Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-753-359/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
T-753-359/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-753-359/2017
Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00133-2002-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.1.10.1. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2017 m. spalio 26 d.Kaišiadorys

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių Pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - me sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2017 m. spalio 2 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-739 nutarta taikyti nuteistajam E. K., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 5 mėnesių 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 19 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Siūloma teismui nuteistajam nustatyti šias numatytas priemones pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 75 straipsnio 2 dalį:

per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Per teismo nustatytą terminą nuteistasis E. K. nušalinimų nepareiškė, prokuroras atsiliepimo ar prieštaravimo dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teismui nepateikė.

Iš nuteistojo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens bylos matyti, kad jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 104 straipsnį, paskiriant bausmę – 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas: Vilniaus apygardos teismo 1997 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 82 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Kauno m. apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 16 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, požiūrį į darbą, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą, paties nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, likusią atlikti bausmės trukmę, t. y. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą bausmių atlikimo individualizavimo principą ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Lygtinio paleidimo komisija nuteistojo E. K. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pakartotinai svarstė posėdyje 2017 m. rugsėjo 28 d. ir priėmė nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, įvertinęs 2017 m. spalio 2 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 93-739 (priimtas vienbalsiai) taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, vertina, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys visos bausmės atlikimo metu.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – E. K. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje keturis kartus paskatintas, teigiamos nuostatos į darbą, priteistą civilinį ieškinį nuteistasis padengė, tvirti socialiniai ryšiai po galimo lygtinio paleidimo taikymo problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos bei darbo kilti neturėtų, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visos šios aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Pastebėtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus – 3 k. įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, 2 k. įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas – iš kurių 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Be to, atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema ir yra lygi 19 balų. Pastebėtina, kad nuo paskutinio vertinimo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 2 balais. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 19 balų tik 10 balai yra statiniai (nekintami), taigi nuteistasis dar tikrai gali keisti savo elgesį teigiame linkme. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, tačiau nagrinėjamu atveju rizikos mažėjimas nelaikytinas pakankamu ir įtikinančiu.

Taip pat, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Vertinimo metu nuteistasis neprisiima atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Taigi, bylos duomenys visgi rodo, kad nuteistasis iki šiol nepakankamai kritiškai vertino savo elgesį iki patenkant į įkalinimo įstaigą, nepakankamai kritiškai jį vertina ir šiuo metu, todėl tai teismui kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Iš socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, yra linkęs kartais pasielgti vedamas impulso bei išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys – nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių.

Teismo vertinimu taip pat negalima neįvertinti to, kad nuteistasis anksčiau teistas, o jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 m., tačiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas jam panaikintas. Ši aplinkybė sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė. Taip pat, E. K. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę (ar jos dalį), kuri atitiktų bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismo vertinimu negalima neįvertinti to, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo dalis yra didėle – 3 metai 5mėnesiai 15 d., o nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai, kadangi buvo baustas drausmine tvarka, kas rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 93-739 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2017 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 93-739 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis