Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas M. Martinaitis Teisminio proceso Nr. 1-30-1-02917-2002-8

2012 m. vasario 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. už S. N. šmeižimą 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrintos šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 70 MGL dydžio 8750 Lt bauda, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir J. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL dydžio (11250 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad 2002 m. sausio 25 d. laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo J. S. pareiškimą dėl teismo administracinio darbo, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „...(duomenys neskelbtini) pirmininkui laikantis pozicijos „padėti“ teismo prestižui ir padėti atskiriems teismo antstoliams išvengti atsakomybės teisėto teisingumo sąskaita, (duomenys neskelbtini) susidarė negatyvi atmosfera, kas trukdo bylų teisingam sprendimui“, „...teismo pirmininkas laikosi priešiškai šalims, pareikšdamas, kad daugiau nepasikartos J. B. atvejis ir prieš teismo antstolius daugiau nieks teisminio proceso nelaimės“, tokiu būdu paskleidė informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) pirmininke S. N..

Be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2002 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančios direktorės pareigas S. S. pareiškimą Nr. 02-02-03, kur nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistavimas yra laukimas gauti teisę pradėti vykdyti veiklą, tai trukdo dabartiniu metu (duomenys neskelbtini), kuris vykdo (duomenys neskelbtini) pirmininkės nuostatą, kad neleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgauti konstitucines teises į veiklą ir teisėtumo įgyvendinimo“, tokiu būdu paskleidė informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) pirmininke S. N..

Be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2002 m. birželio 18 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 1 7.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), kaip įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, J. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančios direktorės pareigas S. S. pareiškimą Nr. 02-06-03, kur nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „aiškiai matosi teisėjų ir antstolių korupciniai santykiai, kurie skatinami teismo pirmininkės (...)(duomenys neskelbtini) teisėjai imdami pavyzdį iš teismo pirmininkės, blokuoja skundų padavimą ir nagrinėjimą teisme antstolių atžvilgiu (...)(duomenys neskelbtini) teisėjai gali keiktis teismo pastate, užgauliojami piliečiai (...). Manoma šį toną užduoda teismo pirmininkė, kuri išsakė savo nuomonę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylų prieš antstolius nelaimės“, tokiu būdu paskleidė informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) pirmininke S. N..

Be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2002 m. rusėjo 18 d., nuo 9.15 val. iki 14.50 val., (duomenys neskelbtini), civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, J. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančios direktorės pareigas S. S. pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo ir teismo pakeitimo, jame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „(duomenys neskelbtini) teismo pirmininkė sudarė papildomas nepakenčiamas sąlygas skundų nagrinėjimui (duomenys neskelbtini) teisme. Teismo pirmininkė naudodamasi nebaudžiamumo statusu ir piktnaudžiaudama savo padėtimi, pradėjo vykdyti šantažo ir moralinio spaudimo metodus, kas pareiškėjui nepriimtina. Tai pasireiškė straipsnio „Teismo pirmininkė prašo iškelti bylą už šmeižtą“, iš 2002-07-24. Straipsnis nukreiptas prieš laikinai einančią direktorės pareigas S. S. ir įgaliotą atstovą J. S.. Daromas spaudimas, neišsiaiškinus spausdinamas straipsnis, dabartiniu metu vyksta tardymas, daromas spaudimas, gąsdinama (...) Kadangi tiesiogiai teismo pirmininkė nepakaltinama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priverstas imtis priemonių gintis nuo šmeižto“, tokiu būdu paskleidė informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) teismo pirmininke S. N..

Be to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2002 m. spalio 30 d., nuo 9.00 val. iki 10.15 val., (duomenys neskelbtini), vykusiame viešame teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, J. S. savo pasisakyme pareiškė, kad „teismo vadovybės S. N. asmenyje prasidėjo šmeižto kompanija prieš pareiškėją, atstovus, nukentėjusius“, tokiu būdu paskleidė informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) teismo pirmininke S. N..

