmė ir nepateikė atsakovui informacijos, dėl kokių priežasčių ieškovas nevykdo sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Iš dokumentacijos, perduotos aktu Nr. 3 2008-10-24 matyti, kad ieškovas, neturėdamas tam pagrindo, savavališkai atlikinėjo techninio projekto darbus, pažeidė sutartimi sutartus terminus, ieškovas savavališkai pateikė atsakovui parengtos techninės dokumentacijos perdavimo-priėmimo Aktą Nr. 3 PR 07/04 už 2008 spalio 24 d. Teismas nepagrįstai nustatė, kad paminėtus darbus ieškovas galėjo atlikti, tam iš atsakovo nebuvo reikalingi dokumentai.

4. Dėl atsakovo argumentų, kad jis, neturėdamas eskizinio projekto, neturėjo galimybės kreiptis dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, motyvuodamas tuo, kad nėra priskirtas prie būtinų projekto rengimo teisinių pagrindų (STR „Statinio projektavimas“ I skirsnis). Teismas savo sprendimą grindė Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas nuostatomis (2011-01-30 redakcija) ir davė nuorodas į šioje redakcijoje esančius straipsnius, tačiau Projektavimo sutartis buvo sudaryta 2007-11-20 ir šalys turėjo savo veiklą vykdyti pagal minėto reglamento redakcijoje, galiojusioje nuo 2007-01-26 iki 2009-04-03, nustatytas nuostatas. Ieškovas teigia, kad atsakovas 2008-02-11 savo parašais patvirtino eskizinį projektą, o 2008-04-14 perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2 PR 07/04 jį priėmė. Projekte (Dalis: priešprojektiniai pasiūlymai), matyti, kad tai tie patys brėžiniai, kurie buvo pateikti atsakovui 2008-02-11. Atsakovas 2008-02-11 pasirašė ne eskizinį projektą, o projektinius pasiūlymus, nes pateikti brėžiniai savo turiniu neatitinka LR Statybos įstatymo reikalavimų. Neturėdamas tinkamo eskizinio projekto atsakovas negalėjo paruošti detalaus plano, parengti projektavimo sąlygų, statinio projektavimo užduoties dėl to lieka neaiški paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su statytojo reikalavimais.

5. Dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Teismo nuomone tai, kad atsakovas nesikreipė raštiškai į ieškovą dėl netinkamo darbų atlikimo įrodo jo kaltę, o to nedarant ieškovui, viskas vertinama atvirkščiai. Teisme duoti liudytojų parodymai taip pat vertinti tik pagrindžiant ieškovo teiginius. Teismas priimdamas savo sprendimą vadovavosi taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Sprendimas priimtas remiantis aplinkybėmis, kurias teismas laiko tikėtinomis, pasikliaudamas vien ieškovo žodiniais paaiškinimais, tuo pačiu visiškai ignoruojant imperiatyvius įstatymų reikalavimus, kurie šiuo atveju taikytini rangovui. Nors sutarties šalys ir nustatė, kad ieškovas turi pateikti atitinkamus dokumentus bei darbų programą, tačiau šis susitarimas taip pat saistomas norminių teisės aktų reikalavimų: Reglamento (STR 1.05.06:2005) IV skyriuje nustatyta, kad užsakovas turi pateikti projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus, t. y. detalųjį planą (Teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais), nuosavybės teisę ar kitokią teisę į žemę (statybos sklypą) ar vandens telkinį (ar jo dalį) patvirtinančius dokumentus, statinio bendraturčių sutikimą, projektinius pasiūlymus (jei jie rengiami), statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statinio projektavimo užduotį, statinio ir statybos sklypo statybinių tyrinėjimų dokumentus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo atlikti pagal šalių sudarytą sutartį projektavimo darbai yra padaryti nekokybiškai, netinkamai, kadangi nepagrįstai nesivadovavo statybinės-techninės ekspertizės akto (b. l. 63-66) išvadomis kaip įrodymu, tai paneigiančiu.

