Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui J. V.

viešame teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Š. (J. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pašto kodas (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 03 d., adresu (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą, t.y. organizavo ir atlikinėjo įtempiamų lubų montavimo darbus, siekiant gauti pajamų, tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, o taip pat jis būdamas darbdaviu, fiziniu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams P. S., gim. (duomenys neskelbtini) E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021-04-28 iki 2021-05-03, leido dirbti montuotojų pareigose objekte (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, taip pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 str. 2 d., taip pat VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas, bei Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 str. 2 d. ir 43 str. 1 d. nuostatas.

t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje .

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad užsakovė yra jo pažįstama, paprašė, kad padarytų objektą. Neįstengtų vienas, tai paprašė darbuotojų. Nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie tą veiklą, nes net nepagalvojo. Padarytų objektą ir atsiskaitytų su jais. Nežino kaip būtu pasiskirstę pajamas. Turėjo daugiau problemų, negu pelno. Dabar turi įmonę, viskas tvarkoje. Įdarbina oficialiai, pabaigia objektą, apmokėjimas padarytas, sutartis yra. Gailisi dėl nusižengimo. Turi du mažamečius vaikus, gailisi, prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu protokolą palaikę ir paaiškino, kad patikrinimo metu rasti dirbantys asmenys, kurie neigė dirbantys ten, todėl buvo kitas patikrinimas, kurio metu tie patys asmenys nustatyti vėl. Užsakovas tarėsi žodžiu su J. Š., apartas mokėjimas, darbai. J. Š. teigė, kad atvyks vyrai atlikti darbų, atliko ir pats darbus ir neturėjo įgaliojimų. Nustatyta, kad asmenys neturi darbo sutarčių ir valdybai nebuvo pranešta. Darbas nelegalus, mano, kad protokolas surašytas pagrįstai ir prašo skirti bausmę sankcijos ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu savo kaltę pripažino, gailėjosi raštu paaiškino, kad pažįstama paprašė padaryti įtempiamas lubas, sutarė žodžiu, kad atsiskaitys po darbų, buvo nuvykęs išmatuoti patalpas darbus pradėjo 202-04-28, su juo dirbo P. S., E. P. ir A. S., sutarė, kad jiems mokės už darbo dieną, darbo sutarties su jais nesudarė, darbo sąlygos aptartos žodžiu. Darbus vykdė neturėdamas individualios veiklos, norėjo greičiau padėti pažįstamai. Gailisi dėl situacijos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvokos prasme tai yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnį, kuriame apibrėžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

DK 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai darbo sutarties formai.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnyje nurodyta, jog prieš išduodant verslo liudijimą, į valstybės biudžetą sumokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, o šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, kas detaliau reglamentuota VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.373 patvirtintų „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 punkte ir apie savo veiklą, bei įtraukimą į mokesčių mokėtojų registrą turi pareikti prašymą dieną prieš veiklos vykdymo pradžią (VMI prie FM viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ taisyklių 9.5. punktas).

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. pateikto paaiškinimo tiek teismo posėdžio metu, tiek nusižengimo tyrimo metu jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 3-4), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b.l. 5-6), LR VDI 2021-05-03 tyrimo veiksmų protokolas (b.l. 7); P. S., E. P. ir A. S., M. R. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 8-13); nuotraukos (b.l. 16-23); darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos (24-25);administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus už 5 metus).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog J. Š. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gegužės 03 d., adresu (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą, t.y. organizavo ir atlikinėjo įtempiamų lubų montavimo darbus, siekiant gauti pajamų, tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo informavęs mokesčio administratorių apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, o taip pat jis būdamas darbdaviu, fiziniu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams P. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2021-04-28 iki 2021-05-03, leido dirbti montuotojų pareigose objekte (duomenys neskelbtini) nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, taip pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 str. 2 d., taip pat VMI prie FM viršininko 2002-12-24 įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas, bei Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 str. 2 d. ir 43 str. 1 d. nuostatas.

Šie J. Š. veiksmai atitinka požymius nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir yra kvalifikuoti tinkamai.

Dėl nuobaudos individualizavimo

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, kuris anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau tokio pobūdžio nusižengimus padarė pirmą kartą, turintis du mažamečius vaikus, dirba. Teismo posėdžio metu J. Š. prašė skirti kuo švelnesnę bausmę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog dirbo trys darbuotojai, taip į tai, jog padarytos dvi veikos bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus sankcijų minimume numatytus baudos dydžius. Nustatant minimalų baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad nors nelegaliai buvo įdarbinta daugiau nei vienas darbuotojas, tai yra nelegaliai buvo įdarbinti trys asmenys, tačiau pastarieji nelegaliai dirbo neilgą laikotarpį – 5 dienas. J. Š. administracinius nusižengimus pripažino, aktyviai padėjo administracinio nusižengimo tyrimui. Šios aplinkybės teismui leidžia pagrįstai manyti, kad J. Š. veiksmai nors ir buvo neteisėti, tačiau daugiau atsitiktinio pobūdžio, kaip jis paaiškino teismo posėdžio metu, kad dabar turi įmonę, darbuotojai jau oficialiai įdarbinami įmonėje, su jais sudarytos darbo sutartys, iš nelegalaus darbo nepasipelnė. Teismo vertinimu, J. Š. paskirta minimali nuobauda bus tinkama siekiant nubausti bei auklėti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų. Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu,

nutarė:

J. Š. (J. Š.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti administracines nuobaudas:

- pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį – baudą 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų);

- pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį – baudą 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų);

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, J. Š. paskirti galutinę 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.