Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Z. pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyrių (toliau – ir Institucija) dėl to, kad 2025 m. rugsėjo 7 d. 20.16 val. M. K., praeidamas jos privačioje nuosavybėje pastatytą pakeliamąjį kelio užtvarą tyčia jį sugadino. Padaryta žala viršija 151,25 Eur. Institucijos 2025 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena M. K. atžvilgiu nutraukta, nustačius, kad nėra objektyvių, faktinių ir asmens kaltę įrodančių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padarytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas. Nesutikdama su priimtu nutarimu pareiškėja pateikė skundą apylinkės teismui.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismo) 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas. Teismas, pritardamas Institucijos nutarimo motyvams, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad M. K. 2025 m. rugsėjo 7 d. 20.16 val. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Pati pareiškėja, pastatydama kelio užtvarą ir neduodama pultelio užtvaro pakėlimui, sudarė situaciją, kad M. K. į namus galėtų patekti tik pro siaurą tarpą tarp nuleisto kelio užtvaro ir stulpo. Be to, byloje nenustatyta, kad kelio užtvaro sugadinimą sukėlė būtent M. K. veiksmai, pateiktame vaizdo įraše neužfiksuoti tyčiniai veiksmai, kuriais M. K. siektų sugadinti kelio užtvarą. Nesutikdama su šia nutartimi pareiškėja pateikė skundą aukštesniajam teismui.

3. Apeliaciniu skundu pareiškėja D. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. spalio 15 d. nutarimą panaikinti ir išnagrinėti bylą apeliacine tvarka.

3.1. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pateiktas teisines aplinkybes dėl nusižengimo padarymo ir nukrypo į nuosavybės teisių nagrinėjimą. Administracinis nusižengimas padarytas tyčia, piktybiškai sudarant aplinkybes pareiškėjos turto sugadinimui.

3.2. Pareiškėja taip pat nurodo, kad teismas nenagrinėjo skunde pateiktų faktinių aplinkybių ir įrodymų. Tvirtina, kad buvo pažeistos jos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje, 178 straipsnyje ir 273 straipsnyje.

4. Atsiliepimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir D. Z. skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad byloje esantis vaizdo įrašas paneigia pareiškėjos nurodomą aplinkybę dėl kelio užtvaro sugadinimo. Vaizdo įrašas patvirtina, kad kelio užtvaras yra pajudinamas tik tiek, kiek reikia pro jį praeiti, o užtvarui trakštelėjus grąžina jį į pradinę padėtį ir akimirką stabteli pažiūrėdamas, ar viskas tvarkoje.

4.2. Pareiškėjos D. Z. nesutikimas su Institucijos nutarimu ir Kauno apylinkės teismo nutartimi yra subjektyvi pareiškėjos nuomonė, nepatvirtinanti, kad minėti sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini. Manydama, kad jos turtas buvo sugadintas tyčia, pareiškėja gali ginti savo teises civilinio proceso tvarka, o ne dirbtinai kriminalizuojant juos ir savo asmeninių konfliktų sprendimui pasitelkiant teisėsaugos institucijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėja D. Z. teigia, kad M. K. tyčia sugadino kelio užtvarą pro jį praeidamas. Pareiškėjos įsitikinimu administracinis nusižengimas padarytas tyčia, siekiant sugadinti jos turtą.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad M. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje sudėties požymių. Šiuo atveju sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas ir byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal pareiškėjos pareiškimo ir skundo argumentus dėl tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo požymių buvimo M. K. veiksmuose. Kaip minėta, nagrinėdamas skundą apeliacinės instancijos teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tai yra, ar pagrįstai buvo netenkintas D. Z. skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo M. K. atžvilgiu. Pritariant skundžiamos nutarties ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvams naikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Instituciją dėl to, kad jos manymu M. K., praeidamas pro jos privačioje nuosavybėje pastatytą ir jai priklausantį kelio užtvarą, tyčia jį sugadino. Kartu su pareiškimu D. Z. pateikė vaizdo įrašą, kuriam užfiksuotas pro kelio užtvarą praeinantis M. K.