J. S. nuteistas ir už tai, kad 2003 m. birželio 23 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), kaip įgaliotas V. S. atstovas, J. S., žinodamas, kad V. S. skundą dėl 2003-06-05 nutarimo panaikinimo, baudžiamosios bylos iškėlimo ties spausdintiniais įrašais „2003-06-23 V. S.“ pasirašė ne V. S., o kitas asmuo, pateikė teismui šį skundą, tokiu būdu J. S. panaudojo aiškiai suklastotą tikrą dokumentą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl to, jog teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p., 3 p.).

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde neišsako konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, tačiau teigia, jog nusikalstamų veikų nėra padaręs.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 154 str. 1 d. už S. N. šmeižimą bei pagal BK 300 str. 1 d. už aiškiai suklastoto dokumento panaudojimą.

Dėl BK 154 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos

J. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 154 str. 1 d. dėl S. N. šmeižimo už tęstinę nusikalstamą veiką, kurią sudaro šeši epizodai. Skundžiamame nuosprendyje yra išsamiai aprašyti šmeižimo nusikalstamos veikos požymiai ir teisingai paminėta, jog šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, be to, vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Kolegijos nuomone, dalis epizodų, už kuriuos nuteistas J. S., neatitinka būtinų šios nusikalstamos veikos požymių, kadangi kyla abejonių dėl J. S. tyčios šmeižti kryptingumo. Kaip matyti iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, J. S. veika pasireiškė konkrečių dokumentų pateikimu (duomenys neskelbtini) teismui bei pasisakymais teismo posėdyje. Iš J. S. pateiktų dokumentų, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, matyti, kad 2002-01-25, 2002-02-19, 2002-06-18 pareiškimai yra adresuoti tik (duomenys neskelbtini) teismo pirmininkei. Šiuose pareiškimuose J. S. išsako savo nepasitenkinimą dėl teismo administracinės veiklos, antstolių darbo, bylų nagrinėjimo terminų, taip pat ir tikrovės neatitinkančius teiginius apie pačią teismo pirmininkę. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad išsakyti teiginiai apie teismo pirmininkę iš tikrųjų neatitinka tikrovės, tačiau nėra pagrindo manyti, jog pateikdamas tik teismo pirmininkei adresuotus pareiškimus dėl klausimų, kurie iš esmės priklauso jos, kaip teismo pirmininko pareigas užimančio asmens kompetencijai, J. S. siekė šiuos tikrovės neatitinkančius teiginius paskleisti kitiems ir taip pakirsti pasitikėjimą (duomenys neskelbtini) teismo pirmininke S. N.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad J. S. pasirašytus ir teismams pateiktus pareiškimus matė ir skaitė ne vienas asmuo, t. y. ne tik pati nukentėjusioji, kurią apeliantas kaltino ją žeidžiančiais prasimanytais ir nebūtais dalykais, bet ir procesų dalyviai, antstolių kontorų, teismų, advokatūrų, prokuratūrų darbuotojai bei šiaip stebintys teismo procesus asmenys, tačiau faktinės bylos aplinkybės tokių pirmosios instancijos teismo išvadų nepatvirtina. Nukentėjusioji S. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu pagal teismų ir antstolių įstatymus skundus dėl antstolių veiksmų turėjo nagrinėti ji, kaip teismo pirmininkė, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog nukentėjusiajai adresuotuose pareiškimuose be įvairių nusiskundimų dėl teismo, antstolių darbo išsakydamas ir tikrovės neatitinkančius teiginius apie pačią teismo pirmininkę, J. S. nesiekė šią tikrovės neatitinkančią informaciją paskleisti. Tiesa, jo pareiškimai, kaip matyti iš bylos aplinkybių, buvo pateikti raštinės darbuotojai, kuri dokumentus užregistravo bei susipažino su jų turiniu, tačiau, kolegijos nuomone, to nepakanka konstatuoti, jog tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskleista. Siekdamas nukentėjusiajai kaip teismo pirmininkei pateikti jai adresuojamus pareiškimus, J. S. neišvengiamai turėjo juos pirmiausia nešti į teismo raštinę, kur šie nustatyta tvarka registruojami, kaip paminėjo liudytoja G. L., tuo metu dirbusi raštinėje, su dokumentų turiniu ji susipažindavo tik todėl, kad žinotų, į kurį žurnalą registruoti gaunamus dokumentus. Vadinasi, raštinės darbuotoja su J. S. skundų turiniu galėjo susipažinti tik todėl, jog tai buvo reikalinga tinkamam teisme gautų dokumentų įforminimui, taigi iš esmės tik dėl techninių priežasčių, o ne todėl, jog pats J. S. būtų siekęs jai paskleisti skunde minimą tikrovės neatitinkančią informaciją, taigi negalima kalbėti apie J. S. tyčią apšmeižti teismo pirmininkę bei tyčinį tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, įvertinus bylos aplinkybių visetą, pirmieji trys apylinkės teismo nuosprendyje paminėti J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodai neatitinka BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl šalintini iš kaltinimo, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš dalies keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos duomenų.