6. Dėl ekspertų apklausos. Bylos nagrinėjimo metu iškilo eksperto apklausos būtinybė, nes atsakovas būdamas ne specialistas negalėjo tinkamai apibūdinti ieškovo atliktos projektinės dokumentacijos. Teismas atmetė atsakovo prašymą apklausti byloje ekspertą, kas būtų padėję išsiaiškinti atliktų projekto dalių kokybę ir vertę, jei jau laikytina kad projektas yra vertintinas kokybės prasme. Tuo tarpu ieškovo teiginys, kad faktiškai atlikti 75 proc. sutartimi numatytų darbų paremti jo samdytų ekspertų nuomone teismo pripažintas pagrįstu. Teismo nuomone tai patvirtina UAB „Būsto sprendimai“ 2010-02-02 darbų atlikimo patikros aktas. Tačiau iš UAB „Būsto sprendimai“ patikrai pateiktos dokumentacijos nesimato, kad pateikta ta pati dokumentacija, kuri buvo perduota atsakovui parengtos techninės dokumentacijos perdavimo - priėmimo aktu Nr. 3PR 07/04 už 2008 m. spalio 24 d. Iš patikros akto matosi, kad nebuvo vertinama ieškovo dokumentacija perduota atsakovui aktu Nr. 3, nebuvo nustatyta atsakovui ieškovo perduotos techninės dokumentacijos atliktų darbų pagal sutartį dalis. Iš akto nesimato, kad atsakovas visus 75 proc. pagal sutartį darbų yra priėmęs. Iš patikros akto matosi, peržiūrėjus pateiktą dokumentaciją projektinių sprendinių teisingumas, racionalumas bei atitikimas LR galiojančioms statybos normoms šios patikros metu nebuvo analizuojamos. Be to, išvadą pateikė ieškovo pasamdyta privati bendrovė, tuo tarpu byloje yra valstybinės institucijos pateikta išvada, kuri paneigia UAB „Būsto sprendimai“ išvadą, o dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovo nuomone bylos nagrinėjimo metu turėjo būti apklausti abu ekspertai, nes tik tokiu būdu būtų galima objektyviai įvertinti abiejų šalių įrodymus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 65-71) ieškovas UAB „Eskizas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:

Šalies argumentai

1. Dėl teismo motyvo, jog ieškovo vėlavimas atlikti eskizinį projektą, kitas projekto dalis pateisintas užsakovo įsipareigojimų pateikti dokumentus neįvykdymu (projektavimo sutarties Nr.07/38 6 punktas). Atsakovas netiksliai apeliaciniame skunde nurodo paties Projektavimo rangos sutarties 6 punktą, t. y. jog šis punktas numato būtent projektavimo darbų atlikimo termino nukėlimą užsakovui vėluojant mokėti, nors, iš tikrųjų, Projektavimo sutarties 6 punktas numato projektavimo darbų atlikimo termino nukėlimą užsakovui vėluojant mokėti ar vykdyti savo įsipareigojimus pagal nustatytus terminus. Būtent šia sąlyga, t. y. vėlavimu vykdyti savo įsipareigojimus pagal nustatytus terminus, remiantis, pirmosios instancijos teismas ir padarė atsakovo netenkinančią išvadą, jog paties atsakovo kaltė lėmė, jog projektavimo darbai nebuvo vykdyti pagal sutartyje nustatytus terminus.

2. Dėl užsakovo užduoties. Ieškovas neneigė, kad projektavimo užduotis buvo suformuota šalių veiksmais, t. y. šalims suderinus eskizinį projektą. Tai patvirtina ir ieškovo atstovės baigiamosiose kalbose išsakyti paaiškinimai. Eskizinis projektas buvo derinamas ilgiau nei numatyta projektavimo sutartyje dėl ties atsakovo neapsisprendimo. Ieškovas negali įtakoti ar paspartinti atsakovo apsisprendimo proceso. Kadangi šalys privalo bendradarbiauti, siekiant vieningo rezultato - techninio projekto suderinimo ir statybos leidimo gavimo, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga atsakomybę dėl šio termino praleidimo perkelti ieškovui. Atsakovas kaip tą numato Projektavimo sutarties 3.3. punktas projektavimo užduoties, kaip atskiro rašytinio dokumento, ieškovui pateikęs nebuvo. Jau vien iš pačios Projektavimo sutarties 3.3. punkto turinio matyti, jog atsakovas privalėjo ieškovui projektavimo užduotį pateikti rašytinio dokumento formos. Jau nekalbant, jog projektavimo užduoties privaloma rašytinė forma yra numatyta ir norminiuose teisės aktuose, konkrečiai Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ 8.6 punkte (reglamento redakcija galiojusi nuo 2007-01-26 iki 2009-04-03). Minėtame punkte yra apibrėžiama statinio projektavimo užduoties sąvoka: statinio projektavimo užduotis - tai statytojo patvirtintas dokumentas, kuriama pateikiama paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai, funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą. Iš sąvokos bei iš Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ 8.6.1.-8.6.7. p., kuriuose yra apibrėžiama, kas turi būti nurodyta projektavimo užduotyje, matyti, jog projektavimo užduotis turi būti suformuluota rašytinės formos, t. y. atskirame dokumente. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas ieškovui privalėjo projektavimo užduoti pateikti kaip atskirą dokumentą, o to nepadarius, atsakovas pats savo veiksmais sąlygojo Projektavimo sutartyje nustatytų terminų, per kuriuos turėjo būti atlikti tam tikri sutartyje apibrėžti projektavimo darbai, pažeidimą.

