- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- AS-822-535-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Pensijų fondų dalyvių asociacijos
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Pensijų fondų dalyvių asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pensijų fondų dalyvių asociacijos skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pensijų fondų dalyvių asociacija (toliau – ir Asociacija arba pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-06-26 sprendimą Nr. (10.10)1-3910; 2) pripažinti, kad į visų pensijų fondų dalyvių pensijų fondų sąskaitas už 2009 m. I ketvirtį neteisėtai buvo pervesta mažesnė pensijų įmokų dalis (valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis); 3) pripažinti, kad visi pensijų fondų dalyviai, kurie sudarė pensijų kaupimo sutartis iki 2009-07-01 turi teisę, kad į jų pensijų fondų sąskaitas būtų pervesta ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; 4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervesti visiems pensijų fondų dalyviams į jų pensijų fondų sąskaitas už 2009 m. I ketvirtį ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti Pensijų fondų dalyvių asociacijos skundą dalyje dėl reikalavimų pripažinti, kad į visų pensijų fondų dalyvių pensijų fondų sąskaitas už 2009 m. I ketvirtį neteisėtai buvo pervesta mažesnė pensijų įmokų dalis (valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis); pripažinti, kad visi pensijų fondų dalyviai, kurie sudarė pensijų kaupimo sutartis iki 2009-07-01 turi teisę, kad į jų pensijų fondų sąskaitas būtų pervesta ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervesti visiems pensijų fondų dalyviams į jų pensijų fondų sąskaitas už 2009 m. I ketvirtį ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Skundą dalyje dėl antro ir trečio reikalavimo teismas atsisakė priimti, pažymėjęs, kad veiksmo ar sprendimo pripažinimas neteisėtu yra susijęs su faktinių duomenų konstatavimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas, tokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja aplinkybes, pagrindžiančias proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ar kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra, yra laikomi įrodymais, todėl, teismo vertinimu, faktinių duomenų pripažinimas ar paneigimas negali būti laikomas atskiru skundo reikalavimu. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, teismas konstatavo, kad pensijų kaupimo santykiai pagal minėtą įstatymą – tai individualūs sutartiniai santykiai.
Teismas pažymėjo, kad Asociacija antrą, trečią ir ketvirtą skundo reikalavimus, gindama viešąjį interesą, reiškia visų pensijų fondų dalyvių vardu. Tačiau teisė paduoti skundą atstovaujamųjų vardu (pagal analogiją su Civilinio proceso kodekso 59 straipsnio 2 dalimi) turi būti atskirai aptarta įgaliojime, todėl teismas atsisakė priimti skundą šioje dalyje kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.
II.
Pareiškėjas Pensijų fondų dalyvių asociacija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.
Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais: 1) Teismas nutartyje nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, yra netinkami. Tiek CK 1.138 str. 1 p., tiek Vartotojų teisių gynimo įstatymo 30 str. 2 d. kaip vieną iš įstatymo numatytų asmens pažeistų teisių gynimo būdų yra numatę tų teisių pripažinimą. Be to, grupės ieškiniai viešajam interesui ginti yra priskiriami tokioms ieškinių rūšims, kaip ieškiniai dėl pripažinimo ar teisių santykių modifikavimo; 2) teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai nustatinėjo viešojo intereso buvimą ar nebuvimą; 3) teismas netinkamai aiškino viešojo intereso egzistavimą: konstitucinių vertybių apsauga, asmens pažeistų teisių gynyba, teisingumo užtikrinimo siekimas laikytina viešuoju interesu; 4) Pensijų fondų dalyviai yra finansinių paslaugų vartotojai, todėl jų teisių gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis; 5) pensijų kaupimo santykiuose dalyvauja ne du privatūs teisinių santykių subjektai, o trys: dalyvis, pensijų kaupimo bendrovė, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 str. 2 d., 7 d., 9 d.); 6) santykius pripažinus individualiais sutartiniais santykiais, kyla klausimas, ar valstybė, priimdama Reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymą, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto privačios nuosavybės neliečiamumo principo; 7) Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl dalies reikalavimų kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens. Teismo minėta CPK 59 str. 2 d. reglamentuoja sutartinio atstovavimo teisinius santykius, o šiuo atveju yra susiklostę įstatyminio atstovavimo teisiniai santykiai. ABTĮ aiškiai apibrėžia visus administracinio proceso dalyvius, tame tarpe ir asmenis, kurie gali paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo. ABTĮ 56 str. 1 d. numato, kad [...] organizacijos [...] gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Vartotojų teisių gynimo įstatymo 30 str. 1 d. numatyta, kad vartotojų viešąjį interesą gina [...] šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos. Minėto įstatymo 31 str. nereikalauja, kad asociacijos pateiktų teismui įgaliojimą. Teismo nurodomo įgaliojimo pateikimas teismui ne tik prieštarauja pačio grupės ieškinio (pareiškimo) viešajam interesui ginti instituto esmei, bet ir apskritai paneigia asmens procesinę teisę kreiptis į teismą. Be to, visų pensijų fondų dalyvių įgaliojimų įforminimas akivaizdžiai neatitinka protingumo, proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir kitų teisės principų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipia dėmesį, kad pagal savo įstatus Asociacija gali ginti tik savo narių teises ir interesus, be to, kai kurie iš Asociacijos narių yra pareiškę savarankiškus reikalavimus dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai pritaikė minėtą proceso teisės normą.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taigi ši teisės norma gali būti taikoma tik tuo atveju, kai skundą (prašymą) kito asmens (o ne savo) vardu paduoda asmuo, kuris yra neįgaliotas vesti bylą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas padavė skundą savo, o ne kitų asmenų vardu, nes skunde pareiškėju aiškiai nurodoma Pensijų fondų dalyvių asociacija. Tai, kad skundo reikalavimai yra susiję su kitų asmenų (pensijų fondų dalyvių) interesais, dar nereiškia, kad skundas yra paduotas kitų asmenų vardu.
Pastebėtina, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytais atvejais asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tokiais atvejais skundus jie pareiškia ne kitų asmenų, bet savo vardu, nors paprastai ir kitų asmenų interesais. Administraciniame procese minėti asmenys dalyvauja kaip savarankiški proceso dalyviai (ABTĮ 56 str. 2 d.). Teisė savo vardu veikti iš esmės kitų asmenų interesais tokiais atvejais išplaukia iš atitinkamų įstatymų.
Apibendrinant aukščiau paminėtą, konstatuotina, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Kitų Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų teisinių pagrindų, kuriems esant galima būtų atsisakyti priimti skundą (prašymą), pirmosios instancijos teismas nenurodė. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalis naikintina ir skundo priėmimo klausimas šioje dalyje perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 21 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti Pensijų fondų dalyvių asociacijos skundą dalyje dėl reikalavimų pripažinti, kad į visų pensijų fondų dalyvių pensijų fondų sąskaitas už 2009 m. I ketvirtį neteisėtai buvo pervesta mažesnė pensijų įmokų dalis (valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis); pripažinti, kad visi pensijų fondų dalyviai, kurie sudarė pensijų kaupimo sutartis iki 2009 m. liepos 1 d. turi teisę, kad į jų pensijų fondų sąskaitas būtų pervesta ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervesti visiems pensijų fondų dalyviams į jų pensijų fondų sąskaitas už 2009 m. I ketvirtį ne mažiau kaip 5,5 proc. pensijų fondų dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Skundo priėmimo klausimą minėtoje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.