Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria nuteistojo prašymas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo patenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Nuteistasis G. A. 2019 m. liepos 8 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dvi veikos), BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (trys veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (10 veikų), BK 25 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 25 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 187 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 260 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija) ir 263 straipsnio 3 dalį. Jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 6 mėnesiams.

2. Panevėžio apygardos teisme 2025 m. lapkričio 11 d. gautas nuteistojo G. A. prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje ir paskirtą bausmę, tai siejant su nuo 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojusiais BK 228 straipsnio 2 dalies pakeitimais (įstatymo Nr. XV-474 redakcija). Prašoma jais remiantis sušvelninti ar kitaip palengvinti nuteistojo teisinę padėtį.

3. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi nuteistojo prašymą tenkino iš dalies, G. A. nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. rugsėjo 23 d. įstatymo Nr. XV-438 redakcija). Už šias nusikalstamas veikas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat paskirta galutinė bausmė, nepakeistos. Teismas nurodė, kad naujos redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalyje maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas sumažintas vieneriais metais, tačiau G. A. skirtos mažesnės, nei šiuo metui galiojančioje BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis, bausmės.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Nuteistasis G. A. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį ir, taikant BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. rugsėjo 23 d. įstatymo Nr. XV-438 redakcija), sumažinti jam skirtą bausmę. Nurodo, kad 2025 m. vasario 1 d., kai įsigaliojo nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, neliko nuorodos į bausmės vidurkį. Nelikus imperatyvaus reikalavimo skiriant bausmę ją skaičiuoti nuo bausmės vidurkio, jo atžvilgiu palankesne redakcija laikytina galiojusi nusikaltimų padarymo metu, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikoma būtent ji. Laikant, kad laisvės atėmimo bausmė jam buvo paskirta skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, sumažėjus vidurkiui, jam gali būti paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pažymi, kad atlikdamas bausmę jau yra sumokėjęs jam teismo skirtą 24 980,08 Eur baudą (teismo pastaba – konfiskuoto turto vertė).

5. Atsiliepimu į nuteistojo G. A. skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Lukas Krivickas prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

5.1. Sutinka su apygardos teismo išvadomis, kad nauja BK 228 straipsnio redakcija lengvina nuteistojo G. A. teisinę padėtį, todėl jo veiksmai pagrįstai perkvalifikuoti pagal naują įstatymo redakciją, tačiau sušvelninti G. A. už šias veikas paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Bausmės yra proporcingos ir atitinka įvykdytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Jas parenkant buvo atsižvelgta į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų skaičių, jų trukmę ir mastą.

5.2. Skunde G. A. taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi ne tik dėl netinkamo naujos redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijos taikymo, bet ir dėl netinkamo naujos, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijos taikymo. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatos nuteistojo atžvilgiu šiuo atveju netaikytinos. 2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 50 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai jau yra įsiteisėję. Taip pat jokie kiti BK pakeitimai G. A. teisinės padėties nešvelnina, todėl nėra pagrindo sumažinti jam skirtos bausmės dydį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. A. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. A. skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą bei ginčijamos teismo nutarties motyvus, sprendžia, kad apygardos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai perkvalifikavo G. A. nusikalstamus veiksmus pagal naujos, šiuo metu galiojančios redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje netiksliai nurodė taikomos baudžiamojo įstatymo redakcijos datą ir numerį. Šį netikslumą ištaisys aukštesnysis teismas. Be to, žemesnysis teismas pagrįstai atmetė nuteistojo G. A. prašymą sušvelninti jam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį skirtas bausmes. Pagrindo jas švelninti nenustatyta.

7. Aukštesniajam teismui pateiktame skunde nuteistasis G. A. nurodo, kad naujojoje, nuo 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojusioje BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijoje yra nustatytas vieneriais metais mažesnis maksimalios laisvės atėmimo bausmės dydis. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad bausmės pagal šį straipsnį jam buvo parinktos pagal tuo metu galiojusį šios nusikalstamos veikos bausmės vidurkį, prašo paskirti jam bausmes pagal šiuo metu galiojantį bausmės vidurkį.