3. Dėl prašymo Kauno miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ir dėl argumentų, kad jis, neturėdamas eskizinio projekto, neturėjo galimybės kreiptis dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, motyvuodamas tuo, kad nėra priskirtas prie būtinų projekto rengimo teisinių pagrindų (STR „Statinio projektavimas“ I skirsnis). Projektavimo sutarties sudarymo metu galiojusio statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ (redakcija galiojo nuo 2007-01-26 iki 2009-04-03) 8.4. punkte bei LR Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2007-05-19 iki 2009-08-31) 2 str. 31 p. yra reglamentuota, jog eskizinis projektas gali būti (bet neprivalo būti) naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Nors minėta nuostata yra įtvirtina suformuluojant projektinių pasiūlymų sampratą bei inkorporuota į statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ IV skyrių „Privalomųjų projekto dokumentų sudėtis“, tačiau kaip matyti iš ties reglamentavimo, eskizinis projektas nėra vienas iš privalomų dokumentų projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Atsakovas, vykdydamas Projektavimo sutarties nuostatas, niekada nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir statybos skyrių su tikslu gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Atsakovas į bylą nėra pateikęs savo teiginį, jog jis neturėdamas eskizinio projekto, negalėjo kreiptis dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, pagrindžiančių įrodymų, t. y. Urbanistikos ir statybos skyriaus atsisakymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Nurodytų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog eskizinio projekto neturėjimas negalėjo užkirsti kelio atsakovui gauti ir pateikti ieškovui projektavimo sąlygų sąvadą, yra teisėta ir pagrįsta.

4. Dėl atsakovo teiginių, jog jam buvo perduoti tik Priešprojektiniai pasiūlymai ir tai nėra eskizinis projektas. Šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovo parengtas ir pateiktas atsakovui eskizinis projektas atitinka projekto rengimo dokumentą - projektinį pasiūlymą - eskizinį projektą, kaip tą numato LR Statybos įstatymo 2 d. 31 punktas bei statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ 8.4. p. Tokią aplinkybę yra konstatavęs ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Be to, pats atsakovas 2008-02-11 savo parašais patvirtino eskizinį projektą (priešieškinio priedas Nr. 3), o 2008-04-14 priėmimo - perdavimo aktu jį priėmė nereikšdamas jokių pretenzijų. Atsakovui pirmosios pretenzijos dėl eskizinio projekto kito tik tada, kai ieškovas jo paprašė apmokėti 33 000 Lt pagal 3.2 b punktą. Be to, net ir tada atsakovas nenurodė, kas jo suderintame ir prieš 7 mėnesius priimtame eskiziniame projekte yra negerai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog jam eskizinis projektas iš viso nebuvo perduotas, yra neatitinkantis tikrovės, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme objektyviai buvo įrodyta priešingai.

5. Dėl įrodymų vertinimo. Atsakovo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus apie esamų statinio konstrukcijų tyrinėjimo išvadų nereikalingumą yra nepagrįsti. Liudytoja N. Ą. savo paaiškinimuose teiktuose teismui nurodė, jog H atliko projekto konstruktyvinės dalies skaičiavimus ir brėžinius. Taip pat paaiškino, jog atliekant darbus, buvo atkasti ir apžiūrėti pamatai, tačiau inžineriniai tyrinėjimai objektyviai buvo reikalingi. Minėtos liudytojos parodymus pirmosios instancijos teismas vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, Projektavimo sutarties bei kitų bylos nagrinėjimo metu įrodinėjamų aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas, esant prieštaringiems šalių paaiškinimams dėl esamų statinio konstrukcijų tyrinėjimo išvadų reikalingumo/nereikalingumo, laikė, jog pačia Projektavimo sutartimi (jos 3.3. p.) bei liudytojos N. Ą. parodymais buvo įrodyta, jog esamų statinio konstrukcijų tyrinėjimo išvados objektyviai buvo reikalingos ir jas atsakovas ieškovui, vykdydamas Projektavimo sutarties 3.3. p., privalėjo pateikti. Nurodytų aplinkybių visetas patvirtina, jog atsakovo motyvas, jog pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai vertinti liudytojų parodymai, yra atmestinas. Ieškovas taip pat mano, jog yra nepagrįstas atsakovo motyvas, jog teismo sprendimas buvo priimtas pasikliaujant vien žodiniais ieškovo paaiškinimais, tuo pačiu ignoruojant imperatyvius įstatymų reikalavimus. Pirma, atsakovas nenurodo, kokie imperatyvūs įstatymo reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo ignoruoti, antra, atsakovas mini statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ nuostatas, konkrečiai IV jo skyrių, kuriame yra nustatyta, jog užsakovo prievolė pateikti projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus. teismas priimtame sprendime būtent ir yra konstatavęs, jog atsakovas laiku dokumentų, reikalingų projektui parengti ieškovui nebuvo pateikęs.

6. Dėl ekspertų apklausos. Aplinkybė, jog ieškovo atlikti projektavimo darbai sudaro būtent 75 proc. visų Projektavimo sutartyje numatytų darbų, yra įrodyta UAB „Būsto sprendimai“ darbų atlikimo patikros aktu „Gyvenamojo namo rekonstrukcijos į daugiabutį namą (iki 8 butų) adresu: (duomenys neskelbtini)“. Kadangi Projektavimo sutartyje nebuvo nustatytos atskirų projekto dalių kainos, o buvo nustatyta viso projekto kaina - 110 000 Lt, todėl atsakovas ieškovui už atliktus darbus privalo sumokėti 49 500 Lt = (110 00 Lt x 0.75 - 15 000 Lt - 18 000 Lt), ką pagrįstai ir teisėtai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nurodė, kad iš UAB „Būsto sprendimai“ darbų atlikimo patikros akto matosi, jog ekspertams nebuvo perduota dokumentacija, kuri ieškovo buvo perduota atsakovui perdavimo priėmimo aktu Nr. 3 PR.07/04. Nurodyti atsakovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi UAB „Būsto sprendimai“ darbų atlikimo akte yra konkrečiai nurodytos kokios techninio projekto dalys buvo pateiktos ekspertams. Matyti, jog pateiktos dalys yra tokios pačios, kokios ieškovo atsakovui buvo perduotos perdavimo priėmimo aktais Nr. 1 PR. 07/04, Nr. 2 PR. 07/04 bei Nr. 3 PR. 07/04. Atsakovas manydamas, jog UAB „Būsto sprendimai“ darbų atlikimo akte konstatuota techninio projekto pagal Projektavimo sutartį įvykdymo apimtis nėra teisinga, turėjo galimybę kreiptis į teismą su prašymu skirti teismo ekspertizę, kurios rezultate būtų objektyviai nustatytas atliktų projektavimo darbų mastas, tačiau atsakovas to nepadarė. Todėl byloje esant kitais įrodymais nepaneigtam UAB „Būsto sprendimai“ darbų atlikimo patikros aktui, kuriame yra konstatuota, jog ieškovas yra atlikęs viso 75 proc. darbų numatytų projektavimo sutartyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog yra įrodyta ieškovo atliktų projektavimo darbų apimtis būtent tokia, kokia yra fiksuota minėtame akte, t. y. 75 proc.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2007 lapkričio 16 d. sudarė projektavimo sutartį Nr. 07/38 (I t., b.l. 10-12, toliau Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo sukurti ir perduoti atsakovo nuosavybėn gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos į daugiabutį namą iki 800 kv.m. bendro ploto. ir 200 kv.m. užstatymo ploto pagal sutarties 1 punkte nurodytas sąlygas. Taigi, ginčas šioje byloje kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių. Šiuos santykius reguliuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos. Kolegija pabrėžia, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, todėl šiai sutarčiai netaikytinos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Iš byloje esančio atsakovės 2008-11-10 rašto (I t., b.l. 23) matyti, kad sutartį nutraukė atsakovas ir ginčas dėl jos nutraukimo pagrįstumo įstatymų nustatyta tvarka nebuvo sprendžiamas, nors apie tokią galimybę ieškovas buvo įspėjęs atsakovą 2009-10-23 raštu (b.l. 29-30). Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl atsakovo nutrauktos sutarties neįvykdymo teisinių padarinių.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti ieškovui grąžinti jam sumokėtą 33 000 Lt avansą, kadangi sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo vėlavimo pateikti eskizinį projektą, dėl ko atsakovas negalėjo paruošti bei pateikti ieškovui projektavimo užduoties ir projektavimo sąlygų. Be to, nurodė, kad ieškovo pateikta projektinė dokumentacija nepasirašyta, nustatyta tvarka nepatvirtinta, parengta be privalomų projektavimo dokumentų, todėl atlikto darbo rezultatas yra niekinis.

