Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. skundą dėl Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Neringos policijos komisariato 2017 m. liepos 30 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariato 2017 m. liepos 30 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, ANK 417 straipsnio 8 dalį, paskirta 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių už tai, kad ji 2017 m. liepos 30 d., apie 3 val. 38 min., Taikos g., Nidoje, Neringos r. sav., vairavo automobilį, Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis 0,47 prom. Tikrinimo metu neturėjo automobilio registracijos dokumento.

2017 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skundas, kuriame nurodo, kad 2017 m. liepos 30 d., apie 3 val. 38 min., Neringos sav., Taikos g., Nidoje, vairuojant automobilį Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie paprašė pateikti vairuotojo teises bei automobilio dokumentus. Automobilio dokumentų neturėjo, todėl nepateikė. Jos paprašyta pasitikrinti blaivumą, tą dieną nevartojo alkoholio, buvo blaivi, todėl sutiko pūsti į alkotesterį. Alkotesterio rodmenys buvo - 0,47 promilės. Tyrimui naudoto alkotesterio Alkotest 6810 instrukcijos matavimo sąlygose nurodytus reikalavimus tikrinamam asmeniui nurodyta tikrintis alkotesteriu praėjus bent 15 min. po to, kai buvo vartota skysčių, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus, jiems įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), purkštukai į burnų, kurių sudėtyje yra alkoholio. Ji buvo sustabdyta ir tikrinama nuvažiavus apie 200 m. nuo kavinės, kurioje ką tik buvo išgėrusi vaisių sulčių, be to rūkė, todėl prieš važiuojant pasipurškė „Listerin“ burnos gaivikliu. Nuo išėjimo iš kavinės iki pareigūnų sustabdymo praėjo 2-3 min. Pareigūnai neklausė apie vartotus skysčius prieš tyrimą, kurie galėjo iškreipti rodmenis, taip pat nevertino bendros jos būklės, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kilų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamo etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo (toliau - Taisyklės), Nr. 452 8.1 papunktyje. Primygtinai paprašius pareigūno leisti dar kartą papūsti, pareigūnas griežtai atsisakė leisti praskalauti burną vandeniu ir pakartotinai atlikti patikrinimą. Ji prašė vežti atlikti medicininę patikrą ir nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, tačiau pareigūnai to nepadarė. Protokolas baigtas rašyti apie 4 val. 10 min., susipažinusi su visa pateikta informacija, nutarimą pasirašė 4 val. 40 min., tai yra praktiškai praėjus valandai po tyrimo atlikimo. Taip buvo atimta galimybė tinkamai kreiptis į gydymo įstaigą kraujo mėginiui paimti. Pareigūnas ne tik nepristatė į medicinos įstaigą, bet ir neišrašė siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kaip numatyta Taisyklių 9 punkte. Po susipažinimo su dokumentais pareiškėja iš karto nuvyko į Nidos greitosios pagalbos priėmimo punktą, norėdama atlikti medicininį patikrinimą, tačiau šiame punkte tokių tyrimų neatlieka. Per valandą nuo tyrimo alkotesteriu atlikimo bei pranešimo žodžiu apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, neturėjo galimybės nuvykti į Klaipėdą atlikti medicininio patikrinimo, todėl neliko ir realios galimybės atlikti medicininę patikrą teisės aktuose numatytais terminais.

Teismo posėdžio metu D. M. skundą palaikė, paaiškino, kad pareigūnų veiksmai neatitiko alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų, t. y. tikrinti alkotesteriu jie turėjo praėjus 15 min. po produktų, galinčių iškreipti prietaiso rodmenis, vartojimo. Ji buvo sustabdyta važiuojant iš kavinės, kur gėrė vaisių sulčių, rūkė, todėl po to purškė į burną „Listerin“ gaiviklį, buvo pravažiavusi tik 200 m., todėl iki patikrinimo nebuvo praėję 15 min. Iš karto po patikrinimo pasakė, kad nesutinka su alkotesterio rodmenimis, tačiau pareigūnai nenuvežė jos medicinos įstaigą kraujo mėginiui paimti, o ji pati tokios galimybės neturėjo, nes buvo tikrinama Nidoje, nakties metu, todėl per vieną valandą niekaip nebūtų spėjusi nuvykti į medicinos įstaigą Klaipėdoje. Prašė pareigūno leisti pūsti antrą kartą, tačiau pareigūnai to neleido. Visą dieną praleido paplūdimyje, alkoholio nevartojo. Vairavo draugei priklausantį automobilį, kadangi draugė buvo neblaivi, todėl neturėjo visų dokumentų, kurie buvo viešbutyje. Prašė panaikinti nutarimą, kadangi buvo blaivi, tačiau pavargusi.

Liudytojas S. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Vasarą mėnesiui buvo komandiruotas dirbti į Nidą. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, jog paskutinėmis komandiruotės dienomis nakties metu, apie 3 val. pastebėjo kito policijos ekipažo sustabdytą automobilį, kurio vairuotoja buvo neblaivi. Patikrinus jos blaivumą alkotesteriu nustatytas 0,46 ar 0,47 prom. girtumas. Vairuotoja teigė, kad dieną leido paplūdimyje, žaidė tinklinį, nes vyko turnyras Nidos mero taurei laimėti. Be to, vairuotoja su savimi neturėjo automobilio dokumentų, automobilis buvo draugės, kuri važiavo kartu. Į patikrinimą vairuotoja reagavo impulsyviai, kilo ginčų, teigė, kad turi pažinčių. Nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, jos vairuojamo automobilio galiniai stiklai buvo aprasoję, tai, jog vairuotoja yra neblaivi, liudytojas taip pat suprato iš vairuotojos kalbos ir veiksmų. Vairuotoja minėjo, kad naudojo burnos gaiviklį, prašė leisti pūsti į alkotesterį antrą kartą, tačiau tokia galimybė nebuvo sudaryta, nes nuo automobilio sustabdymo iki jų ekipažo atvykimo buvo praėję 10-15 min., todėl vadovaujantis protingumo principu patikrinimas nebuvo kartojamas. Vairuotoja, norėdama pasitikrinti medicinos įstaigoje į Klaipėdą galėjo nuvykti keltu.