8. ANK 115 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kuriuo vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vadovaujantis logine šios teisės normos analize, analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio sudėtimi ir tuo klausimu suformuota teismų praktika, administracinė atsakomybė kyla tik už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, kuris turi būti įrodytas pakankama byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, jog visų pirma, vertinant ar turtas buvo sunaikintas ar sugadintas tyčiniais kito asmens veiksmais, reikalinga nustatyti, kad šis turtas asmeniui taip pat yra ir svetimas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. K., praeidamas pro kelio užtvarą siekė patekti į savo gyvenamąjį namą. Pati pareiškėja pripažino, kad nedavė M. K. kelio užtvaro pultelio. Bylos duomenys patvirtina, kad kelias, kuriame pastatytas kelio užtvaras, yra vienintelis praėjimas, kuriuo galima patekti į M. K. ir pareiškėjos bendrus namus. Iš M. K. paaiškinimo matyti, kad pakeliamas kelio užtvaras buvo įrengtas be jo sutikimo. Kelio užtvarą įrengė jo sutuoktinė, su kuria analizuojamu metu vyko skyrybų procesas, tačiau tuo metu tiek D. Z. tiek M. K. buvo turto savininkai. Taigi, turtas – pakeliamas kelio užtvaras priklausė abiem sutuoktiniams. Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį kyla asmeniui, sugadinusiam svetimą turtą. Šiuo atveju, pakeliamas kelio užtvaras nelaikytinas svetimu M. K., kadangi D. Z. jį įrengė vis dar būdama santuokoje su M. K.

10. Tai, kad M. K. veiksmuose nėra ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantys pareiškėjos pateikti vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašų matyti, kad M. K. kelio užtvarą patraukia tik tiek, kad galėtų patekti į teritoriją. Praeidamas pro kelio užtvarą jį prilaiko, kad užtvaras nesiūbuotų. Be to, praėjęs pro kelio užtvarą M. K. atsisuka pažiūrėti, ar kelio užtvarui nieko nenutiko. Vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių tyčinių M. K. veiksmų, siekiant sugadinti kelio užtvarą.

11. Pareiškėjos D. Z. į bylą pateiktame UAB „V. S.“ 2025 m. rugsėjo 9 d. defektiniame akte nurodyta, kad mechaniškai lenkus kelio užtvaro kartį buvo išjudintas kelio užtvaro korpusas iš pamato. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad pilnaverčiam naudojimui kelio užtvarą reikia atstatyti. Vis dėl to, defektinis aktas patvirtina tik tai, kad siekiant naudoti kelio užtvarą pagal paskirtį, jį reikia remontuoti, tačiau nepatvirtina to, kad M. K. turėjo tyčią jį sugadinti ir kad būtent M. K. veiksmai lėmė, kad kelio užtvaras apžiūros metu buvo apgadintas. Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad M. K. praėjus pro užtvarą, užtvaras atrodo taip pat, kaip ir prieš praėjimą. Nors vaizdo įraše gali būti matomi ne visi kelio užtvaro sugadinimai, tačiau neužfiksavus veiksmų, kuriais M. K. siektų tyčia sugadinti užtvarą, pareiškėjos pateiktas 2025 m. rugsėjo 9 d. defektinis aktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kelio užtvaras buvo sugadintas M. K. veiksmais, užfiksuotais 2025 m. rugsėjo 7 d. darytame vaizdo įraše.

12. Pažymėtina, jog bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu šioje byloje tiek Institucija, tiek apylinkės teismas visapusiškai įvertino ir išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir įvertinę nustatytas aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, su kuria nesutikti nėra objektyvaus pagrindo. Šiuo atveju deklaratyvus apeliantės nesutikimas su Institucijos ir teismo sprendimais, kelio užtvaro statymas vietoje, kuri yra naudojama patekti į jos ir M. K. bendrus namus, neturint sutuoktinio sutikimo, neduodant jam kelio užtvaro valdymo pultelio, patvirtina konfliktiškus šalių santykius, kurie gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, tačiau sutinkant su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos ar nepagrįstos ir nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas, nagrinėdamas bylą buvo neaktyvus, pareiškėjos skundą išnagrinėjo neišsamiai ir dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ar padaryti kiti procesiniai pažeidimai, todėl skundo argumentai dėl neatsižvelgimo į teisines aplinkybes atmestini, kaip nepagrįsti.

13. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimo padarymo neturi kilti abejonių dėl jo fakto ir asmens kaltės, kadangi sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, tuo tarpu šioje byloje patikimų ir neabejotinų įrodymų dėl M. K. inkriminuoto nusižengimo nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. siekė sugadinti kelio užtvarą ir kad jis priklausė tik pareiškėjai, nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas pagrįstai. Atsižvelgiant į tai skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos D. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.