Dėl eskizinio suderinto išplanavimo projekto

Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (2007-01-02 red. nuo 2007-07-26) 8.4. p. projektiniais pasiūlymais [5.1] laikomas eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti [5.1]. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato Statytojas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas nepateikė ieškovui, kaip numatyta sutarties 3.3 p., projektavimo užduoties raštu, todėl jo argumentai, kad projektinis pasiūlymas neatitinka jo pageidaujamos sudėties yra neįrodytas. Eskizinis išplanavimo projektas (sutarties 2.1 p., a) pap.) 2008-02-11 suderintas atsakovo parašais ant 1-3 aukštų ir rūsio patalpų eksplikacijos – eskizinio projekto dalių, jam buvo perduotas 2008-04-14 perdavimo-priėmimo aktu (I t., b.l. 16). Atsakovas remtis trūkumų faktu galėtų tuo atveju, jeigu šiame akte tuos trūkumus būtų aptaręs arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 d.). Pažymėtina, kad atsakovas apie eskizinio projekto sudėties trūkumus nėra pareiškęs ieškovui pretenzijų ir vėliau. Tuomet kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, kad eskizinis suderintas išplanavimo projektas atsakovui nebuvo pateiktas ir jam nekilo pareiga už jį apmokėti. Eskizinis projektas turėjo būti perduotas atsakovui iki 2007-12-17, todėl ieškovas pažeidė prievolę (CK 6.64 str. 3 d.). Vienok, šalys neginčija, kad atsakovas nebuvo pateikęs projektavimo užduoties, kuri buvo nustatinėjama pagal Sutartyje nurodytą sutarties objektą ir šalims derinant eskizinį projektą. Kolegija pažymi, kad pagal STR 1.05.06:2005 8.6 p. statinio projektavimo užduotis yra paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su Statytojo reikalavimais (Statytojo technine specifikacija). Tai Statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame pateikiama paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą. Kolegija laiko, kad ieškovas nebuvo gavęs pakankamai aiškios projektavimo užduoties vertinant tik pagal projektavimo sutarties Nr. 07/38 sąlygas, todėl poreikis ją aiškinti ir sprendimius derinti su užsakovu buvo būtinas. Tokia išvada darytina pagal byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat liudytojos N. Ą. parodymus. Tačiau ieškovas, kaip atestuotas teikti projektavimo paslaugas profesionalas, parengęs sutartį verslininkas, turėjo suprasti darbo užduoties pateikimo projektuotojui svarbą ir rengiant sutartį pasiūlyti atsakovui užduotį pateikti raštu, o užsakovui nepakankant žinių tą padaryti, susitarti, kad užduotį suformuluos rangovas, užsakovui išsakius pageidavimus. Šioje byloje susidarė situacija, kai šalys nėra sutartimi susitarusios dėl 898 kv. m. bendro ploto ir 293,1 kv.m. užstatymo ploto rekonstrukcijos projekto parengimo. Ieškovas tokios projektavimo užduoties raštu negavo. Tačiau atskovas eskizinį projektą suderino savo parašais ir jį priėmė. Akivaizdu, kad abi šalys veikė savo rizika, todėl atsakovas neturėtų besąlygiškai remtis CK 6.206 str. nuostatomis dėl kitos šalies prievolių neįvykdymo, nes jis, be pareigos pateikti užduotį, neįvykdė ir kitų pareigų, nepatenkančių į atsakovo riziką: nepateikė visų privalomų dokumentų: esamų statinio konstrukcijų tyrinėjimų išvados iki 2007-12-25 ir projektavimo sąlygų iki 2008-01-20, kas kliudė ieškovui tinkmai ir laiku vykdyti sutartį (CK 6.661 str. 1 d.).