Kolegijos nuomone, dėl kitų trijų BK 154 str. 1 d. nusikalstamos veikos epizodų J. S. nuteistas pagrįstai. 2002-09-18 pareiškimas pateiktas teisėjai G. V. konkrečiose civilinėse bylose, 2002-10-30 viešame teismo posėdyje taip pat buvo išsakyti įvairūs teiginiai apie nukentėjusiąją. Kaip nurodė liudytoja G. V., nagrinėjant bylą buvo pradėta kalbėti ne apie bylos esmę, o apie teismo pirmininkę, dėl to teisėja buvo priversta reaguoti bei priėmėmė atitinkamą nutartį dėl baudžiamojo persekiojimo. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo pateiktas ir 2003-06-23 skundas V. S. vardu ir, kaip nustatyta specialisto išvadoje, šio skundo autorius yra būtent J. S.. Šiuo skundu buvo skundžiamas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, taigi skundo pagrindu BPK nustatyta tvarka buvo tikrinamas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumas, be to, kaip matyti iš paties skundo, jis buvo pateiktas ir kitų asmenų žiniai. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar J. S. pateiktame pareiškime, skunde, teismo posėdyje išsakyti faktai atitinka tikrovę, tačiau padarė pagrįsta išvadą, jog J. S. teiginiai apie nukentėjusiąją yra prasimanyti ir neatitinkantys tikrovės. Kolegija pritaria, jog J. S. teiginiai apie S. N. neva vykdomas šmeižto kampanijas, nukreiptas prieš S., spaudimą ar tariamą bylų incijavimą J. S., siekiant padaryti pastarąjį nepakaltinamą, yra aiškiai nepamatuoti, niekuo nepagrįsti, žemina nukentėjusiosios kaip teismo pirmininkės reputaciją ir gali pakirsti pasitikėjimą ja, be to, dalis teiginių, atspausdinti dokumentuose, pateikti ne pačiai nukentėjusiajai, o įvairiose bylose, nagrinėjant visai kitus su pačia nukentėjusiąja tiesiogiai nesusijusius klausimus, todėl nekyla abejonių dėl J. S. tyčios kryptingumo, sąmoningo siekio paskleisti apie S. N. tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo.

Susiaurėjus kaltinimo, dėl kurio J. S. nuteistas pagal BK 154 str., apimčiai, švelnintina ir pagal BK 154 str. 1 d. nuteistajam skirtina bausmė. Tačiau žymios įtakos galutinei subendrintai bausmei tai neturi, kadangi, kaip matyti iš nuosprendžio, esminę ir didžiausią reikšmę galutinei bausmei turi ankstesnis Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, prie kuriuo skirtos bausmės buvo pridėta po dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtų bausmių.