Liudytojas M. T. (M. T.) parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. Šių metų liepą buvo komandiruotas mėnesiui dirbti į Neringą. Vieną iš paskutinių darbo parų metu, naktį, buvo sustabdytas D. M. vairuojamas automobilis. Automobilį sustabdė vietinių pareigūnų ekipažas, nes automobilis sukėlė įtarimų. Vairuotoja aiškino, kad dieną žaidė tenisą su meru. Patikrinus jos blaivumą buvo nustatytas lengvas apie 0,45 prom. girtumas. Vairuotoja nesutiko su alkotesterio rodmenimis, prašė leisti pasitikrinti antrą kartą, tačiau ši galimybė nebuvo sudaryta, kadangi nebuvo pagrindo abejoti alkotesterio parodymais. Bendravimas su vairuotoja truko ilgai, ji ir kartu su ja buvusi draugė gyrėsi pažintimis su meru, grasino atleisti pareigūnus iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 621 straipsnyje nustatyta teisė apskųsti šio Kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų (pareigūnų) nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui.

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundas netenkintinas.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

D. M. neginčija, jog su savimi neturėjo automobilio dokumentų, teismo posėdžio metu paaiškino, jog jie buvo likę viešbutyje, tačiau nesutinka su alkotesterio rodmenis, teigia, jog alkoholio nevartojo, buvo blaivi.

Teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimų padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. D. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiama D. M. 2017 m. liepos 30 d., apie 3 val. 38 min., Taikos g., Nidoje, Neringos r. sav., vairavo automobilį, Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis 0,47 prom. girtumas. Tikrinimo metu neturėjo automobilio registracijos dokumento. Iš asmens blaivumo testo kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. liepos 30 d., 3 val. 38 min., patikrinus D. M. blaivumą prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0360, buvo nustatytas lengvas 0,47 prom. girtumo laipsnis (b. l. 15). Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino pareiškėjos neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 0510387 (b. l. 16) matyti, kad jo patikra atlikta 2017 m. vasario 21 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. Kaip matyti iš asmens blaivumo testo kvito, jame nurodytas alkoholio matuoklio prietaiso numeris ARFM-0360, sutampa su patikros sertifikate nurodytu numeriu, patvirtinančiu, kad numeriu ARFM-0360 pažymėtas alkoholio matuoklis yra būtent alkotesteris „Alcotest 6810“, kuriuo ir buvo tikrinamas pareiškėjos blaivumas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. liepos 30 d., 3 val. 38 min., patikrinus D. M. blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0360, buvo nustatytas 0,47 promilių girtumo laipsnis. Konstatuotina, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Alkotesterio instrukcijoje prietaisui numatyta leistina matavimo ribų paklaida, kuri iki 1 promilės etilo alkoholio yra 0,017 promilių (b. l. 16). Taigi, tikrinimo alkoholio matuokliu metu D. M. nustatytas neblaivumas – lengvas girtumo laipsnis, net ir įvertinus leistiną paklaidą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) (2017-06-13 redakcija) 3 p. nurodyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo, tą patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai S. K. ir M. T.. Be to, liudytojai policijos pareigūnai teisme nurodė, jog D. M. blaivumas buvo tikrintas ne iš karto po jos sustabdymo, nuo pareiškėjos nurodytų aplinkybių galėjusių turėti įtakos blaivumo testo rezultatui (sulčių vartojimo, gaviklio purškimo į burną) praėjo apie 10-15 min, todėl, teismo manymu, tai buvo pakankamas laikas, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisu būtų gauti tikslūs patikrinimo duomenys. Liudytojas S. K. parodė, jog nuo D. M. sklido alkoholio kvapas, jos vairuojamo automobilio galiniai stiklai buvo aprasoję, tai, jog vairuotoja yra neblaivi, liudytojas taip pat suprato iš vairuotojos kalbos ir veiksmų.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Taisyklės įpareigoja policijos pareigūnus, esant Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo, tačiau tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 29 p., kuriame nėra nustatytas joks terminas. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėja nebuvo pristatyta policijos pareigūnų į medicinos įstaigą, neapribojo jos teisės vykti į medicinos įstaigą, teikiančią tokio patikrinimo paslaugą, savarankiškai.

Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. teiginius, jog vairavo būdama blaivi, paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: alkotesterio duomenimis nustatytas girtumo faktas (b. l. 15, 16), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 17), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patrulio 2017 m. liepos 30 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 13-14), teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų S. K. ir M. T. parodymai.

ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo medžiagos, D. M., surašant jai administracinio nusižengimo protokolą, su pažeidimu nesutiko, priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nebuvo nustatyta D. M. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. D. M. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalį, buvo skirtos švelniausios minėtų straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta subendrinta nuobauda - 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių.

D. M. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų ir atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Neringos policijos komisariato 2017 m. liepos 30 d. nutarimas priimtas pagrįstai, todėl administracinėn atsakomybėn traukiama D. M. įpareigotina sumokėti minėtu nutarimu paskirtą nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą, paliekant jai minimaliam, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. M. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2017 m. liepos 30 d. nutarimą, kuriuo D. M. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje padarymą paskirta 300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių, palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.