Kolegija nesutinka su apeliantu, kad jis nelaikytinas pažeidusiu prievolę pagal Sutarties 3.3 p. pateikti projektavimo sąlygas tuo aspektu, kad ieškovas jam iki 2007-12-17 nepateikė eskizinio suderinto išplanavimo projekto. Šių aplinkybių įvertinimui būtina išanalizuoti teisinį reglamentavimą dėl šių projektavimo sąlygų sąvado išdavimo nuostatų, galiojusių sutarties sudarymo metu. Pagal STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (nuo 2006-09-13 red nuo 2006-09-26 iki 2008-06-02) 5.2 p. statinio projektavimo sąlygų sąvadas [4.1.1] – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Statinio projektavimo sąlygų sąvoka nurodyta STR 1.05.07:2002 5.1 p. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir kt. duomenis, taip pat pagal 10.5 p. projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami). Kaip nurodyta pirmiau pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ projektiniais pasiūlymais [5.1] laikomas eskizinis projektas, kuris buvo rengiamas nagrinėjamu atveju, todėl šiuo atveju kreipiantis dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo jis pateiktinas. Tačiau abiejų paminėtų STR analizė duoda pagrindo spręsti, kad projektinis pasiūlymas, kaip neprivalomas, bet teiktinas dokumentas, nebuvo kliūtimi atsakovui kreiptis dėl jų išdavimo. Atsakovas dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo net nesikreipė. Jis nepateikė ieškovui ir teismui įrodymų, kad jo prašymas nebuvo patenkintas dėl eskizinio projekto nepateikimo. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti Sutarties 6 p. nuostatomis dėl termino įvykdyti prievolę nukėlimo, jeigu eskizinio projekto nepateikimas laiku, jam buvo kliūtis laiku įvykdyti šią prievolę iki Sutartyje nustatytos datos - 2008-01-20. Todėl atsakovas negali remtis vien kitos šalies neįvykdymu, nes pats neatliko veiksmų, kurių rizika tenka jam pačiam.

Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (2007-01-02 red. nuo 2007-07-26) 7 p. statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado [5.27] patvirtinimo diena, o jei šis sąvadas neprivalomas, – projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena. Ginčo statiniui rekonstruoti projektavimo sąlygų sąvadas buvo privalomas ir jį pateikti ieškovui turėjo pareigą atsakovas pagal Sutarties 3.3 p. Šios prievolės jis neįvykdė. Apeliantas pateiktas projekto dalis, kurias jis priėmė 2008-10-24 perdavimo-priėmimo aktu, laiko niekinėmis, nes jos atliktos nesant privalomų statinio projekto rengimo dokumentų ir šiai nuostatai pagrįsti jis pateikė 2010-03-14 Statybinės-techninės ekspertizės aktą (I t., b.l. 63-66). Valstybinė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2010-05-17 rašte Nr. (7.9)-2D-5505 nurodė, kad Statybinės-techninės ekspertizės aktas neatitinka STR 1.06.03:2002 reikalavimų. Taip pat pažymėjo, kad ginčo statinio projektas parengtas nesant privalomiems statinio projekto rengimo dokumentams, pažeidžiant STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatas. Tokia išvada atitinka nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes. Šio reglamento nuostatos yra privalomos ne tik projektuotojui, bet ir užsakovui. Tai turėjo suprasti abi šalys, kurių kaltė yra abipusė. Ieškovas projektavimo darbus tęsė ir atsakovui nepateikus projektavimo sąvado bei esamo statinio konstrukcijų tyrinėjimo išvados. Atsakovas atliktus darbus priėmė 2008-10-24 perdavimo-priėmimo aktu, net užsakė pas kitą rangovą kitas projekto dalis: vandentiekio – nuotekų vidaus ir lauko tinklų (Sutarties 2.1 p., e), f), taip pat nesant projektavimo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas skatino ieškovą vykdyti sutartį pats nevykdydamas prievolių pagal ją yra pagrįsta. Vienok, ieškovas yra projektavimo paslaugas teikiantis profesionalas, kuris turėjo suprasti privalomų statinio projekto rengimo dokumentų svarbą ir dėl to turi prisiimti didesnę riziką, net atsakovui elgiantis nesąžiningai. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus, kuriuos atsakovas priėmė (CK 6.671 straipsnis).