8. Aukštesnysis teismas, atsakydamas į minėtus nuteistojo skundo argumentus, pažymi, kad nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimas pagal nuteistojo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą, nagrinėjamu atveju pagal naujos redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalį, pats savaime nelemia būtinybės perskaičiuoti bausmės vidurkį. Perkvalifikavęs nusikalstamą veiką teismas peržiūri pagal atitinkamą straipsnį skirtą bausmę, tačiau jos pakeitimas ją švelninant ar mažinant yra peržiūrinčio bausmę teismo teisė, o ne pareiga. Paminėtina ir tai, kad nuteistajam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį buvo skirtos skirtingos laisvės atėmimo bausmės, tačiau nė viena jų neviršijo 3 metų laisvės atėmimo bausmės dydį. Taigi, nuteistajam už šiuos nusikaltimus buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios neviršijo nei tuo metu galiojusio, nei šiuo metu galiojančio BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nenustatė pagrindo pakeisti nuteistajam G. A. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį skirtas bausmes.

9. Nagrinėjamoje byloje G. A. 2019 m. liepos 8 d. Panevėžio apygardos teismo ir 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais, pakeistais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi, buvo pripažintas kaltu padaręs daugiau nei dešimt BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Didžioji dalis aptariamų nusikaltimų padaryti veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į byloje nustatytą šių nusikaltimų trukmę, mastą bei G. A. vaidmenį juose. Be to, G. A. pripažintas kaltu ir dėl kitų tyčinių labai sunkių, sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikalstamų veikų padarymo. Byloje buvo nustatyta viena G. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino esmines padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, nesutikdamas tik su jų teisiniu vertinimu. Byloje nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta G. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybę buvo pašalinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi, tačiau dėl to jam skirta bausmė nebuvo pakeista. Byloje buvo atsižvelgta ir į tai, kad G. A. dirba, vedęs, anksčiau nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ir ilgai vykusį baudžiamąjį procesą, dėl ko atitinkamai mažino bausmes. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma, net ir pasikeitus BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijai, o būtent sumažinus numatytą maksimalią laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki šešerių metų, dėl ko šis nusikaltimas dabar priskiriamas ne sunkių, o apysunkių nusikaltimų kategorijai, nesuteikia pagrindo skirti G. A. švelnesnes bausmes. Nėra pagrindo daryti kitokią išvadą ir dėl to, kad G. A., jo teigimu, yra sumokėjęs teismo nustatytą iš jo konfiskuotino turto vertę, nes įvykdyti įsiteisėjusį nuosprendį yra nuteistojo pareiga.

10. Apibendrindamas aukštesnysis teismas sprendžia, kad G. A. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį skirtos bausmės, net ir perkvalifikavus jo nusikalstamus veiksmus, kaip ir jam skirta subendrinta bausmė, atitinka byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, yra tinkamai individualizuotos, proporcingos padarytų nusikaltimų pavojingumui bei jo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui bei atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją keisti remiantis nuteistojo skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

11. Kartu aukštesnysis teismas pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi G. A. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), buvo perkvalifikuotos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. rugsėjo 23 d. įstatymo Nr. XV-438 redakcija). Iš viešai skelbiamų Teisės aktų registro duomenų matyti, kad minėtas teismo nurodytas 2025 m. rugsėjo 23 d. įstatymas Nr. XV-438 Lietuvos Respublikos Prezidento 2025 m. spalio 3 d. dekretu Nr. 1K-455 buvo grąžintas Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Naujos redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalis buvo priimta 2025 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. XV-474, kuris įsigaliojo nuo 2025 m. spalio 18 d., tad G. A. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini būtent pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Aptartas netikslumas žemesniojo teismo priimto procesinio sprendimo esmės nekeičia, todėl turi būti ištaisytas nekeičiant 2025 m. gruodžio 5 d. teismo nutarties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. A. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ištaisyti netikslumą. Vietoj nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies 2025 m. rugsėjo 23 d. įstatymo Nr. XV-438 redakcijos nurodyti 2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.