Dėl BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos

J. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra nuteistas už tai, kad 2003-06-23, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tiksli valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), kaip įgaliotas V. S. atstovas, žinodamas, kad V. S. skundą dėl 2003-06-05 nutarimo panaikinimo, baudžiamosios bylos iškėlimo ties spausdintiniais įrašais „2003-06-23 V. S.“ pasirašė ne V. S., o kitas asmuo, pateikė teismui šį skundą ir taip panaudojo aiškiai suklastotą tikrą dokumentą. Kolegijos nuomone, ši nuosprendžio dalis taip pat pagrįsta. Klaipėdos miesto apylinkės teismui V. S. vardu pateiktas 2003-06-23 skundas atitinka dokumento požymius BK 300 str. kontekste. Nors baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-7-200/2008). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė yra tai, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė byla Nr. 2K-290/2008). Iš V. S. vardu pateikto 2003-06-23 skundo turinio matyti, kad ginčijamas 2003-06-05 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, taigi neabejotinai skundas turi juridinę reikšmę, kadangi, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, buvo vertinamas ginčijamo procesinio sprendimo pagrįstumas, BPK nustatyta tvarka įgyvendinama asmens teisė skųsti jam nepriimtinus procesinius sprendimus, todėl V. S. vardu pateiktas 2003-06-23 skundas pagal teismų praktiką laikytinas dokumentu.

Kaip teisingai paminėta ir apylinkės teismo nuosprendyje, aiškiai suklastoto dokumento panaudojimas – tai aiškiai suklastoto, t. y. dokumento, kuriame įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, pateikimas į teisinę apyvartą, kitaip tariant pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Kaip objektyviai nustatyta 2010-01-11 specialisto išvadoje, 2003-06-23 skunde ties spausdintiniais įrašais „2003-06-23 V. S.“ pasirašė ne V. S., o kitas asmuo (b. l. 29–31, t. 4). Vadinasi, dokumente užfiksuota informacija neatitinka tikrovės, kadangi jį pasirašė ne tas asmuo, kuris nurodytas, atitinkamai išreiškiama ne to asmens tikroji valia. Kaip objektyviai nustatyta kitoje 2010-05-24 specialisto išvadoje (b. l. 73–78, t. 4), 2003-06-23 skundo autorius yra J. S.. Natūralu, jog J. S., būdamas įgaliotas dukros V. S. atstovas (b. l. 55, t. 2) bei paties 2003-06-23 skundo V. S. vardu autorius, žinojo, jog skunde ties spausdintiniais įrašais „2003-06-23 V. S.“ pasirašė ne V. S., o kitas asmuo, kad skundu išreiškiama ne tikroji pačios V. S. valia, nors ji dokumento pabaigoje įvardijama kaip skundą rašęs asmuo. Be to, pats J. S. pateikė šį dokumentą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tai patvirtina teismo posėdyje apklaustos G. L., 2003 m. dirbusios raštinėje bei registravusios gaunamus dokumentus, parodymai, kad J. S. 2003 m. pateikdavo tiek savo, tiek V. S., tiek S. S. vardu rašytus skundus, tačiau asmeniškai V. S. mačiusi nėra. Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog J. S., žinodamas, kad 2003-06-23 skundas V. S. vardu yra ne jos pasirašytas, taigi suklastotas, sąmoningai tyčia pateikė šį aiškiai suklastotą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Tokie veiksmai atitinka jam inkriminuoto BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl aiškiai suklastoto dokumento panaudojimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog jam buvo neužtikrinta teisė į gynybą, neturi finansinių galimybių samdyti advokatą, o antrinė pagalba teikiama nebuvo arba skiriami advokatai veikė suinteresuotai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 8 dalis). BPK 50–52 straipsniuose nustatyta gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarka. BPK 51 straipsnyje nurodyti atvejai, kai įtariamajam (kaltinamajam) besąlygiškai turi būti užtikrinta kvalifikuota gynėjo pagalba. Vienas iš tų atvejų, numatytas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte: gynėjo dalyvavimas būtinas, kai įtariamasis (kaltinamasis) yra suimtas. Be to, gynėjo dalyvavimas privalomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį įtariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teisę atsisakyti gynėjo paslaugų. Vis dėlto gynėjo atsisakymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui yra neprivalomas, be kita ko, tada, kai kyla abejonių dėl įtariamojo ar kaltinamojo galimybės pasinaudoti teise į gynybą (BPK 52 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendime Croissant prieš Vokietiją (Croissant v. Germany, no. 13611/88, judgement of 25 September 1992) išaiškino, kad pagrįstas gynėjo paskyrimas kaltinamajam prieš jo valią nepažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto bei 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-320/2011).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo, tiek apeliacinės bylos nagrinėjimo metu J. S. buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Nors J. S. apeliaciniame skunde teigia, kad advokatas V. R. atstovaudamas jam Klaipėdos rajono apylinkės teisme pažeidė advokato etiką ir negynė, tačiau tokių deklaratyvių teiginių plačiau neargumentuoja. J. S. gynėjas advokatas V. R. pirmosios instancijos teisme, gindamas apeliantą, procese aktyviai dalyvavo, reiškė prašymus, todėl kaltinamojo gynyba buvo tinkama, BPK numatytų nušalinimo pagrindų nenustatyta. Taigi byloje nėra duomenų apie įtariamajam (kaltinamajam) paskirtų gynėjų nesugebėjimą veiksmingai ginti savo ginamojo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas (jau minėta LAT byla Nr. 2K-320/2011) ir J. S. subjektyvi neigiama nuomonė apie jam suteiktos teisinės pagalbos kokybę nėra pagrindas konstatuoti teisės į gynybą suvaržymą ar netinkamą interesų gynimą (realios teisinės pagalbos neturėjimą).