Pagal Sutarties 3.1 p. už projektą atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti 110 000 Lt. Jis yra sumokėjęs ieškovui 33 000 Lt pagal dvi PVM sąskaitas faktūras: Nr. 93 ir 94, išrašytas pagal 2008-04-10 ir 2008-04-14 priėmimo-perdavimo aktus. Pagal sutarties 3.2 p. avansinis mokėjimas sudarė 15 000 Lt, tarpinis mokėjimas – 18000 Lt pridavus eskizinį suderintą išplanavimo projektą. Kolegija laiko, kad ieškovas parengė ir perdavė atsakovui eskizinį projektą 2008-04-10 ir 2008-04-14 priėmimo-perdavimo aktais, jo trūkumų atsakovas neįrodė, todėl privalėjo sumokėti sutartimi sulygtą mokestį (CK 6. 704 str. 1 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad mokėjimas už darbus pagal Sutarties 3.2 p. buvo išskaidytas per visą sutarties galiojimo laiką, nenustatant atskirai projekto dalių vertės. Pagal Sutarties 3.2 p. b) tarpinis 33 000 Lt mokėjimas turėjo būti atliktas atsakovui pridavus projekto dalis, numatytas 2.1 punkto b, c, d, e, f, g, h, i, j, k, l, n. pap. Ieškovas atsakovui 2008-10-24 perdavimo-priėmimo aktu perdavė projekto dalis, numatytas Sutarties 2.1 punkto b, c, d, g, i, k, l, ir n. pap., tai yra, iš 12 dalių, perdavė tik 8 dalis, be to, neatlino darbų pagal m) pap, bet kaip minėta pridavė eskizinį projektą pagal a) pap. Galutinis atsiskaitymas - 44 000 Lt turėjo būti atliktas pridavus atsakovui projekto dalis, nurodytas Sutarties 2.1 punkto m pap. Ieškovas atliktų darbų kiekį grindė Darbų atlikimo patikros aktu, kuriame konstatuota iki 75 proc darbų apimties, tačiau ieškinį pareiškė 75 proc. kainos (I t., b.l. 33). Šiame akte nėra nurodyti darbų kiekio vertinimo kriterijai, projekto dalių kainos, todėl aktas visiškai nemotyvuotas ir neinformatyvus. Jame tik konstatuota, kad darbai atlikti nepilnai, kas yra akivaizdu ir pagal priėmimo-perdavimo aktus. Be to, dar nurodyta, kad nepilnai sukomplektuota Bendrųjų duomenų dalis. Todėl kolegija daro išvadą, kad šalims nepateikus techninio projekto dalių kainos, ji nustatytina sutarties kainą 110 000 Lt dalinant iš projekto dalių skaičiaus – 14 ir nustatytina vienos projekto dalies kaina – 7857 Lt. Tuomet visų devynių ieškovo atliktų projekto dalių kaina - 70 713 Lt. Iš šios sumos atėmus eskizinio projekto vertę 7857 Lt, likusią kainos dalį sudaro 62 856 Lt. Kadangi atlyginimas už projektavimo paslaugas priklauso nuo atliktų darbų kokybės, jų apimties, santykio su bendra sutartyje sulygta darbų kaina bei abiejų šalių prisiimtos rizikos dėl perduoto rezultato panaudojimo tolimesnių galimybių, todėl esant abipusiai šalių rizikai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovas turėtų ieškovui sumokėti puse iš 62 856 Lt sumos už 2008-10-24 perdavimo-priėmino aktu perduotus darbus, kurie buvo atlikti be privalomų statinio rengimo dokumentų, tačiau atsakovui skatinant ieškovą vykdyti sutartį, kas suponuoja ir jo kaltę, todėl jis negali besąlygiškai remtis ieškovo prievolės netinamu įvykdymu (CK 6.206 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 33 000 Lt, o turėjo sumokėti 39285 Lt (31 428 Lt + 7857 Lt), todėl liko skolingas 6285 Lt, kurie yra pagrindu iš dalies tenkinti apelianto apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą pakeisti, priteistą iš atsakovo 49 500 Lt skolą sumažinti iki 6285 Lt. Kolegija laiko, kad taip bus pasiekta šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ir nepažeistos CK 1.5 straipsnio nuostatos dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo.

Kaip nurodyta pirmiau, sutartį atsakovas nutraukė 2008-11-10 raštu (I t., b.l. 23), tuomet atsakovas įgijo teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.). Šalių sutartyje nebuvo numatyta palūkanų dydis, todėl ieškovas jas skaičiavo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 ir 4 dalį už laikotarpį: 2009-01-09 iki 2010-05-10 arba už 486 dienas. Ieškovo ieškinį laikant pagrįstu 6285 Lt sumoje, palūkanos (norma 15,21) sudarytų 1 272,85 Lt., todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje pakeistinas, iš atsakovo priteistos 10 024,85 Lt palūkanos sumažintinos iki 1 272,85 Lt.

Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakomybę už šalių sutartinių prievolių neįvykdymą laiku ir tinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė tik vienai Sutarties šaliai - atsakovui. Teismas turėjo įvertinti, kad ieškovas - projektavimo paslaugas teikiantis profesionalas neįspėjo atsakovą dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, nepasinaudojo galimybe nepradėti darbų arba juos sustabdyti, jeigu atsakovas nevykdė Sutartyje nurodytų pareigų, kas turi įtakos perduotą darbą panaudoti pagal paskirtį, juolab, kad Sutartis nutraukta (CK 6.659 str., 6.661 str.). Atsakovas taip pat turėjo naudotis jam suteiktomis teisėmis darbo atlikimo metu (CK 6.658 str.). Šalys turėjo bendradarbiauti sąžiningai ir kooperuotis (CK 6.158 str., 6.200 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad rangos sutarties šalių bendro pobūdžio pareiga bendradarbiauti kyla iš įstatymo (CK 6.702 st. 1 d. 3 p., 6.704 str. 3 p.). Byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, neatsižvelgiant į paminėtas įstatymų nuostatas galėjo būti pagrindu priimti iš dalies nepagrįstą sprendimą, todėl jis ieškinio dalyje pakeistinas. Sprendimas priešieškinio dalyje paliktinas nepakeistu, nes apeliacinio skundo argumentai tokio pagrindo nesudarė.

Sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeistinas, atsižvelgiant į patenkintų (13 %) ir atmestų (87%) reikalavimų sumą (CPK 93 str. 2 d.). Atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti įskaitymą, jos priteistinos tik atsakovui (888 Lt), kaip turėjusiam teisę į 1044 Lt, bei pareigą sumokėti ieškovui 156 Lt (II t., b.l. 3,4). Taip pat iš ieškovo atsakovui priteistina puse jo turėtų žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą (II t., b.l. 62).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Mideira“ ieškovui UAB „Eskizas“ priteista 49500 Lt skolos, 10024,85 Lt palūkanų, 250 Lt nuostolių, 8,28 % metinių palūkanų už priteistą sumą (59774,85 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 1793,00 Lt žyminio mokesčio ir 1200 Lt už advokato pagalbą pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo UAB „Mideira“ (įmonės kodas 300543419) ieškovui UAB „Eskizas“ (įmonės kodas 132343990) 6285,00 Lt skolos, 1272,85 Lt palūkanų, 250,00 Lt nuostolių, 8,28 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 807,85 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-05-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 234,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo UAB „Eskizas“ atsakovui UAB „Mideira“ 888 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB “Eskizas” atsakovui UAB “Mideira” 893 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Dalė BurdulienėKolegijos teisėjos Aušra BaubienėNeringa Venckienė