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo užkirsta galimybė atlikti ekspertizę. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo skiriamos užduotys specialistams siekiant nustatyti 2003-06-23 skundo V. S. vardu autorystę bei skundą pasirašiusį asmenį. Specialistams buvo pateikta aktuali bylos medžiaga. Jei specialistams, atliekantiems jiems pavestą užduotį, jų disponuojamos medžiagos nepakanka, jie informuoja, kokie duomenys dar yra reikalingi atsakyti į užduotyje keliamus klausimus. Šiuo atveju specialistai, vykdydami pavestas užduotis, atliko tyrimą, pateikė tyrimo išvadas, kurios buvo ištirtos pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl apylinkės teismas, neskirdamas dar vienos ekspertizės, pažeidimo nepadarė, o byloje esančių duomenų pakanka įvertinti J. S. pareikšto kaltinimo pagrįstumą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad neišnagrinėtos jo pastabos dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, klausimas dėl J. S. pareikštų pastabų dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo buvo spręstas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-10-27 nutartimi (b. l. 71–72, t. 5), be kita ko, iš 2011-10-26 teismo posėdžio protokolo matyti, jog J. S. pats nesutiko, jog pastabos būtų nagrinėjamos ne bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo (b. l. 69–70, t. 5).

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo leista pasakyti jam baigiamąją kalbą, pasinaudoti kaltinamojo paskutiniu žodžiu, tačiau tokius teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad J. S. buvo suteikta galimybė pasakyti paskutinį kaltinamojo žodį, ja J. S. ir pasinaudojo.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme negalimas dėl teismų pirmininkų nusistatymo prieš jį, tačiau tokie apelianto teiginiai nepagrįsti ir deklaratyvūs. J. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nušalinimo kolegijai nepareiškė, viso apygardos teismo nušalinimas BPK nenumatytas. Be kita ko, nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios duotų realų pagrindą abejoti apeliacinės instancijos teismo šališkumu.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat užsimena, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Nors ikiteisminis tyrimas ir užtruko, tačiau nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad baudžiamasis procesas buvo tyčia vilkinamas. Byla yra nemažos apimties, buvo atliekama įvairių proceso veiksmų, tačiau tai nepaneigia J. S. padarytos nusikalstamos veikos. Be kita ko, J. S. buvo skirtos švelniausios straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys, kurių dydis žymiai mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, tuo būdu pakankamai kompensuojant nuteistojo nepatogumus dėl ilgo proceso.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį pakeisti.

J. S. iš kaltinimo pagal BK 154 str. 1 d. pašalinti epizodus dėl 2002-01-25, 2002-02-19 bei 2002-06-18 tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios pakirsti pasitikėjimą asmeniu, paskleidimo.

Pagal BK 154 str. 1 d. už S. N. šmeižimą skirti 18 MGL dydžio (2250 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti šiuo nuosprendžiu pagal BK 154 str. 1 d. paskirtą bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d. paskirtą bausmę su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 70 MGL dydžio 8750 Lt bauda, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu pagal BK 154 str. 1 d. paskirtą bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d. skirtą bausmę, ir paskirti J. S. galutinę subendrintą 86 MGL (10750 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.